Stalingrado mūšis – pats didžiausias mūšis? – Rytų frontas 1941-1945
Rodoma 13 įrašų - nuo 1 iki 13 (viso: 13)
  • Autorius
    Įrašai
  • 2009-10-03 @ 17:32 #34111

    Arvydas
    Administratorius

    Vienoje iš savo popiečių A.Čekuolis teigė.
    [i:oyh086u6]Prieš daugiau negu 60 metų vyko didžiausias pasaulio istorijoje mūšis, apie kurį abi kariaujančios šalys nelabai noriai kalba iki šiol ir turi priežasčių daug ką nutylėti. Todėl žmonės mano, kad didžiausias mūšis vyko prie Stalingrado. Ne, didžiausias vyko dėl Maskvos ir jame žuvo daugiau žmonių, nei bet kuriame kitame žinomame mūšyje.[/i:oyh086u6]

    Komentuodamas tą popietę aš rašiau[/url:oyh086u6]
    [i:oyh086u6]Tenka sutikti su ponu Algimantu, kad mūšis dėl Maskvos buvo didesnis jame dalyvavusių žmonių ir patirtų aukų skaičiumi, nei kad mūšis prie Stalingrado. Prieš keletą mėnesių panašų klausimą (kuris mūšis didesnis) man uždavė vienas bičiulis. Tada dar ir aš šventai tikėjau, kad mūšis prie Stalingrado buvo didesnis. Tačiau dėl visiško aiškumo pabandžiau susumuoti turimus duomenis. Buvau nustebęs kai paaiškėjo, kad aš klydau. Tad pakartosiu – ponas Algimantas šioje vietoje visiškai teisus.[/i:oyh086u6]

    Tad siūlau čia detaliau paanalizuoti, kuris iš tų dviejų mūšių vis tik didesnis. Tam pabandykime pažiūrėti į štai tokias objektyvias aplinkybes.

    1. Mūšio trukmė. T.y. kuris mūšis truko ilgiau.
    2. Mūšyje dalyvavusių karių ir karinės technikos skaičius. T.y. kuriame mūšyje dalyvavo daugiau karių ir karinės technikos.
    3. Karių ir karinės technikos nuostoliai. T.y. kuriame iš mūšių buvo didesnės netektys.

    Bandau atsakyti į pirmą punktą.
    Maskvos mūšis vyko nuo 1941 rugsėjo 30 iki 1942 balandžio 20, t.y. beveik 7 mėnesius.
    Stalingrado mūšis vyko nuo 1942 metų liepos 17 iki 1943 vasario 2. T.y. maždau 6,5 mėnesio.
    Mano išvada – pagal trukmę šie du mūšiai vyko beveik tokį pat laiko tarpą.

    2009-10-25 @ 19:22 #35125

    Kaukas
    Dalyvis

    Kaip ten su aukomis, Arvydai, kadangi tas pusė mėnesio man, bent jau, neįtakoja mūšio dydžio ?
    Ar yra tiksliai žinoma, kiek galvų padėta prie Volgos, bandant vaduoti 6-ąją armiją ir kaip būtų galima ir reikėtų klasifikuoti jos sunaikinimą? Grižtančiomis aukomis, net jeigu diduma iš jų taip ir negrįžo?
    Tiesiog įdomu, kaip tas mūšio dydis suprantamas ir ar yra kažkoks vieningas matavimo vienetas tam? Aš labiau linkęs remtis aukų skaičiumi, nei mūšio trukme, ir niekas geriau už tave nepaaiškins nuostolių tuose mūšiuose skirtumų.
    Tad, laukiam <img decoding=” title=”Smile” />

    2009-10-27 @ 06:48 #35126

    Arvydas
    Administratorius

    Skaičiuosim Raudonosios armijos patirtus nuostolius šiose dviejose operacijose. Duomenys bus imami iš Krivošejevo veikalo "Rusija ir SSRS XX amžaius karuose. Ginkluotųjų pajėgų nuostoliai. Statistinis tyrinėjimas". Turintys noro ir laiko tą tyrinėjimą gali "pavartyti" internete (tuo pačiu patikrinti mano pateikiamus duomenis <img decoding=” title=”Smile” /> ) . http://www.lib.ru/MEMUARY/1939-1945/KRI … xt#w06.htm
    Apie šį veikalą esu skaitęs įvairių nuomonių: vieniems tų nuostolių "per mažai", kitiems – "per daug". Bet mus šiuo atveju domina ne absoliutūs skaičiai, o jų palyginamumas.

    Forume sudėtinga patalpinti lentelę, todėl pateiksiu skaičius viena eilute tokia tvarka: 1)divizijų + brigadų skaičius operacijos pradžioje; 2) karių skaičius operacijos pradžioje; 3) negrįžtami nuostoliai (žuvę + dingę be žinios + patekę į nelaisvę); 4) sanitariniai nuostoliai (sužeistieji); 5) viso nuostolių; 6) nuostolių vidutininiškai per vieną dieną.

    [quote:177h2bst]]Maskvos strateginė gynybinė operacija. 1941 rugsėjo 30 – gruodžio 5.

    69 + 14 ; 1250000; 514338; 143941; 658279; 9825.[/blockquote[/quote:177h2bst]

    [quote:177h2bst]]Rževo – Viazmos strateginė puolamoji operacija. 1942 sausio 8 – 1942 balandžio 20.

    95 + 46; 1059200; 272320; 504569; 776889; 7543.[/blockquote[/quote:177h2bst]

    Stalingrado strateginė puolamoji operacija. 1942 lapkričio – 1943 vasario 2.

    74 + 34; 1143500; 154885; 330892; 485777; 6392.

    Matome, kad Stalingrado mūšio metu Raudonoji armija negrįžtamai neteko apie 0,5 mln. karių. Ir tai nenuostabu, nes šioje operacijoje (ypač gynybinėje jos fazėje) dalyvavo kur kas mažiau karių, nei kad Maskvos mūšio metu.

    Vokiečių statistikos rasti kol kas nepavyko (nelabai ir ieškojau), tačiau esu įsitikinęs, kad ji bus labai panaši į Raudonosios armijos statistiką, t.y prie Maskvos buvusių karių ir nuostoliai dydžiai turėtų būti kur kas didesni, nei kad prie Stalingrado.

    2009-10-27 @ 07:57 #35127

    Rimtas
    Dalyvis

    Maskvos strateginė puolamoji operacija. 1941 gruodžio 5 – 1942 sausio 7.

    105 + 44; 1021700; 1395861; 231369; 3709550; 10910

    .
    Nurodytam šaltinyje yra aritmetinių klaidų, kurios ko gero ir suklaidino kolegą Arvydą.
    Turėtų būti :
    105+44; 1021700; [b:3hthfgp8]139586[/b:3hthfgp8]; 231369; [b:3hthfgp8]370955[/b:3hthfgp8]; 10910
    Be to, Krivošejevo lentelėje nurodytas klaidingas negrįžtamųjų nuostolių procentas – turėtų būti 13,7%.

    2009-10-27 @ 10:27 #35128

    Arvydas
    Administratorius

    Dėkoju kolegai už patabą, kaltas, patingėjau padirbėti su kalkuliatoriumi. Tenka pakoreguoti bendrą Raudonosios armijos karių žuvusiųjų Maskvos mūšio metu skaičių – jų žuvo ne apie 3 mln., o tik (ar "tik"?) kiek daugiau nei 1 mln.
    Nepaisant tų klaidų, ir pataisius duomenis lieku prie savo nuomonės – Maskvos mūšis buvo didesnis ir intensyvesnis nei kad Stalingrado mūšis.

    2009-11-04 @ 15:14 #35129

    MAS
    Dalyvis

    O štai aš norėčiau kolegoms priminti, kad į karybą tamstos žvelgiate iš rytinės apkasų pusės.
    Man asmeniškai kliūva štai tokios konstrukcijos: "Maskvos strateginė gynybinė operacija", "Maskvos strateginė puolamoji operacija", "Rževo – Viazmos strateginė puolamoji operacija", "Stalingrado strateginė puolamoji operacija',"Stalingrado strateginė gynybinė operacija".
    Sutinku kad tie įvykiai galėtų taip vadintis – bet pavadinti jie buvo jau kiek vėliau. Todėl anie pritempti prie pavadinimo, o ne konkrečių įvykių.
    Reikėtų pradžiai susitarti dėl sąvokų.
    Jei vyko "Mūšis dėl Maskvos" – tai jis neapėmė "Maskvos strateginės gynybinės operacijos" ir neperėjo į "Maskvos strateginę puolamąją operaciją". Kodėl? Nes tuose įvykiuose dalyvavo ir kita pusė.
    Man , pavyzdžiui, didžiausias yra tas mūšis, kurio "mūšio laukas" – ar karo veiksmų teatro užimama teritorija didžiausia.
    Čia Žalgirio, Kulikovo ar Borodino mūšius galima lyginti. Susirinko X skaičius kariškių, pasimušė – ir išsiskirstė. Gi 20a. viduryje vyko kiek kitokie reiškiniai.
    Reziumuojant : didžiausias mūšis buvo dėl Rusijos. Jį vokiečiai pralaimėjo. Po to prasidėjo kitas didelis mūšis – dėl Vokietijos. Jame jau dalyvavo ir sąjungininkai. Vokiečiai jį pralaimėjo.

    2010-02-07 @ 14:29 #35124

    eppanzer
    Dalyvis

    Kažkaip savaime išeina, kad ir vėl oponuoju kolegai Vembras <img decoding=” title=”Smile” />
    Kodėl, pvz., kalbame apie mūšį dėl Anglijos? Juk čia irgi dalyvavo kita pusė, buvo kitos pusės puolamosios operacijos. Turbūt todėl, kad ten sprendėsi Didžiosios Britanijos, plg. Anglijos, likimas.
    Mūšyje dėl Maskvos sprendėsi Maskvos likimas, todėl tai ir yra mūšis dėl Maskvos. Kas mums trukdo pereiti iš "Maskvos strateginės gynybinės operacijos" į "Maskvos strateginę puolamąją operaciją"? Nematau jokių kliūčių. tarytum taip įvardijus tuometinius karo veiksmus operacija "Taifūnas" kažkur pranyksta. Kalbėkim ką norim, bet svarbiausi archyvai su to meto dokumentais yra Rusijoje, daugiausiai ir geriausių darbų parašyta rusų istorikų rusų kalba. Taip kaip geriausi lenkų istorikų darbai apie Lenkijos gynybą (o ne apie Fall Weiß) parašyti lenkų kalba. Ar tai ką nors keičia. Kaip supratau, visi ar didesnė dalis aktyvių svetainės narių nemoka arba silpnai moka vokiškai, todėl dažniausiai remiasi rusų istorikų darbais, kurie cituoja iš archyvų vis naujai ištraukiamus dokumentus. Šiuose dokumentuose yra užfiksuotas, kaip kolega Vembras išsireiškė, "žvilgsnis iš rytinės apkasų pusės". Vadinasi cituojam "rytinius" kovinių operacijų pavadinimus. Tai natūralu, būtų nenatūralu pacitavus dokumentą diskutuoti apie jį "perlaužiant žvilgsnį iš vakarinės apkasų pusės". Drįstu teigti, kad kai mes mokėsim vokiškai, o tiksliau kada vokiečių istorikai ištrauks tiek naujų dokumentų ir parašys tiek darbų apie šį periodą, greičiausiai žvelgsime iš "teisingos" apkasų pusės.
    Ir nematau, kad čia kas nors būtų pritempta, nes pavadinta vėliau. Mes irgi pritempėme Žalgirio mūšį, nes taip jis pavadintas vėliau, bet mūsų istorikams ši sąvoka netrukdo.
    Reziumuojant – mano nuomone kolega Vembras neteisus, dėl sąvokų tartis neverta, nes jau susiklostė jų naudojimo praktika ir dėl kitų mano paminėtų priežasčių.
    Be jokių asmeniškumų.

    2013-01-01 @ 14:18 #37003

    Arvydas
    Administratorius

    Naujas rusų autoriaus tekstas apie Stalingrado mūšį „Šventasis Stalingradas”

    Вокруг армии Паулюса смыкалось кольцо Сталинградского и Донского фронтов, Гитлер чувствовал, что кольцо смыкается на его собственном горле. Паулюс кидался в контратаки, не давая сомкнуться фронтам, бил по стыкам, размыкал окружение, стремясь в прорыве вывести гибнущую армию. Жуков бросал в разрывы кольца штрафные батальоны. Штрафники затыкали своими телами лопнувшее кольцо, латали дыры в окружении, закупоривали Паулюса в смертельном мешке.

    Gal bus norinčių paanalizuoti šią rusų autoriaus citatą, o tai mes vis „kabinėjamės” prie savų senelių Čekuolio ar Iškausko. 🙂

    2013-03-08 @ 18:01 #37100

    raimissilka
    Dalyvis

    Na pas čekuolį ar Iškauską būna teisingų teiginių, gi čia nei vieno.Gal čia poetas rašė?,tuomet gražu

    2013-03-08 @ 19:22 #37105

    Arvydas
    Administratorius

    Na, gal ne poetas, bet tik šiaip rašytojas. 🙂

    2013-04-06 @ 03:44 #37170

    Zalgiris
    Dalyvis

    Prieš daugiau negu 60 metų vyko didžiausias pasaulio istorijoje mūšis, apie kurį abi kariaujančios šalys nelabai noriai kalba iki šiol ir turi priežasčių daug ką nutylėti.

    Kalbant apie pasaulio istoriją,nei šis,nei kitas mūšis,tikriausiai nebuvo didžiausiais pasaulio istorijoje.Didžiausias mūšis pasaulinio istorijoje(bent jau pagal HD History versiją)  įvyko Kinijos pilietinio karo metu tarp Mao komunistų ir Čan Kaiši nacionalistų,kuriame Mao kariuomenė laimėjo,nors ir buvo prasčiau ginkluota nei amerikiečių apginkluotos Gomindano pajėgos.Labai gaila,bet gerai nepamenu  net mūšio pavadinimo.Tik įstrigo atmintyje,nes buvo sakoma,kad visi Antrojo pasaulinio karo mūšiai,pagal mūšyje dalyvavusių karių skaičių,nublanksta prieš tą lemiamą Kinijos pilietinio karo dvikovą.

    2013-04-08 @ 09:04 #37172

    Arvydas
    Administratorius

    Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti kolegos pateikto fakto, nes tokio fakto ir nebuvo pateikta – kažkada HD History pasakojo, kad Kinijos pilietinio karo buvo kažkada neaišku kada kažkur neaišku kur mūšis ir tame mūšyje tikrai tikrai dalyvavo labai daug karių. Nerimta, kolega.

    Šioje svetainėje įprasta minėti konkrečias datas ir vietovardžius, kad būtų galima pateikiamus faktus patvirtinti arba paneigti.

    2017-06-28 @ 23:04 #38897

    Saulius
    Narys

    Sveiki visi,
    Visai neseniai, aš radau, kad lietuvoje taip pat yra žmonių besidominčių Rytų Frontu ir jo niuansais. Džiugu matyti. Kadangi esu daug studijavęs bei skaitęs Rusiškų ir Vakarų autorių darbus, galiu pridėti čia vertingą įnašą.
    Kas liečia Stalingradą ir Maskvos mūšį, jie abu yra vieni didžiausių istorijoje. Aplamai visi pagrindiniai mūšiai Rytų fronte neturi sau lygių. Iš esmės galima teigti, kad Maskvos mūšis yra kiek didesnis negu Stalingrado dėl aukščiau išvardytų statistinių aspektų. Tačiau svarbu paminėti dar vieną faktą- pagal pajėgų koncentraciją arba kitaip tariant jų tankį, ant 1 kvadratino kilometro, pajėgų neabejotinai buvo daugiau Stalingrado mūšyje. Maskvos mūšis apėmė 600+km ruožą tuo tarpu kai Stalingrade ruožas nebuvo didesnis nei 380 km. Savaime suprantama, kad nuostoliai patirti Stalingrado mūšyje, atsižvelgiant į palyginti mažą frontą, yra milžiniški, ir proporcingai didesni negu Maskvos mūšyje, dėl to tai dažnai ir vadinama kruviniausiu mūšiu, nekalbant apie kruvinus gatvės mūšius pačiame Stalingrade.
    Neskaitant to, pagal mastą, pajėgas, nuostolius, didžiausią mūšį iš tiesų galima vadinti mūšį dėl Dnepro ir kairiakrantės Ukrainos Rugėjį-Gruodį 1943 m. Skaičiai kalba patys už save- beveik 4 mln. karių iš abiejų pusių, beveik 2 mln. nuostuolių kartu paėmus milžiniškuose Ukrainuos plotuose, 1500km fronte.

  • Autorius
    Įrašai
Rodoma 13 įrašų - nuo 1 iki 13 (viso: 13)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.