Rytų Prūsijos sienai iškilo grėsmė. Priešas buvo užėmęs Vilkaviškį. Pradėta ruoštis kontrpuolimui. Naktį iš rugpjūčio 8 į 9-ąją sunkiųjų tankų, artilerijos, fuzilierių, grenadierių ir priešlėktuvinės gynybos daliniai, judėdami Stalupėnų-Eitkūnų-Virbalio ruožo keliais susitelkė išeities pozicijose. „Grossdeutschland“ divizija su į jos sudėtį įeinančiais daliniais buvo geriausia divizija rytuose. Jai ir buvo pavesta pastumti fronto liniją ir atsiimti Vilkaviškio miestą.
Tyloje paskendusias išeities pozicijas nušvietė pirmieji saulės spinduliai. Nustatytu puolimo laiku nutraukdami ryto tylą užriaumojo karinės technikos varikliai. Neįveikiamas puolimo smaigalys kaip lavina pajudėjo priešo linijų link ir jas perskrodė. Fuzilieriai ir grenadieriai puolė nusiteikę pralaužti bet kokią gynybą. Priešas į šią griaunamąją jėgą atsakė atidengdamas artilerijos ugnį ir aviacija bandydamas pristabdyti puolimą. Dangus maišėsi su žeme. Priešo gynybinės linijos skendo dūmuose ir liepsnose. Priešakys nesulaikomai judėjo Vilkaviškio link. Vis dažniau fuzilieriai ir pėstininkai stiprų ir atkaklų priešą naikino artimose kovose. Apie 12 val. miestas buvo užimtas. Mūšio laukas rodė čia vykus įnirtingas kovas. Priešas patyrė daug nuostolių tiek gyvąja, tiek materialiąja jėga. Nedelsiant buvo įrengtos pozicijos miesto gynybai. Pietryčiuose, miesto gale, dvi „Panteros“ pradėjo grasinti rusų gynybinėms pozicijoms. Apie tai buvo informuotos rusų tankų įgulos. Nepraėjo nė pusė valandos, kai iš pietryčių pusės priartėjo keturi rusų tankai. Jie buvo pastėbėti, tačiau nuotolis apšaudymui buvo per didelis ir jie spėjo pasislėpti žemumoje. Netrukus jie vėl pasirodė. Visi keturi atsidūrė už 1300 m. ir gynėjai atidengė į juos ugnį. Vienas po kito nugriaudėjo penki šūviai ir iškilo trys dūmų kolonos. Ketvirtajam tankui pasisekė, pasukęs į dešinę jis įvažiavo į miškingą ruožą. Vadai sekė vietovę, tačiau nieko nepastebėjo.
Sutemus vadas nusprendė perkelti dalinius į palankesnes gynybai pozicijas. Nakties metu girdėjosi perkeliamų tankų motorų užesys. Paryčiui viena tų dviejų „Panterų“ buvo iškviesta šaudmenų papildymui, o kita turėjo likti gynybinėse pozicijose.
Jau prašvitus iš žemumos visu greičiu netikėtai išniro keturiolika rusų tankų kartu su pėstininkais ir atakavo likusią gynyboje „Panterą“. Užtaisytojas tuo metu buvo lauke, atokiau nuo „Panteros“, ir jau bebaigiant savo reikalus priešo ugnis jį privertė slėptis. Situacija tapo dar sudėtingesnė. Užtaisytoją pakeitė vairuotojas ir iš 1000 m. nuotolio atidengė ugnį. Šūvis po šūvio skriejo link puolančiųjų. Priartėjęs iki 600 m. priešas pasuko į dešinę ir pradingo dauboje. Keturi degantys tankai liko stovėti. Per radiją gynėjams buvo įsakyta užimti pozicijas šiek tiek toliau į šiaurę. Taip jie sunaikino dar šešis tankus iš likusių dešimties. Likę tankai atsitraukė. Ši mūsų užfrontėje organizuota ataka priešui patyrus nemažų nuostolių buvo atremta.
„Pantera“ dar kartą pakeitė savo gynybines pozicijas. Taip pat gynybines pozicijas užėmė po valandos iš šaudmenų papildymo sugrįžusi antroji „Pantera“. Priešas toliau tęsė bandymus patekti į miestą: tą patį rytą pėstininkų batalionas, remiamas keturių SU savaeigių artilerijos pabūklų, besidengiant aukštų javų laukais bandė prasilaužti į miestą iš pietryčių pusės. Tačiau gynyboje stovinčios „Panteros“ abi atakas atmušė. Visi keturi SU savaeigiai artilerijos pabūklai buvo sunaikinti. Šios dvi „Panteros“, dengiančios miestą pietų ir pietryčių kryptimis atrėmė dvi tankų ir dvi pėstininkų atakas, ko pasekoje priešas prarado 11 tankų ir patyrė didelių nuostolių žmonėmis.