Po ilgesnės pertraukos svetainėje antrasispasaulinis.net G.Miknevičius paskelbė eilinį savo atradimą.

Dar kartą apie šaukimus 1939-1940 m. Radau dokumentą iš kurio aiškėja, kad faktiškai jokių paleidimų iš kariuomenės po Lenkijos ir Suomijos karų nebuvo. Štai pvz. 113 šaulių divizijoje 1940-07-16 dienai net 8000 karių buvo rezervistai į kariuomenę pašaukti 1939 m.rugsėjo mėnesį iš jų net 1000 1900-1905 m.gimimo. Divizijoje buvo 12 tūkst. karių (iš jų 910 karininkų), tai faktiškai divizija buvo sukomplektuota iš rezervo karių. O tokių divizijų buvo ne viena ir ne dvi.

Su malonumu pakomentuosiu.
Bendras įspūdis – G.Miknevičius stilius nesikeičia. Jis (kaip ir V.Suvorovas) iš konteksto ištraukia kažkokį faktą, jį suabsoliutina, hiperbolizuoja ir pateikia kaip savo teiginio įrodymą.
Koks tas teiginys? Cituoju.
faktiškai jokių paleidimų iš kariuomenės po Lenkijos ir Suomijos karų nebuvo.
Kuo šis teiginys grindžiamas? Tuo, kad VIENOJE divizijoje 1940 metų liepos 16 vis dar buvo 1939 metų rugsėjo mėn. mobilizuotų rezervistų.
Ar faktas, kad kažkurioje VIENOJE divizijoje kažkuriai tai datai vis dar buvo rezervistų įrodo, kad pasibaigus Suomijos karui nebuvo demobilizacijos Raudonojoje Armijoje apskritai? Žinoma, kad ne. Tas faktas parodo tik karių skaičių konkrečioje divizijoje konkrečiai datai. Ir galima tvirtinti, kad toje konkrečioje divizijoje iki 1940 m. liepos 16 dienos vis dar buvo rezervistų. Nejaugi šiuo faktu norima įrodyti, kad rezervistai toje (ir kitose) divizijoje taip ir pratupėjo iki 1941 m. birželio 22? Naivu.
Tikrai žinau, kad G.Miknevičius turi popierinę M.Meltiuchovo knygą „Praleista Stalino galimybė”. Tiems, kas tos knygos neturi, rekomenduoju pasižiūrėti elektroninį tos knygos variantą. Skyrius „Raudonoji Armija prieš karą: organizacija ir kadrai”. Skyriaus paskutiniame ketvirtyje yra kalbama apie demobilizaciją po karo su Suomija – kada, kaip ir kiek demobilizavo.