Lietuviškųjų Raudonosios armijos dalinių istorija leidinyje „Karo archyvas XXII”

Pasirodė naujas, XXII „Karo archyvas“ tomas. Priminsiu, kad tai tęstinis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys. Mane sudomino du knygoje esantys straipsniai, abu jie skirti lietuviškiems Raudonosios armijos junginiams. Tai dr.Rimanto Zizo straipsnis „Raudonosios armijos 16-oji lietuviškoji šaulių divizija: kelias nuo suformavimo iki katastrofos prie Aleksejevuos (1941 – 1943 m. vasaris – kovas)“ ir Murmansko valstybinio pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros docento, istorijos mokslų kandidato Aleksandr Čapenko straipsnis „Lietuvos Liaudies armijos reorganizavimo į 29-ąjį teritorinį Raudonosios armijos šaulių pulką istorija 1940 – 1941 m.“. Norėjau šiuos du straipsnius patalpinti svetainėje, tačiau leidinio mokslinis redaktorius ir sudarytojas, Kauno Karo muziejaus direktorius plk.ltn.dr Gintautas Surgalis tokio leidimo nedavė – girdi leidinio skaidyti atskirais straipsniais negalima, pasirašytos sutartys su autoriais, autorinės teisės ir t.t. – ir patarė pasitenkinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekos elektronine nuoroda. Ką gi, teks taip ir daryti – leidinio elektroninę versiją galima parsisiųsti iš čia www.lka.lt/index.php/lt/143848/
Pabandysiu paanalizuoti minėtus straipsnius.

Dr.Rimanto Zizo vienas tekstas jau yra minėtas šioje svetainėje. Tikriausiai pastovūs lankytojai atsimena diskusiją apie menamą J.Semaškos bataliono prasiveržimą iš Stalingrado katilo. Būtent R.Zizas privertė mane atidžiau panagrinėti šią gražią legendą. Būtent legendą, nes kaip paaiškėjo, tikrovėje buvo viskas gerokai proziškiau. Dabar gi vėl nelabai populiari tema.
Kiek keista, bet visuomenėje susiformavusi nuostata, kad kovoję vieno okupanto (t.y. sovietų) pusėje lietuviai buvo „blogi“, o štai kito okupanto (vokiečių) gretose kovoję lietuviai buvo „geri“. Kodėl? Kuo vokiečiai buvo „geresni“ už sovietus?
R.Zizas savo straipsnyje neparodo savo asmeninių simpatijų ar antipatijų, stengiasi išvengti nuvalkiotų ideologinių klišių, bet neutraliu žvilgsniu bando pažvelgti į 16-osios divizijos formavimo istorijos peripetijas ir kovų kelio pačią pradžią. Tragišką pradžią. Pasakysiu savo asmeninę nuomonę apie šį straipsnį – jį skaityt ir skaityt, analizuojat, nagrinėt. Tekste gausybė faktų, detalių, skaičių. Ir visu tuo aš pasitikiu. Kodėl? Todėl, kad autorius naudojasi pirminiais šaltiniais, tekste kaip ir priklauso solidžiam straipsniui, nuorodos į archyvus. Ir ne tik Lietuvos. Rašant straipsnį pasinaudota minėtų Lietuvos (LYA, LCVA), taip pat buvusio SS R Gynybos ministerijos centrinio archyvo (jame autoriui teko dirbti 1979 m.) medžiaga.(295 psl.)
Už akių užkliuvo tik vienas menkas netikslumas. (307 psl.)
16 LŠD vadu paskirtas senas kadrinis Raudonosios armijos karininkas, gen.mjr. F. Žemaitis (dėl jo paskyrimo buvo delsiama)38
Ženklelis 38 veda į paaiškinimą puslapio apačioje
38 1941 m. gruodžio pabaigoje laikinu divizijos vadu paskirtas plk. Česnakovas, F. Žemaitis divizijos vado pareigas taip pat laikinai ėjo, matyt, nuo 1942 m. sausio mėn. Tačiau jį oficialiai paskirti divizijos vadu buvo delsiama. K. Preikšas 1942 m. kovo 28 d. laiške A. Sniečkui rašė, kad F. Žemaičio paskyrimo klausimas „vis tęsiamas”, divizijos vadu jis nepatvirtinamas. Anot K. Preišo, susidaro įspūdis, kad dėl jo paskyrimo „ten viršuj“ (t. y. aukščiausioje sovietinėje politinėje ir karinėje vadovybėje – R. Z.) abejojama. K. Preikšas patarė A. Sniečkui daryti viską, kad F. Žemaičiui būtų suteiktas generolo majoro karinis laipsnis, nes esą bus nenormalu, jei jau paskirtas jo pavaduotojas (gen. mjr. V. Karvelis) bus generolas, o divizijos vadas be (tokio) laipsnio, žr.: LYA , f. 1771, ap. 5, b. 46, l. 13. Taigi, galbūt, F.Žemaitį paskirti divizijos vadu delsta dėl generolo laipsnio suteikimo jam procedūros, tačiau, matyt svarstytos ir kitos divizijos vado kandidatūros, visų pirma buvusio 29–ojo teritorinio (lietuviškojo) korpuso vado gen. ltn. V. Vitkausko kandidatūra.
Variantas visai įmanomas, kad F.Žemaitį delsė paskirti vadu dėl jo laipsnio. Tačiau, mano turimais duomenimis, F.Žemaitis buvo paskirtas divizijos vadu 1942.04.03, o generolo-majoro laipsnį jis gavo lygiai po mėnesio, 1942.05.03. Tad, mano nuomone, būtų tiksliau sakyti maždaug taip:“ divizijos vadu buvo paskirtas kombrigas (nuo 1942.05.03 – generolas-majoras) F.Baltušis“.
Apibendrinant – šis straipsnis ko gero yra pats išsamiausias apie 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos istorijos pradinį laikotarpį.

Visai kitoks įspūdis susidaro perskaičius A.Čapenko straipsnį. Kaip čia švelniau išsireiškus…. Liūdna. Ir gėda, kad toks straipsnis yra solidžiame moksliniame leidinyje. Taip ir norisi paklausti redakcinės kolegijos narių – ar jūs bent permetėte akimis tą straipsnį prieš atiduodant į spaustuvę? Vertimas tragiškas, stilius netaisytas, vietomis net neįmanoma suprasti kas norima pasakyti.
Taigi vertimas. Gaila, kad nenurodyta vertėjo pavardė. O gal versta pasitelkiant kompiuterinę programą? Bet ir tokiu atveju vertimą derėjo peržiūrėti ir stilių pataisyti.
Pradėkim nuo pavadinimo.
Lietuvos liaudies armijos reorganizavimo į 29–ąjį teritorinį Raudonosios armijos šaulių pulką istorija 1940–1941 m.
Taip, jūs nesuklydote – būtent „pulkas“, o ne „korpusas“. Jei tai būtų tik viena tokia klaida – tiek to, visiems pasitaiko, bet… Skaitom patį pirmą sakinį. (353 psl.)
1940 m. vasarą Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – neteko nepriklausomybės ir, kaip gavusios Sąjungos Respublikos, įėjo į SSRS sudėtį.
Ir spėliok kad nori ką reiškia kaip gavusios Sąjungos Respublikos. Gal norėta pasakyti naujosios Sąjungos Respublikos? O gal dar ką nors?

Oficialiai apie tai buvo pranešė 1940 m. rugpjūčio 17 d. SS RS gynybos liaudies komisaras, Sovietų Sąjungos maršalas S. K. Timošenka (direktyva Nr. 0/2/105022). (353 psl.)
Tiesioginis vertimas iš rusų kalbos – buvo pranešė.

Nuo rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 5 d. buvo planuojama Lietuvos Liaudies armijos dalį iš naujo suformuoti korpusų junginius pagal patvirtintus etatus, (354 psl.)
Gal kas galėtų pakomentuoti kas čia norėta pasakyti? Ne straipsnis, o galvosūkis.

Nurodytu terminu formavimas nebuvo baigtas. (354 psl.)
Gal vis tik ne nurodytu terminu, o iki nurodyto termino?

Korpusuose pradėti studijuoti Raudonosios armijos įstatai ir programos (356 psl.)
Rusiškas žodis устав turi dvi reikšmes. Bendru atveju – įstatai. Bet kai kalbame apie kariuomenę, turimą mintyje statutus. Tad studijuoti pradėta statutus.

Daugiausia tai buvo susiję su tuo, kad didžiąją karinių objektų, anksčiau priklausiusių
Estijos kariuomenei, užėmė 1940 m. įvestos į Lietuvą DVRA dalys. (357 psl.)
29-ojo teritorinio šaulių korpuso valdyba ir štabas buvo formuojamas iš Lietuvos liaudies armijos štabo, korpuso ryšių batalionas – Estijos iš Liaudies armijos ryšių bataliono, (358 psl.)
Tačiau sumanyto mokymo korpusas 1940 m. taip ir nepradėjo, nes nebuvo išverstų į rusų kalbą Raudonosios Armijos įstatų ir mokymo priemonių (362 psl.)
1941 m. pradžioje ši problema apskritai jau buvo išspręsta, dalys gavo įstatus ir mokymo priemones estų kalba, (362 psl.)
Po visomis šiomis citatomis yra nuoroda į vertėjo pastabą – taip originale. Kiekvienas iš mūsų klystam. Tačiau kodėl nebuvo susiekta su autoriumi ir nesuderinta dėl akivaizdžių klaidų pataisymas? Nebuvo kada? Bet ir tokiu atveju reikėjo savo iniciatyva tas klaidas pataisyti, o ne kompromituoti autorių. Autorius neleido daryti jokių pataisymų? Tokiu atveju turėtų būti gėda autoriui.

Nebuvo galvojama apie tai, kad, išformavus Liaudies armiją, buvo karių skaičiaus perteklius, 1940 m. rugsėjo 21 d. 29-asis teritorinis korpusas buvo ne visiškai sukomplektuotas ir trūko kariškių. (358 psl.)
Eilinis vertimo galvosūkis, verčiantis spėlioti kas norėta pasakyti.

Divizijos buvo kuriamos rajone Utena–Biržai–Zarasai. (359 psl.)
Pažodinis tiesioginis vertimas.

29-ojo teritorinio korpuso vadu(e. p.) buvo paskirtas divizijos generolas V.I. Vitkauskas. Visi kiti vadai ir politiniai darbuotojai taip pat oficialiai figūravo dokumentuose kaip „einantys pareigas“. Eiti korpuso vado pareigas paskirtas DVRA generolas majoras Anatolijus Nikolajevičius Rozanovas, korpuso štabo viršininko – generolas Žemaitis. (360 – 361 psl.)
Apie F.Žemaičio karinį laipsnį jau kalbėta – perkalbėta, net neįdomu kartotis. O štai jo užimamos pareigos…Iki šiol buvo žinoma, kad pirmuoju korpuso štabo vadu buvo brigados generolas Jonas Černius, gi F.Baltušis buvo korpuso vado pavaduotojas. Bet šiame teksto fragmente įdomiausia tai, kad, pasak autoriaus, korpuso vado pareigas buvo paskirti…iš karto du: V.Vitkauskas ir A.Rozanovas. Tai kuris iš jų buvo „tikras“?

[color]Išformavus Lietuvos liaudies armiją DVRA atiteko 54 pavyzdžio šarvuotoji technika – 44 lengvieji tankai (12 „Reno“ FT–17 ir 32 „Vikkers–Karden–Lloid“) ir 10 šarvuotųjų automobilių (4 šiuolaikiški „Landsverk“, pirkti Švedijoje, 2„Vensk–Merseda“ ir 4 „Daimler“). (360 psl.)
Eilinis, šypseną keliantis vertėjo „šedevras“ – 54 pavyzdžio…

Ir pats didžiausias vertimo„šedevras“ – iš rusų kalbos tiesiogiai, pagal rusišką rašymo tradiciją, išverstos lietuvių pavardės su tėvavardžiais.
Vladas Bernardovičius Sidzikauskas… Antonas Adamovičius Šurkus… Albinas Stanislavovičius Čapauskas–Čapas… Antonui Adamovičiui Dabkui… Adamui Ivanovičiui Janavičiui… Adolfas Ivanovičius Urbšas… Alfonsas Kiprijanovičius Sklerys… Vincas Josifovičius Vitkauskas… Jonas Kazimirovičius Černius…
Ką čia prikomentuosi, stebėsiesi ar piktinsiesi – nei juoktis, nei verkt…

Jau girdžiu nepatenkintą burbėjimą – ko tu čia, vis prie smulkmenų, vis prie stiliaus ar vertimo kabinėjiesi? Ką gi, pabandom pasidomėti tekstu.

Dėl SSRS gynybos liaudies komisaro direktyvoje Nr. 0/2/105022 numatytų etatų: kiekvieną TŠK, kartu 29-ąjį, sudarė korpuso valdyba, dvi šaulių divizijos, korpuso artilerijos pulkas, korpuso zenitinės artilerijos divizionas, korpuso ryšių batalionas, korpuso išminuotojų batalionas ir korpuso oro eskadrilė. Iš viso taikos metu korpuse buvo 15142 žmonės. Latvijos ir Lietuvos korpusuose be šių etatų dar buvo pridėtas ir kavalerijos pulkas. Įdomu tai, kad etatai karo metu įsakyme nustatyti ir nurodyti nebuvo. (354 psl.)
Įdomu tai, kad straipsnio autorius visiškai nežino apie karo meto etatų nustatymo principus.
Direktyvoje tikrai nustatyta taikos meto korpuso ir divizijų etatai. Karo meto etatai direktyvoje nebūna nurodyti, jie būna numatyti kariuomenės išskleidimo plane. Išskleidimo planas – tai toks dokumentas, kuris parodo kariuomenės būklę iki mobilizacijos ir po jos paskelbimo. Iš pradžių tas planas sudaromas visai valstybei. Po to išsiunčiami planai kiekvienai apygardai. Jei įvyksta kokie nors pasikeitimai (etatų, dislokacijos, organizaciniai ir pan.), Generalinis štabas išsiunčia į apygardas išskleidimo schemos pakeitimus. Ta schema atrodo kaip du stulpeliai. Vienas – junginių (dalinių, padalinių), nurodant etatus ir dislokaciją taikos metu, antras stulpelis – kas atsitinka su junginiu (daliniu, padaliniu) paskelbus mobilizaciją. Pavyzdys: pasikeičia šaulių divizijos karo meto etatų sąrašas; Generalinis štabas išsiunčia direktyvas į apygardas apie tai, kad nuo atitinkamos dienos įvedami nauji karo meto etatų sąrašai ir nurodoma išskleidimo schemoje padaryti reikiamus pakeitimus. Apygardos išleidžia savas direktyvas tuo pačiu klausimu ir išsiunčia ją apygardos atitinkamiems daliniams. Šios direktyvos pagrindu divizijos savo mobilizaciniuose planuose padaro atitinkamus pakeitimus. Apie visa tai kalbama dokumente rkka.ru/docs/real/mob/mobrabota.htm

Be to, visi 1941 m. pavasarinio šaukimo šauktinio amžiaus Lietuvos gyventojai buvo siunčiami tarnauti į 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą. (356 psl.)
Čia ne klaida, tiesiog mano klausimas kolegoms – gal kas žinot daugiau apie tą 1941 metų pavasarinį šaukimą? Kada jis buvo, kiek pašaukta?

Pagal 1940 m. rugpjūčio 19 d. 29-ojo TŠK organizavimo planą buvo numatyta korpuso valdyboje ir visose korpusui pavaldžiose dalyse turėti 4108 žmones, 179-ojoje teritorinėje šaulių divizijoje – 6002 žmones, 184-ojoje teritorinėje šaulių divizijoje – 6013 žmonių, iš viso – 16977 žmonių.
Kas netingit – pasiimkit skaičiavimo mašinėlę ir paskaičiuokit.
4108 + 6002 + 6004 = ? Autorius gauna 16977…Problemos su matematika?

Bendras įspūdis. Tekstas yra kompiliacija iš seniai žinomų faktų, naujų tyrinėjimų neatlikta. Yra žymiai solidesnių lietuvių autorių (pvz. S.Knezio, A.Jakubčionio) tekstų apie šį karo istorijos fragmentą. Šį tekstą tikrai nederėjo dėti į leidinį.