[MAS]

Kauko:

]Однако в качестве итогового числа безвозвратных людских потерь СССР в советско-финляндской войне нами принято количество всех погибших, пропавших без вести и умерших от ран и болезней, учтенных в именных списках, то есть [b[/quote:108aze0q]]По финским источникам людские потери Финляндии в войне 1939-1940 гг. составили 48 243 чел. убитыми, 43 тыс. чел. ранеными [ 488

Dabar žiūrim suomių duomenis:

]The above table data gives a total death count of 126 875. Krivosheev's study came up with the figure of 264 908 wounded (not including the cases of sickness), thus giving the total number 391 783 Soviet casualties.[/blockquote[/quote:108aze0q]

[eppanzer]

[quote1270279450=Kaukas]
Nukrypom į lankas kolegos, ir, turiu pasakyti, eppenzer, šiuo klausimu Vembras ir Panzermeyer labai greitai prirems tave prie sienos. Taktiniame lygmenyje prieštankiniai (nesavaeigiai) pabūklai didumoje atvejų skirti apginti pozicijas, nors ši paskirtis dažnai gali būti strateginės puolamiosios operacijos dalis. Prie viso to, improvizacijos pagal situaciją pasitaiko visokios. Pieštankiniai savaeigiai pabūklai, dėl savo mobilumo, gali būti, ir būna panaudoti ir puolime. Diduma atvejų labai sėkmingai.
[/quote127027945

Bus labai gerai, jeigu imsis remti prie sienos. Kadangi svetainė apie rytų frontą, tai ir panagrinėkime prieštankinių patrankų naudojimą šiame fronte. Atkreiplime dėmesį į vokiečių pėstininkų sunkiuosius ginklus. Jie visi sutelkti 13-oje ir 14-oje pulko kuopose. Kaip jau minėjau, šaulių batalionui dažniausiai priskiriami pėstininkų pabūklų ir PTP būriai. Ir štai toks batalionas sovietų šaulių, pvz. kuopos, ginamą poziciją, sovietų tankų nėra, vokiečių irgi. Realiausia, kad sovietų kuopos sunkieji ginklai – tik Maksimai ir 50 mm minosvaidžiai. Juos reikia "gesinti". PTP juk ne su bataliono gurguole, jos čia pat. Skeveldrinis sviedinys yra, patranka pakankamai lengva (450 kg), greitošauda nemaža. Štai ir išstumia ją į tiesaus šaudymo poziciją ir pirmyn. Analogiškai pas sovietus. Manyčiau, kad atvejis labai dažnas. Būtų įdomu, kiek ir kokių sviedinių (skeveldrinių ir prieštankinių santykis) buvo numatyta PTP kovos komplekte. Taip PTP, remianti puolimą ugnimi, vykdo puolamąjį uždavinį. Juk puolimas tai ne tik fizinis pabūklo stūmimas į priekį. Iš esmės tokiu atveju PTP tampa tokiu pat pėstininkų pabūklu, kaip leIG18, tik su gerokai silpnesniu sviediniu ir mažesniu maksimaliu šaudymo kampu.
Ir dar kartą pasikartosiu – tą patį daro ir SPTP. Remti ugnimi pėstininkus SPTP gali tik išimtinais atvejais, nes SPTP pėstininkų divizijose atsirado tik į karo pabaigą. Remti puolimui pėstininkams būdavo priskiriamos ne SPTP, bet šturmo pabūklai. Kare kaip kare, jeigu po ranka turėjo SPTP, tai tikrai buvo atvejų, kai jie vykdė ŠP funkciją, bet tai jau turėtų būti išimtis. Kitas klausimas, kad antroje karo veiksmų su sovietais pusėje, nuolat daugėjant sovietų tankų, PTP ir SPTP visų pirma ir kovojo su gausybe pagrindinių taikinių – sovietų tankų ir SP.
Jeigu galite duoti pvz., kada pėstininkus puolime remti specialiai buvo paskirti SPTP, būčiau dėkingas. Tokių pvz. tikrai buvo, būtų įdomu panagrinėti.

Dėl ko aš prilyginu Žuko pateiktą skyriaus apginklavimo 2 granatsvaidžiu ir jo pavertimą "prieštankiniu" 1941-42 ir 1945 patirčiai? Todėl, kad tuo metu puolančio priešininko tankai veikė koncentruotai, aktyviai ir trūko kitų, geresnių prieštankinių priemonių. Lietuvos kariuomenei toks variantas netinka, nes tvirta pozicinė gynyba netikslinga ne tik dėl itin negausių jėgų, bet ir dėl galimybės tokią gynybą be kliūčių apeiti. Kitas reikalas, jeigu mes savo miestus paversime Groznais ir Berlynais, tada skyriui galima priduoti ir dar 2 granatsvaidžius. Be vėl – apeiti miestus puikiausiais aplinkeliais jokie granatsvaidžiai – artimos kovos ginklai, nesutrukdys, o gynybą miestuose likviduos tuoj pat po pagrindinių okupacijos uždavinių įvykdymo. Ir koks tikslas tada griauti savo miestus ir aukoti civilius gyventojus? Už miesto granatsvaidis irgi efektyvus tik atskirais atvejais ir tik tam tikrose vietose.

Apie Gruzijos karą mielai padiskutuočiau kad ir antampasauliniam, ten tikrai buvo atidaryta tokia gija.

[Kaukas]

Tokios kol kas aptikti nepavyko.Jei tokios fotografuotinės medžiagos būtų daugiau ir ją metodiškai apdorojus – ji taptų labai neparanki Solonino teorijai .

Yra tokia dar prieškarinė, "labai neparanki Suvorovo teorijai" knygutė
[img:19bn7ngz]http://www.antraspasaulinis.net/uploader8/failai/Untitled3a.jpg[/img:19bn7ngz]
Joje skyrius "Tankai gynyboje" ir aibė iliustracijų bei aprašymų. Štai keletas:
[img:19bn7ngz]http://www.antraspasaulinis.net/uploader8/failai/Untitled3b.jpg[/img:19bn7ngz]
[img:19bn7ngz]http://www.antraspasaulinis.net/uploader8/failai/Untitled3c.jpg[/img:19bn7ngz]
[img:19bn7ngz]http://www.antraspasaulinis.net/uploader8/failai/Untitled3d.jpg[/img:19bn7ngz]

Atleiskite, formatą sumažinus kokybė nekokia, bet principas, manau, aiškus.

[MAS]

Kauke – dėkui. Jei išleista 41-ais, reiškia pradėta ruošti spaudai kokiais 1940-ais.
Ar yra rašytinė dalis apie tuos apkasus – ar tik ta iliustracija?

Jau nebereikia – susiradau.[/color:2eeuwgtg]

[MAS]

Taigi – skaitom knygelę, kurią pateikė Kaukas.
Atiduota spaudai – 25.6.1941
Tai vienintelis faktas, neparankus "Suvorovo teorijai. Visa kita – vanduo į jo malūną.
Pradžioje apie tankus ir jų paskirtį:
[img:1rh8m1u3]http://img532.imageshack.us/img532/5676/33991403.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Paryškinau ne aš – taip originale:
[img:1rh8m1u3]http://img266.imageshack.us/img266/3121/19012785.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Taigi – pagrindinė tanko, kaip ginklo, paskirtis vis tik "tankų ataka" ” title=”Smile” />
Sunkesniųjų tankų užduotys:
[img:1rh8m1u3]http://img88.imageshack.us/img88/8334/94955352.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Dar:
[img:1rh8m1u3]http://img704.imageshack.us/img704/2314/21047632.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Artėjam prie apkasų:
[img:1rh8m1u3]http://img22.imageshack.us/img22/1466/27389756.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Apie gynybines pozicijas kol kas tyla
Pirmą kartą paminima gynyba:
[img:1rh8m1u3]http://img189.imageshack.us/img189/7293/50513327.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Sustojus tankų kolonai organizuojama apsauga:
[img:1rh8m1u3]http://img28.imageshack.us/img28/8404/19450458.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
PAGALIAU :
[img:1rh8m1u3]http://img179.imageshack.us/img179/8233/40083250.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Tankai yra puolimo priemonė, bet nežiūrint to, jie gali sėkmingai veikti ir gynybiniame mūšyje…
…Priešininkui puolant, tankai pradžioje pasitinka jį ugnimi "iš vietos", vėliau "išeina į flangą" ir puolančiojo užnugarį, atkerta jam atsitraukimo kelius ir kartu su pėstininkais jį sunaikina.
Gražiai gražu. !shy
Toliau tankai kartais ne tik atakuoja, bet ir turi kartais šiek tiek palaukti. Tam yra "laukimo pozicijų" aprašymas. Tankai atvyksta į "išeities pozicijas" ir išsidėsto, kaip aprašyta čia:
[img:1rh8m1u3]http://img22.imageshack.us/img22/5137/28583988.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Pirmą kartą pasirodo žodis apkasas – bet rusiška jo forma labai jau kukli: ровик ( griovelė ).
Toliau. Pateikiu visą puslapį su Kauko teikta iliustracija. Pasirodo, kad tanką ne tik galima naudoti puolimui, tačiau ir panaudoti [b:1rh8m1u3]kaip pabūklą[/b:1rh8m1u3]. Štai tik tada jis yra "pastatomas" kaip parodyta iliustracijoje:
[img:1rh8m1u3]http://img355.imageshack.us/img355/5272/t10z.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Atkreipkite dėmesį – tankas taip statomas tik tuo atveju, jei besiginantiems trūksta pabūklų.
Čia galima perskaityti ir kaponieriaus kaip tanko apkasą apibūdinančio žodžio etimologiją – toks apkasas buvo skirtas flanginiam puolančiojo apšaudymui.
Toliau:
[img:1rh8m1u3]http://img651.imageshack.us/img651/1883/t11ae.jpg[/img:1rh8m1u3][/url:1rh8m1u3]
Mano "latentinis tankas" blanksta prieš кочующее орудие. ” title=”Wink” />
Pašaudęs toks [i:1rh8m1u3]klajoklinis pabūklas[/i:1rh8m1u3] pereina į kontrataką (kur jam daugiau eiti).

Žodžiu – tankų byla baigta. Kainavo 2 val. bet manau buvo verta. Kartu užbaigėm ir tankinių apkasų bylą.

[Kaukas]

Atiduota spaudai – 25.6.1941
Tai vienintelis faktas, neparankus "Suvorovo teorijai. Visa kita – vanduo į jo malūną.

Kokios spalvos tas vanduo į jo malūną? Suvorovas atrado, kad tankai labiau tinkami puolimui nei gynybai? Ar kad rusiški tankai va tokiu būdu turėjo būti naudojami, o prancūzų, vokiečių ir britų – niu niu niu… jokiu būdu, nes jie "neautostradiniai" ir "nepuolamieji"?
Vembras, perskaitei tankisto pirmoko taktinį elementorių ir padarei stulbinamą išvadą, kad su tankais, matai, dažniausiai yra puolama. Taip, kulkosvaidis siunčia kulkas, minosvaidis – minas, pabūklas – sviedinius, o tankas dar sugeba ko ne visą šitą komplektą sąlyginai saugiai nuvežti į vietą ir visa tai atlikti dar eigoje.
Praregėjimas.
Tankas – kumštis. Karas – kovos menas. Ir visuose kovos menuose yra smūgiai, yra ir blokai. Kumščiai naudojami ir tam ir tam. O jeigu dar gerai galvą ir įgūdžius panaudoji, tai priešininkas atsigaus jau kreida apibrėžtas.

[Arvydas]

Žodžiu – tankų byla baigta. Kainavo 2 val. bet manau buvo verta. Kartu užbaigėm ir tankinių apkasų bylą.

Nelabai supratau, kuo baigėsi ta byla. [i:2f2njdf8]Tankai – puolamasis ginklas; tankų apkasų nėra, todėl tankai puolamasis ginklas.[/i:2f2njdf8] Taip? !amazed

[eppanzer]

"Arvydas":1jymlnnp wrote:

Žodžiu – tankų byla baigta. Kainavo 2 val. bet manau buvo verta. Kartu užbaigėm ir tankinių apkasų bylą.

Nelabai supratau, kuo baigėsi ta byla. [i:1jymlnnp]Tankai – puolamasis ginklas; tankų apkasų nėra, todėl tankai puolamasis ginklas.[/i:1jymlnnp] Taip? !amazed
[/quote:1jymlnnp]
Arvydas aplenkė, nes ir aš nesupratau, kuo baigėsi ta tankų byla. Kaukas aplenkė ir su kumščio panaudojimo smūgiui ir blokui pavyzdžiu. Gaila, neradau laiko paieškoti daugiau pavyzdžių. Mes čia vis kalbam apie sovietus, bet vokiečiai savo 'puolamuosius" tankus irgi "įkasdavo". Kare "apkasa" viską, būna, kad net lėktuvus (ne pakilimo take aišku). Apsikasti gynyboje yra abėcėlė. Kodėl turėtų nekasti apkaso-kaponyro ar kaip kitaip pavadinsim tankui? Iš kur toks kategoriškas įsitikinimas?

[heat]

[quote:1v7so168]] Neblogai… O šita citata:[/blockquote[/quote:1v7so168]
Aš pasakiau !!! Hau !! (C) Vinetu. ” title=”Smile” />
O tai kaip ten vistik yra su ta 20 centų premija… Tfu, norėjau paklausti kokiame operacijų lygyje pasireiškia tas ginklo "puoliškumas" ir "gynybiškumas". Strateginiame, operatyviniame, taktiniame ?

[MAS]

Nelabai supratau kolegų pozicijos. Pateikiau labai aiškią medžiagą su komentarais. Kas ten neaiškaus? Neaiški tanko paskirtis? Man aiški – nes parašyta juodu ant balto. Traukit kur parašyta priešingai – teikit apeliaciją.

O gal taip kaip HEAT radijas transliuosit apie WEB dizainerius ar Vinetu… !lol Na šiaip galim – jei tik Arvydas neprieštarauja. Galim surengt ir verbalines pratybas – apie Oceolą ir dizainerius.

Kaukas rašė:
[quote:2sd987ry]]Kokios spalvos tas vanduo į jo malūną? Suvorovas atrado, kad tankai labiau tinkami puolimui nei gynybai? Ar kad rusiški tankai va tokiu būdu turėjo būti naudojami, o prancūzų, vokiečių ir britų – niu niu niu… jokiu būdu, nes jie "neautostradiniai" ir "nepuolamieji"?[/blockquote[/quote:2sd987ry]
Kažkur rašiau apie 3-ią lazdos galą. Aš nedariau jokios išvados. Čia Kaukas, Arvydas, eppanzer ją padarė ” title=”Wink” />
Beje Kauke – Tamsta elgeisi ne visiškai korektiškai teikdamas ištraukas iš šaltinio. Na – bet čia smulkmena.

[Panzermeyer]

"eppanzer":ijdigo0w wrote:

Kaip jau minėjau, šaulių batalionui dažniausiai priskiriami pėstininkų pabūklų ir PTP būriai. [/quote:ijdigo0w]

Ką vadiname pėstininkų pabūklais, kolega? leIG18 ir gimines? Tai kam ta graudi istorija apie PaK'o naudojimą ten, kur darbas kaip tik "pėstininkų pabūklams"?

[quote:ijdigo0w]] Iš esmės tokiu atveju PTP tampa tokiu pat pėstininkų pabūklu, kaip leIG18, tik su gerokai silpnesniu sviediniu ir mažesniu maksimaliu šaudymo kampu.[/blockquote[/quote:ijdigo0w]

Na, kol SPTP neatsirado, remti negalėjo nieko ir niekuo, tas aišku. ” title=”Smile” /> O kai atsirado – ar tikrai jų naudojimas kaip šturmo pabūklų pakaitalo buvo toks jau išimtinis? Galų gale tas pats darbinis arkliukas StuG III 1942 m. gavo prieštankinę patranką, taigi riba tarp SPTP ir šturmo pabūklo nuo to momento – gana slidus reikalas, šturmo pabūklai tieisog pasidarė universalesni ir galėjo būti naudojami kaip SPTP. StuG III nuo berods G versijos turėjo tą pačią prieštankinę 75 mm L48 patranką kaip ir Hetzer, Marder H ir M versijos, ir Pz IV F. Galgi nesakysi, kad visos šios mašinos darė tą patį, ką ir PaK 40 ? ” title=”Smile” />.

Jeigu galite duoti pvz., kada pėstininkus puolime remti specialiai buvo paskirti SPTP, būčiau dėkingas. Tokių pvz. tikrai buvo, būtų įdomu panagrinėti.

Specialiai ar ne specialiai, bet pvz. G.Košoreko knygoje "Neužmiršk erškėčių meto" 189 psl. rašoma, kaip atmušusius priešo puolimą ir pajudėjusius į kontrataką vokiečių "landserius" rėmė 4 šturmo pabūklai ir 4 "Ferdinandai". Toliau rašoma, kaip kontratakos metu susidūrus su rusų tankais, jų naikinime dalyvavo ir šturmo pabūklai, ne tik "Ferdinandai".

Mano diletantišku supratimu, išvis antroje karo pusėje SPTP ir ŠP supanašėjo. SPTP apsuga buvo žymiai pagerinta, o ŠP aprūpinti prieštankinėmis patrankomis. Kuo jie besiskyrė? Liko mašinų su išimtinai paramos funkcija (kad ir StuH), bet didesnė dalis, sakyčiau, virto "universalais", kuriuos buvo galima naudoti ir kaip SPTP ir kaip ŠP. Pagal konkrečią situaciją. Abiem atvejais – gana efektyviai, skirtingai nuo PaK'ų ” title=”Smile” />.

[Kaukas]

[quote:6ozcldzp]]Beje Kauke – Tamsta elgeisi ne visiškai korektiškai teikdamas ištraukas iš šaltinio. Na – bet čia smulkmena[/blockquote[/quote:6ozcldzp]
Dėkui už [i:6ozcldzp]medžiagą[/i:6ozcldzp] ” title=”Smile” /> Ir [i:6ozcldzp]aišku[/i:6ozcldzp] ten viskas, nes kaip pirmokėliams paaiškinta. Jeigu būčiau kuklus kaip tamsta, tur būt dar pasakyčiau, kad [i:6ozcldzp]tanko paskirtis[/i:6ozcldzp] man tur būt aiškesnė nei didumai čia diskutuojančių. Na, bet aš ne tamsta ir taip neskaitau.
O tu ištark – [i:6ozcldzp]"šioje knygelėje parašyta, kad tankas – TIK puolamasis ginklas"[/i:6ozcldzp] ir kolegoms viskas taps [i:6ozcldzp]aišku.[/i:6ozcldzp]
[quote:6ozcldzp]]Man aiški – nes parašyta juodu ant balto. Traukit kur parašyta priešingai – teikit apeliaciją.[/blockquote[/quote:6ozcldzp]

Kur aš tai rašiau? Citatą prašom.[/blockquote]

Jeigu būtum taip rašęs, klaustukų nebūtų. Suvorovą skaitei tur būt? Tai va man ir įdomu, ką iš jo mesijiškų tiesų tu radai šioje knygiūkštėje, sakydamas [i:6ozcldzp]"Tai vienintelis faktas, neparankus "Suvorovo teorijai. Visa kita – vanduo į jo malūną."[/i:6ozcldzp] Vat ir noriu sužinoti, kur tas vanduo ten, toje knygelėje, kur Suvorovo malūną suka. Paklausinėjau retoriškai, kadangi Suvorovo teorijas, noromis nenoromis išstudijavau jau pakankamai gerai. Kaip neišstudijuosi kai tiek jo pasekėjų, o man kai kurios jo tiesos tik paskaičius, na…. niekaip galvelėleje nesidėlioja. [i:6ozcldzp](BT tankai "nepritaikyti naudoti SSRS teritorijoje" (Suvorovas (c)[/size:6ozcldzp]) knygutėje pavaizduoti, tik kažkaip autostradose be vikšrų jie nenupiešti) [/i:6ozcldzp]
Savęs kvailiu karyboje neskaitau (nekuklu gal taip sakyti, bet knygutes protingas skaitinėju, domiuosi viskuo kas kariška dar nuo žindukinio amžiaus, kariūnų diskusijų klausau nuo mažens, pykšt pykšt didesnius ir mažesnius daręs, skyriui vadovavęs, būriui teko trumpai ir šiaip, protauju, kai netingiu), Suvorovas į kvailį irgi nepanašus, o va populizmą, populiarumo reitingus, vadybinius-informacinius biznius nujaučia neblogai, matosi. Reiškia trečiasis variantas – biznuką vaikinas suka, sensacijų ir sąmokslo teorijų pagrindu.
Buvo Preslis, buvo Bitlai, po to jau velnias jų nesuskaičiuos. Buvo Suvorovas, po to Soloninas, dabar pasipils štabeliai panašių "istorikų". Natūralu, toks gyvenimas.

Kažkur rašiau apie 3-ią lazdos galą. Aš nedariau jokios išvados. Čia Kaukas, Arvydas, eppanzer ją padarė

Reiškia yra tikimybė, kad ginčijamės tuščiai ir apie nieką. Nevyniojant į vatą – gal kolega Vembras sutiko, kad tankai nėra vien puolamasis ginklas? Skatyčiau, kad neveltui rašinėjomės čia visi, jeigu buvo padaryta išvada, kad tankai – universalios paskirties ginkluotės rūšis. Tik per daug jau optimistiškai skamba…

[eppanzer]

"Panzermeyer":pgm9caza wrote:

Na, kol SPTP neatsirado, remti negalėjo nieko ir niekuo, tas aišku. ” title=”Smile” /> O kai atsirado – ar tikrai jų naudojimas kaip šturmo pabūklų pakaitalo buvo toks jau išimtinis? Galų gale tas pats darbinis arkliukas StuG III 1942 m. gavo prieštankinę patranką, taigi riba tarp SPTP ir šturmo pabūklo nuo to momento – gana slidus reikalas, šturmo pabūklai tieisog pasidarė universalesni ir galėjo būti naudojami kaip SPTP. StuG III nuo berods G versijos turėjo tą pačią prieštankinę 75 mm L48 patranką kaip ir Hetzer, Marder H ir M versijos, ir Pz IV F. Galgi nesakysi, kad visos šios mašinos darė tą patį, ką ir PaK 40 ? ” title=”Smile” />.

Jeigu galite duoti pvz., kada pėstininkus puolime remti specialiai buvo paskirti SPTP, būčiau dėkingas. Tokių pvz. tikrai buvo, būtų įdomu panagrinėti.

Specialiai ar ne specialiai, bet pvz. G.Košoreko knygoje "Neužmiršk erškėčių meto" 189 psl. rašoma, kaip atmušusius priešo puolimą ir pajudėjusius į kontrataką vokiečių "landserius" rėmė 4 šturmo pabūklai ir 4 "Ferdinandai". Toliau rašoma, kaip kontratakos metu susidūrus su rusų tankais, jų naikinime dalyvavo ir šturmo pabūklai, ne tik "Ferdinandai".

Mano diletantišku supratimu, išvis antroje karo pusėje SPTP ir ŠP supanašėjo. SPTP apsuga buvo žymiai pagerinta, o ŠP aprūpinti prieštankinėmis patrankomis. Kuo jie besiskyrė? Liko mašinų su išimtinai paramos funkcija (kad ir StuH), bet didesnė dalis, sakyčiau, virto "universalais", kuriuos buvo galima naudoti ir kaip SPTP ir kaip ŠP. Pagal konkrečią situaciją. Abiem atvejais – gana efektyviai, skirtingai nuo PaK'ų ” title=”Smile” />.

[/quote:pgm9caza]

Kaip taisyklė, pėstininkams iš pėstininkų divizijų SPTP nepriskirdavo, išskyrus vieną kuopą antroje karo pusėje. SPTP buvo tankų ir motorizuotose divizijose. ŠP pėstininkams priskirdavo. Nepaisant prieštankinės patrankos, ŠP puolime vykdė tas pačias funkcijas kaip pulko pabūklai leIG18 – ugnimi naikino prieštankines priemones ir pėstininkams pavojingus ugnies taškus. Pasirodžius priešo tankams, naikindavo ir juos, kaip pavpjingiausią ginklą mūšio lauke. Pasikartosiu, bet visiškai tą patį turėjo daryti ir leIG. O 37 mm PTP pėstininkai tikrai labai dažnai naudojo apšaudyti ir nešarvuotiems pėstininkams pavojingiems taikiniams. Bent jau 1941-42 pėstininkų PTP tokių taikinių pasitaikydavo netgi daugiau nei tankų.
"Neužmiršk erškėčių meto" neskaičiau, bet skaičiau prieštankininko, berods Bidermano knygą. Jeigu Košokoreką vieną kartą parėmė Ferdinandai, tai jis ir įsiminė ” title=”Smile” /> Natūralu, kad jeigu jie gynėsi, tai ir buvo sustiprinti SPTP.

[Kaukas]

…nelabai įsikertu į jūsų dialogo esmę, o norėčiau… Dėl ko jūs nesutariate? ” title=”Smile” />

[Arvydas]

Vis tik prašyčiau nelįsti į taktikos smulkmenas. Pagrindinis diskusijos klausimas -[i:msvld1kf] ar yra tankas išimtinai puolamasis ginklas?[/i:msvld1kf] Ar būtų prieštaraujančių teiginiui – [i:msvld1kf]tankai naudojami tiek puolime, tiek gynyboje[/i:msvld1kf]? Ar kas nors bandys įrodyti teiginį – [i:msvld1kf]tankai naudojami išimtinai puolime, gynyboje jie nėra naudojami[/i:msvld1kf]?
Vembras
[quote:msvld1kf]]Neaiški tanko paskirtis? [/blockquote[/quote:msvld1kf] Daug kas būna parašyta juodu ant balto. Bet juk ne viskas, kas parašyta yra galutinės tiesos instancija. Beje rekomenduoju susirasti analogišką 1946 metų leidimo knygelę (pvz. svetainės Bronesait bibliotekoje). Manau, kad ji parašyta remiantis APK patirtimi. Ten tanko paskirtis jau nėra tokia kategoriška, apie gynybą skyrius kur kas platesnis ir apie tankų apkasus plačiau ten parašinėta, įskaitant matmenis ir žemės darbų kiekius.

P.S. Tu puikiai žinai tai, ko kiti nežino – aš juk puikiai esu perpratęs tavo provokacijas ir šias eilutes rašau su šypsena. !lol

[Autorius]

Įrašai