1944 metų rugpjūčio 1 diena – mūšio dėl Vilkaviškio pradžia

Tarpukario Lietuvoje sudarytame žemėlapyje pažymėtos tekste minimos gyvenvietė

4-osios gvardijos tankų brigados kovinių veiksmų žurnalas, 1944 m. rugpjūčio 1 dienos įrašas[1]. 

4-osios gvardijos motošaulių brigados mūšio dėl Vilkaviškio 1944 metų rugpjūčio 1 dieną schema

Brigada, kartu su 401-uoju savaeigių artilerijos pabūklų pulku,  korpuso vado įsakymu 1944 metų rugpjūčio 1 dieną, 4.00 val. sustabdyta iki visai prašvis ties geležinkelio pervaža ties Jurkšais. Tęsdama judėjimą brigada 5.30 val. susitelkė Alksnėnuose. 16.45 val. brigada pasiekė išeities rajoną turėdama įsakymą pulti vakarų kryptimi ir užimti kelių mazgą ties Žaliąja, po to toliau pulti link Virbalio. Brigados judėjimas buvo pristabdytas dėl stipraus priešininko pasipriešinimo ugnimi. 1944 metų rugpjūčio 1 dieną, 19.00 val. brigada užėmė gynybą ties Didvyžiais, Galiakaušiais, turėdama užduotį išlaikyti perėjas per prieštankinį griovį ir atremti galimas priešininko kontratakas iki ateinant šaulių daliniams. Dienai baigiantis brigada turėjo 29 tankus T-34, vidutiniam remonte 8 tankus T-34, kapitaliniame remonte 1 tanką T-34“. 

26 gvardijos tankų brigados kovinių veiksmų žurnalas, 1944 m. rugpjūčio 1 dienos įrašas[2]. 

 9.30 val.  brigados 2-asis tankų batalionas ir motorizuotas automatininkų batalionas, padedant ugnimi iš 1-ojo tankų bataliono tankų, palaužė stiprų priešininko pasipriešinimą ir puolė Didvyžių, Sūdavos kryptimi. Puolamaisiais veiksmais 26-oji gvardijos tankų brigada, palaikant 28-ajam atskirajam gvardijos minosvaidžių („katiušų“ – A.Ž. past.) divizionui, užėmė Starkus, Didvyžius, Kaušius, Luišius. 1-asis tankų batalionas, 2-asis tankų batalionas ir motorizuotas automatininkų batalionas išėjo į Didvyžių šiaurės vakarų ir šiaurės pakraštį, tankų būrys ir automatininkų kuopa persikėlė per prieštankinį griovį ties Sūdava ir pasiruošė gintis. Kiti brigados daliniai liko prieš tai užimtose išsidėstymo vietose. Per mūšius brigada sunaikino 100 priešininko kareivių ir karininkų, 5 prieštankinius pabūklus, 2 tankus, 5 automobilius, 15 kulkosvaidžių. Per tą patį laikotarpį brigada neteko 6 sudegintų tankų T-34, dar vienas tankas buvo pamuštas. Kovinių veiksmų rajone brigada turėjo 16 kovoms tinkamų tankų T-34, tris 76 mm prieštankines patrankas, tris 37 mm zenitines patrankas, šešis kulkosvaidžius DŠK.“ 

Kaip matome, dvi 2-ojo gvardijos tankų korpuso tankų brigados 1944 metų rugpjūčio 1 dieną kovėsi į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio. Tačiau įdomiausią informaciją sužinome iš 25-osios gvardijos tankų brigados ataskaitos[3].

25-osios gvardijos tankų brigados mūšio dėl Vilkaviškio schema

Ataskaita apie 25-osios gvardijos tankų brigados veiksmus nuo 1944 m. liepos 15 d. iki 1944 metų rugpjūčio 15 d. 

[…] 1944 metų rugpjūčio 1 dieną, 4.00 val. brigados daliniai pradėjo puolimą Vilkaviškio kryptimi: tankų batalionai iš Didžiųjų Šelvių, motorizuotas automatininkų batalionas iš Navininkų.

Motorizuotas automatininkų batalionas 5.45 val. pasiekė Vilkaviškio geležinkelio stotį, kur jį pasitiko priešo pėstininkų pulkas su artilerija ir minosvaidžiais, tuo metu tankų batalionai pasiekė Vokiškėlius, tokiu būdu motorizuotas automatininkų batalionas buvo atkirstas nuo tankų batalionų ir turėjo savarankiškai kovoti su gausiomis priešo pajėgomis, stengiantis prasimušti prie tankų batalionų pozicijų.

7.15 val. automatininkų bataliono pozicijų užnugaryje pasirodė priešo pėstininkai.

Priešo sunaikinimui Didžiųjų Šelvių rajone ir automatininkų bataliono susijungimui su tankų rajone batalionais buvo pasiųsta viena 3-ojo bataliono tankų T-34 kuopa. 

Brigada, kaudamasi su gausiomis priešo pajėgomis, ties Viščiakaimiu ne kartą buvo atakuojama priešo aviacijos, grupėmis po 25 – 30 lėktuvų, taip pat atmušinėjo priešo pėstininkų, tankų ir artilerijos kontratakas.

10.30 val.  pulkas priešo pėstininkų, palaikomų artilerijos ir minosvaidžių ugnies, atakavo motorizuoto automatininkų bataliono pozicijas Didžiųjų Šelvių rajone, priešo kontrataką batalionas savo pajėgomis atmušė padarydamas priešui didelių nuostolių.

11.00 val., po įnirtingų mūšių motorizuotas automatininkų batalionas su 3-ojo bataliono tankų T-34 kuopa susijungė su tankų batalionų pajėgomis.

11.30 val. brigados daliniai po įnirtingų mūšių įsiveržė į Vilkaviškio šiaurinį pakraštį. Priešininkas stipriai priešinosi, daug kartų ėjo į kontratakas bandydamas atstumti brigados dalinius į išeities pozicijas.

Po sunkaus puolamojo mūšio brigados daliniai 12.40 val. įsiveržė į miesto centrą, kur užsimezgė gatvių mūšiai ir 13.00 val. susijungė su 4-ąja gvardijos motorizuota šaulių brigada. Toliau, varant priešo brigadą iš miesto, daliniai 17.00 val. pasiekė Šeimenos upelį, kur užėmė gynybines pozicijas ir, šaudydama iš vietos, palaikė 4-osios gvardijos šaulių brigados veiksmus užimant pietinį Vilkaviškio pakraštį.

Priešininkas Vilkaviškio pietiniame pakraštyje atkakliai priešinosi artilerija, tankais ir savaeigiais pabūklais, bet brigada staigiais ir ryžtingais veiksmais, kartu su 4-ąja gvardijos motorizuota šaulių brigada dienos pabaigoje galutinai išvalė priešus iš miesto ir paėmė jį į savo rankas.[…] 

Mūšyje užimant Vilkaviškį brigada patyrė tokius nuostolius:

1. Materiali dalis: sudegė tankų T-34 – 6, pamušta – 7, sudegė automobilių – 8.
2. Asmeninė sudėtis: Užmušta – 12, sužeista – 61, dingo be žinios – 9. 

1944 metų rugpjūčio 1 dienos vakare 25-oji gvardijos tankų brigada turėjo 11 techniškai tvarkingų tankų T-34, 6 tankai T-34 buvo einamajame remonte ir dar 6 tankai T-34 buvo vidutiniam remonte.“ 

Dokumente vienareikšmiškai teigiama, kad 25-oji gvardijos tankų brigada kartu su 4-ąja gvardijos motošaulių brigada užėmė Vilkaviškį rugpjūčio 1 dieną. Ir tai keista, nes iki šiol absoliučiai visuose, net ir labai solidžiuose šaltiniuose (pvz. žinyne „Освобождение городов“, liet. „Miestų išlaisvinimas“ [4]) buvo  teigiama, kad sovietinė kariuomenė pirmą kartą užėmė Vilkaviškį rugpjūčio 2 dieną. Net Jurijus Levitanas savo sodriu balsu 1944 metų rugpjūčio 2 dienos vakare perskaitė eilinę Sovinformbiuro suvestinę, kurioje buvo sakoma: „Į šiaurės vakarus ir pietus nuo Marijampolės mūsų kariuomenė, tęsdama puolimą, užėmė Vilkaviškį, Kalvariją, o taip pat užėmė daugiau kaip 100 kitų stambių gyvenviečių, tarp jų Didvyžius, Didžiuosius Šelvius, Slabadus, Būdviečius, Vidgirius ir Vilkaviškio, Kalvarijos geležinkelio stotis.“

Tam, kad patikrinti šį nesutapimą, bandykime paskaityti kitos pusės – vokiečių – dokumentus.

3-iosios tankų armijos štabo (Pz AOK 3) 1944 metų rugpjūčio 1 dienos operatyvinė suvestinė Nr. 851/44 (dienos operatyvinis raportas) armijų grupei „Centras“[5].

561-oji grenadierių divizija nuo vakar vakaro kovojo su pranašesnėmis priešo pajėgomis į šiaurę nuo Vilkaviškio. Pirmoje dienos pusėje armijos daliniams pavyko išstumti priešininką iš miesto.

Tačiau rugpjūčio 1 dienos vakare Vilkaviškio vėl netekome. Šiame ruože mūšius labai apsunkina tai, kad paskubomis suformuotai 561-ajai grenadierių divizijai labai trūksta ginklų (batalionuose turima tik po 3 – 5 kulkosvaidžius). Be to, vykdę priedangą daliniai pasirodė kovoms mažai tinkami, jie tarpusavyje susimaišė.

Į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio stoties, sandūroje su „Knebelio“ grupe, gynyboje pasidarė apie 4 km plyšys, per kurį visą vakarą skverbėsi priešininko daliniai. Į šiaurę nuo Šešupės priešininko tankų grupės su pėstininkais numušė mūsų silpną priedangą, neturėjusią prieštankinių ginklų, ir prasiveržė plento Naumiestis – Šakiai kryptimi.

6-oji tankų divizija baigė susitelkimą ir perėjo į puolimą iš Griškabūdžio rajono pietvakarių kryptimi, palikusi priedangą stambaus miško masyvo vakariniame pakraštyje. Pirmoje dienos pusėje žvalgyba į šiaurę nuo Pilviškių aptiko tik nežymias priešininko pajėgas ir praėjo nesusidurdama su priešininku iki miško pakraščių ir kirtaviečių, tačiau vidudienyje priešininkas greitai sustiprino savo gynybą Pilviškių rajone ir pradėjo puolimą šiaurės kryptimi. Stiprus priešininko puolimas neleido išplėsti į šiaurę nuo Pilviškių esančių įtvirtinimų ir per šį ruožą pritraukti tankų.

Pilviškių puolimo, turint užduotį suduoti smūgį iš Pilviškių vakarų kryptimi, teko atsisakyti, nes visi 6-osios tankų divizijos daliniai buvo užimti puolančio priešininko avangardais. Atkaklūs mūšiai su šiais avangardais vyko linijoje: 3 km į rytus nuo kelio Pilviškiai – Griškabūdis ir į šiaurę nuo šio kelio. Todėl jau buvo neįmanoma palengvinti dalinių, kovojančių dėl Vilkaviškio, padėties.

Įdomus momentas – šio dokumento tekste minima 6-oji tankų divizija Lietuvoje buvo ir 1941 metais, tada ji dalyvavo ir garsiajame tankų mūšyje, kuriame kovėsi su tuometinės sovietų 2-osios tankų divizijos „milžinais“ – tankais KV-1 ir KV-2. Būtent su vienu tokiu „milžinu“ – „vienišu Raseinių tanku“ – beveik visą parą kankinosi Rauso kovinė grupė. Tos grupės vadas buvo tuomet pulkininko laipsnį turintis Erhardas Rausas. Karui baigiantis E. Rausas grįžo į Lietuvą kaip tankų kariuomenės generolas (General der Panzertruppe), 3-osios tankų armijos vadas.

Tačiau 6-oji tankų divizija kovojo keliolika kilometrų nuo Vilkaviškio, šiauriniame Šešupės krante, o Vilkaviškį bandė ginti 561-oji grenadierių divizija. Nelabai sėkmingai tai darė, nes, kaip pripažįstama dokumente, rugpjūčio 1 dienos vakare vokiečiai buvo priversti palikti Vilkaviškį.

Užbėgant įvykiams už akių, skaitome 157-osios šaulių divizijos Kovinių veiksmų žurnalo, rugpjūčio 2 dienos įrašą[6].

633-ajam šaulių pulkui pridengiant kairįjį sparną ties Gižais, 1944 metų rugpjūčio 2 d., 3.00 val., 716-asis ir 384-asis šaulių pulkai staigiu puolimu įsiveržė į Vilkaviškį ir užėmė gynybines pozicijas miesto vakariniame ir pietvakariniame pakraštyje.

Sulyginus vokiečių 3-osios tankų armijos rugpjūčio 1 dienos operatyvinę suvestinę ir 2-ojo gvardijos tankų korpuso Kovinių veiksmų žurnalo rugpjūčio 1 dienos įrašą, tampa aišku, kad 157-oji šaulių divizija rugpjūčio 2 dienos rytą įžengė į tankistų jau išvakarėse užimtą miestą, jos nuopelnas – jau užimtų pozicijų sutvirtinimas.

[1] Журнал боевых действий 4 гв. тбр

ЦАМО, Фонд: 3068, Опись: 1, Дело: 131, Лист: 28

[2] Журнал боевых действий 26 гв. тбр

ЦАМО, Фонд: 3107, Опись: 1, Дело: 42, Лист: 251

[3] Отчет о боевых действиях 25 гв. тбр

ЦАМО , Фонд: 3105, Опись: 0000001, Дело: 0028, Лист: 53

[4] Освобождение городов. — М.: Воениздат, 1985.

[5] Unterlagen der la-Abteilung des PzAOK 3: Tagesmeldungen des la des PzAOK3 an die Heeresgruppe Mitte, 12.4.1944-30.9.1944 (mit Lücken).

ЦАМО, Фонд: 500, Опись: 12466, Дело: 80, Лист: 217

[6] Журнал боевых действий 157 сд

ЦАМО, Фонд: 1390, Опись: 1, Дело: 7, Лист: 45

© Arvydas Žardinskas