Laikinai praleidžiame 1939 – 1941 metų įvykių aprašymą ir iš karto „neriame” į karo pradžią. Citatos iš 61 psl.
Stipriausio pasipriešinimo sulaukta šiauriau buvusio Lietuvos miesto – Klaipėdos, vokiečių vadinto Mėmėliu (Memel).
Na taip, mūšių Palangos apylinkėse bųta, tačiau tvirtinti, kad ten buvo didžiausias pasipriešinimas kažin ar teisinga. Štai mūšiai dėl Tauragės buvo kur kas įnirtingesni.
Vokiečių pradinis oro smūgis iš rikiuotės išvedė per 100 sovietų lėktuvų, jie net nespėjo pakilti į orą. 07.15 val. Raudonosios armijos oro pajėgoms optimistiškai įsakyta nedelsiant masiškai smogti vokiečių pozicijoms iki 150 kilometrų į gilumą. Vos keliems lėktuvams pavyko pakilti, dar mažiau pasiekė pasienio zoną. Jų poveikis buvo nereikšmingas.
Dėl poveikio nereikšmingumo galima sutikti, o štai dėl pavyko pakilti vos keliems būtų galima ginčytis. Nenuostabu, nes tai, kad iš Panevėžio aerodromo pakilę bombonešiai Tilžę bombardavo ankstyvą birželio 22 rytą nedaug kas žino.

66 psl.
Tiktai kai į Kremlių iškviestas Šulenburgas Molotovui pasakė, kad Berlynas buvo priverstas imtis veiksmų dėl sovietų dalinių telkimo netoli sienos, Stalinas galop pripažino, kad jo šalis iš tiesų kariauja.
Viskas buvo taip, bet atvirkščiai – ne Šulenburgą iškvietė į Kremlių, o pats Šulenburgas pasiprašė priimamas.
Įsakyme iš Kuznecovo ir greta esančio Vakarų fronto reikalauta bendromis pastangomis sunaikinti Hepnerio 4-ąją tankų grupę, Bušo 18-ąją armiją ir generolo Hermano Hoto (Herman Hoth) 2-osios tankų grupės, priklausiusios armijų grupei „Centras” dalis.
Noriu tikėti, kad čia korektūros klaida – Hermanas Hotas vadovavo ne 2-ajai, bet 3-ajai tankų grupei.

70 psl.
Igoris Nikolajevičius Soliankinas sovietų 2-ajai tankų divizijai vadovavo jau metus.
Vėl – vertėjo „liapsusas” ar taip originale? Turi būti ne Igoris, o Jegoras. Ir vadovavo jis divizijai nuo 1940 gruodžio 9, taigi ne metus, o pusmetį.
Savo žinioje turėjo 300 tankų, įskaitant 50 sunkiųjų KV-1 ir nedidelį kiekį KV-2.
Savo žinioje jis turėjo 252 tankus (birželio 20 duomenimis), iš jų techniškai tvarkingų 214. Dėl KV-1 ir KV-2 skaičiaus. Knyga parašyta ir išleista, bet pastarasis teiginys įrodo, kad autorius nėra susipažinęs su naujausiais ir apynaujais šios temos tyrinėjimais. Kiek buvo tų KV 2-oje tankų divizijoje žinoma vieneto tikslumu, netgi gamykliniai numeriai yra žinomi.

70 psl.
Kampfgruppe Sekendorf, turėjusiai šaulių batalioną, motociklininkų batalionątankų batalioną ir inžinerinę, prieštankinę ir priešlėktuvinę paramą, buvo iškelta užduotis veržtis prie Raseinių pagrindiniu keliu iš pietų, o Kampfgruppe Raus, turėjusi po batalioną pėstininkų ir tankų, bei buvusiai tolėliau į vakarus, judėjo artėjančia ašimi.„Judėjo artėjančia ašimi” – kažkaip labai jau neįprastai skamba.
Divizijos žvalgybos batalionas riedėjo priešakyje ir turėjo užgrobti Dubysos kirtimo vietas į šiaurės rytus nuo Raseinių.
Aš versčiau kaip „tiltus” arba „perkėlas”.
Žvalgybos batalionas pradėjo keltis per Dubysą ir formuoti perimetrą rytiniame krante. […] Maždaug tuo pačiu metu Soliankino šarvuotosios pajėgos pasiekė vokiečių žvalgybos bataliono perimetrą[…]
Kažkaip neįprastai skamba tas pažodžiui išverstas „perimetras”
Sovietų tankų masė nenumaldomai riedėjo į priekį, pralaužė gynybos liniją ir prasiskverbė iki divizijos artilerijos pozicijų šiek tiek toliau užnugaryje.
Pažodinis vertimas. Nejaugi teksto neperžiūrėjo stilistas?
71 psl.
Į vieną KV-1 buvo pataikyta 70 kartų[…]
Eilinė pretenzija vertėjui. Knygos originaliame tekste anglų kalba pateikiamoje gerai žinomoje citatoje rašoma, kad tai buvo KV-2. Sutinku, atidumo stoka, bet vis tiek …
Vienas tankas – anot vienų KV-1, anot kitų KV-2 – giliai prasiskverbė į vokiečių pozicijas, pakeliui sušaudė sunkvežimių koloną ir sustojo kelyje, kirtusiame minkštą gruntą.
Minkštą gruntą kertantis kelias… Kažkokia neįprasta konstrukcija, o jei tiksliau – bandymas versti pažodžiui frazę „stopped on a road accross soft ground”.
Ji atidengė ugnį apytikriai iš 800 metrų atstumo.
Vienišo tanko mūšio aprašymuose dažnai iškyla problema dėl matavimo sistemos naudojimo. Vokiečių dokumentuose naudojama metrai, angliakalbiai autoriai naudoja jardus. Štai ir šios knygos originaliame variante rašoma 800 jardų, kuriuos vertėjas į lietuvių kalbą išvertė kaip metrus. Kaip yra iš tikrųjų? Pirminiame mūšio aprašyme (1953 m. tekste) kalbama apie … 900 jardų. Taigi, nors vertėjas jardus „pavertė” metrais, tačiau faktiškai jis beveik nesuklydo. 🙂

Leidyklos anotacija knygos nugarėlėje.
Autorius, britų karo istorikas […]
Pabandykime pasidomėti tuo autoriumi Prit Buttar.
Prit Buttar studied medicine at Oxford and London before joining the British Army as a doctor. After leaving the army, he has worked as a GP, first near Bristol and now in Abingdon. He is extensively involved in medical politics, both at local and national level, and serves on the GPs’ Committee of the British Medical Association. He appears from time to time on local and national TV and radio, speaking on a variety of medical issues. He contributes regularly to the medical press.
Taigi, autorius yra karo medikas. Jokiu būdu neteigiu, kad medikas negali rašyti istorinių knygų. Bet tada reikia ir pristatyti maždaug taip – karo medikas, rašantis istorijos knygas…
Labiausiai sudomino pristatymo baigiamosios frazės.
He has written a novel, and his first work of military history, Battleground Prussia (2010), received critical acclaim. Between Giants is his second book for Osprey.
„Jis yra parašęs romaną ir vieną knygą karo istorijos tema, kuri sulaukė kritinio įvertinimo” – maždaug taip aš suprantu tą sakinį. Ši, antroji autoriaus knyga karo istorijos tematika, turėtų sulaukti panašaus įvertinimo. Iki akademinio darbo ji „netraukia”, nors tikriausiai tokio tikslo neturėta. Naudotis šia knyga kaip šaltiniu rašant istorinius tekstus (kursinius, bakalaurinius, magistrinius, o juo labiau disertacijas) tikrai nerekomenduotina. O laisvalaikio skaitiniams knyga yra kiek per sunki.
Bet kuriuo atveju nesigailiu tų pustrečios dešimtinės litų, kuriuos išleidau įsigydamas šią knygą.