„Normandija – Nemunas“. Legendos ir realybė. – Rytų frontas 1941-1945


Pulko „Normandija“ 2-osios eskadrilės „Havras“ lakūnai / france-libre.net nuotr.

Sovietiniais laikais su tam tikru pasididžiavimu dažnas vilkaviškietis mėgdavo pasipuikuoti, kad mūšiuose dėl Vilkaviškio dalyvavo ir prancūzų aviacijos dalinys „Normandija – Nemunas“. Ir ne šiaip sau dalyvavo, bet… ir toliau duodama laisvė fantazijai. Jau vien dėl šio dalinio pavadinimo yra nemažai painiavos. Kartais jis vadinamas eskadrile, kartais pulku. Kartais kaip „Normandija“, kartais kaip „Normandija – Nemunas“. Kaip yra iš tikrųjų? Šiek tiek teorijos ir istorijos.

Aviacijos eskadrilė yra karinių oro pajėgų pagrindinis taktinis padalinys, susidedantis iš keleto grandžių. Raudonojoje armijoje, pagal 1944 metais galiojusius etatus naikintuvų eskadrilėje turėjo būti trys grandys po keturis lėktuvus kiekvienoje. Iš viso 12 naikintuvų.

Aviacijos pulkas yra karinių oro pajėgų pagrindinis taktikos dalinys, susidedantis iš keleto eskadrilių. Raudonojoje armijoje, pagal 1944 metais galiojusius etatus, naikintuvų pulke turėjo būti trys eskadrilės po 12 naikintuvų kiekvienoje. Dar keturis lėktuvus turėjo pulko vadovybė, tad iš viso pulke pagal etatus turėjo būti 40 naikintuvų.

Bet visa tai – teorija. Dėl įvairių priežasčių pulkuose kartais būdavo trys ar vos tik dvi eskadrilės, o dėl patiriamų nuostolių lėktuvų skaičius būdavo žymiai mažesnis nei priklausydavo pagal etatus.

1942 metų rugsėjo 1 dieną Libane buvęs Prancūzijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai judėjimo „Laisvoji Prancūzija“ (nuo 1942 m. liepos – „Kovojanti Prancūzija“) vyriausias vadas Šarlis de Golis  pasirašė įsakymą apie savarankiškos naikintuvų aviagrupės Nr.3 sukūrimą, todėl ši diena ir yra oficiali „Normandijos“ gimimo diena. Prancūziškos aviagrupės atitikmuo sovietinėje karinėje struktūroje buvo aviacijos pulkas todėl šį dalinį priimta vadinti pulku.

Pulko pavadinimo atsiradimo istoriją aprašo S. Dybovas knygoje „Tikroji aviacijos pulko „Normandija“ istorija“[1]. Jis teigia, kad iš pradžių buvo pasiūlyta naująjį prancūzišką aviacijos dalinį pavadinti „Prancūzų Flandrija“. Šis pasiūlymas nesusilaukė pritarimo dėl netinkamo skambesio. Tiesiog „Flandrija“ iš vieno pusės galėjo reikšti prancūzų teritorines ambicijas, o iš kitos – legionas „Flandrija“ jau egzistavo Vermachte. Pavadinimas „Bretanė“ patiko aviagrupės vadui majorui Pulikenui, bet toks pavadinimas jau buvo duotas bombonešių aviagrupei Nr.2. Marselis Lafevras, būsimasis eskadrilės „Šerburas“ vadas, pasiūlė pulką pavadinti „Normandija“. Daugeliui pilotų toks variantas patiko ir šiuo vardu pulkas pradėjo vadintis nuo 1942 metų spalio 21 d., o jo emblema tapo Normandijos herbas – du leopardai raudoname fone.


Pulko „Normandija“ emblema nuo 1944 metų pabaigos / Wikipedia.org nuotr.

1943 metų kovo 22 dieną „Normandija“ buvo permesta į Mukovnino aerodromą ir buvo įjungta į 204-osios bombonešių aviacijos divizijos sudėtį eskadrilės statuse (tuo prancūzai buvo labai nepatenkinti), nes tuo metu aviagrupės sudėtyje buvo tik viena eskadrilė. Kovinį krikštą ji gavo 1943 metų balandžio 5 dieną, o dar po trijų mėnesių, 1943 metų liepos 5 dieną, atvykus antrai eskadrilei, atgavo pulko statusą. Pulko sudėtis nebuvo pastovi – iš pradžių jį sudarė dvi eskadrilės, 1944 metų gegužės-spalio mėnesiais pulko sudėtyje  buvo keturios eskadrilės, pavadintos Normandijos regiono didžiųjų miestų vardais: „Ruanas“, „Kanas“ (Caen, nemaišyti su iš kino filmų festivalių žinomais Kanais – Cannes), „Havras“ ir „Šerburas“.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mūšio dėl Vilkaviškio metu nuo 1944 metų liepos 29 iki rugsėjo 17 dienos pulko lėktuvai buvo Alytaus aerodrome, iš kur vykdė skrydžius į Rytų Prūsiją, Lietuvos vietovardžiai (deja Vilkaviškio jų tarpe nerasime) taip pat dažnai minimi dokumentuose. Tik 1944 metų rugsėjo 17 dieną pulkas persikėlė į Antanavą, o į netoli Žaliosios įrengtą  Didvyžių – Starkų aerodromą atsikelia dar vėliau – spalio 22 dieną.


Vokiečių aeronuotrauka – aerodromas Antanave, kuriame trumpam buvo apsistojęs pulkas „Normandija“

Pasklaidykime rusų kalba rašytą pulko kovinių veiksmų žurnalą.


Pulko „Normandija“ 1944 metų rugpjūčio mėnesio Kovinių veiksmų žurnalo viršelis / Portalas pamyat-naroda.ru ЦАМО, Фонд: 20265, Опись: 1, Дело: 34, Лист: 119

Rugpjūčio 2 dienos įrašas.[2]

6.05 val. – 7.10 val. pridengti mūšio lauką išskrido 3 Jak-9. Užduotis įvykdyta. Su priešininku ore nebuvo susitikta. Zenitinė artilerija lėktuvų neapšaudė. […] Laikotarpyje nuo 8.35 val. iki 19.00 val. išskrido 10 Jak-9, mūšio lauko priedangai. Su priešininku ore nebuvo susitikta. Zenitinė artilerija lėktuvų neapšaudė. Nuostolių nėra.

Rugpjūčio 3 dienos įrašas.[3]

Laikotarpyje nuo 22.32 val. iki 23.35 val. išskrido 2 Jak-9, pridengti Alytaus aerodromą nuo priešininko aviacijos. Susitikimo su oro priešininku nebuvo.

Rugpjūčio 4 įraše randame paminėtą oro mūšį.[4]

Dienos metu atlikti 26 koviniai skrydžiai. […] Įvyko vienas oro mūšis – 6 Jak-9 prieš 2 FW-190. Nuostolių nėra.

Rugpjūčio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dienų įrašai beveik analogiški – atlikta tiek skrydžių, priešininko nesutikta.[5]

Rugpjūčio 11 dienos įrašas.[6]

Kovinių ir treniruočių skrydžių neatlikta.

Rugpjūčio 12 – 16 dienų įrašas.[7]


Ištrauka iš pulko „Normandija“ 1944 metų rugpjūčio mėnesio Kovinių veiksmų žurnalo / Portalas pamyat-naroda.ru ЦАМО, Фонд: 20265, Опись: 1, Дело: 34, Лист: 133

Pulkas turi užduotį kitiems naikintuvų pulkams atiduoti lėktuvus Jak-9 ir pasirengti gauti lėktuvus Jak-3.

Rugpjūčio 12 16 dienomis skrydžių nebuvo.

Kovinių veiksmų žurnalas  rusų kalba buvo pildomas dėl to, kad pulko štabas 100% buvo suformuotas iš karininkų rusų, vienintelis karininkas prancūzas Morisas Romeris atvyko tik po Šarlio de Golio vizito į pulką, 1944 metų gruodžio mėnesį, bet ir jis užėmė vado pavaduotojo ūkio reikalams pareigas. Buvo ir pulko Kovinių veiksmų žurnalas prancūzų kalba (Journal des marches et opérations), kuris buvo laisvai verstas iš rusų kalbos, tik vertėjai pridėdavo po vieną geroką žiupsnį lyrikos. Dviejų tomų žurnalo originalas saugomas rytiniame Paryžiaus priemiestyje Vensene (pranc. Vincennes) esančiame archyve Service Historique de la Défense (SHD), byla G 8011.


Pulko „Normandija“ Maršo žurnalo (Journal des marches et opérations) pirmojo tomo titulinis lapas / Archyvo Service Historique de la Défense nuotr.

Štai kaip atrodo pulko prancūziškas Kovinių veiksmų žurnalo tekstas.

1944/08/01 – oras geras, bet į vakarą prasideda liūtis. Skrydis pridengti Sterkus. Pakylant La Sappas pakilimo juostą užkabina sraigtu, jo vedantysis Šaras įsirėžia jam į uodegą. Virš Eitkūnų sutinkama 15 Ju-87 dengiamų 12 FW. Prasidėjo mūšis. Murje numušė 1 FW, nes Jak-3 pranašesnis už FW, Feldzeris negrįžo į bazę. Murje pasakė, kad matė kaip jis susprogo ore.

Po pietų Marselis Albertas išvedė 1 ir 3 eskadriles link Gumbinės.

Vakare Gumbinės – Stalupėnų – Kybartų sektoriaus priedanga. Martelo ir Lorijonas atakavo vieną FW, kuris užsidegė. Pinjonas nupikiravo į debesis, daugiau jo nematėme.1944/08/02 – liūtis. Pakelti į orą 3 patruliai. Pujadas ir Alberas susidūrė su FW, bet be rezultatų. Vakare Delfino su šešiuke iš 18-ojo gvardijos naikintuvų aviacijos pulko išskrido link Šešupės į pietus nuo Marijampolės. Pirmą kartą buvo bombarduotas „Normandijos“ aerodromas, sudegė Amarže lėktuvas.1944/08/03 – oras geras, trys skrydžiai gavus pavojaus signalą.Vakare bendra rikiuotė ir kapitonų Kunino ir Šurakovo apdovanojimas Croix de Guerre. Valgykloje ištaigingas banketas – vynas, šampanas, portveinas po butelį kiekvienam. O taip pat kiekvienam po 100 rublių. Rezultatas – atitinkamas saliutas iš pistoletų.1944/08/04 – oras geras, 15 skrydžių pagal pavojaus signalą. Bombonešių palyda fotografuojant Prūsijos pasienį.1944/08/05 – oras geras, bombonešių palyda fotografuojant Suvalkų rajoną. 1944/08/06 – oras geras, bombonešių palyda fotografuojant Tilžės – Istenburgo rajoną.1944/08/07 – oras geras, bombonešių palyda fotografuojant Nemuną iki Tilžės. Mes esam 15 km iki Baltijos kranto.1944/08/08 – oras geras, skrydis pridengti rajoną į rytus nuo Suvalkų. Tūpdamas Martelo įsirėžė į stovintį 4-os eskadrilės lėktuvą. Gyventojai grįžta į miestą. Jie prisimena 1941 metų bombardavimus. Išgirdę bet kokį sprogimą jie bėga į mišką.9:30 bendra rikiuotė. Tiekėjų viršila apkaltintas vagyste. Prieš rikiuotę jam nuplėšti antpečiai ir jis išsiunčiamas į baudos batalioną. Vakare mūsų Jak-6 grįžo iš Maskvos su cigarečių kroviniu ir naujienomis –  Kiuffo, San-Marso ir Žannelis pakelti į kapitonus, Delfino – į majorus laikinai.1944/08/12 – įsakyta priduoti visus Jak-9, pasiliekant du ryšio palaikymui. Per paskutinį kampanijos laikotarpį pulkas pasiekė 12 patvirtintų pergalių ir 3 galimas pergales. 6 pilotai žuvo. Iš 51 naikintuvo liko 43.1944/08/15 – lankymasis Kaune.

Sovietmečiu siekiant įamžinti pulko atminimą septyniasdešimtųjų pradžioje nuo taip vadinamos senos bažnyčios iki taip vadinamo „Napoleono namo“ (kaip simboliška – pasak legendos tame buvusiame Vilkaviškio dvaro pastate 1812 metais žygio į Rusiją metu buvo apsistojęs Napoleonas) einanti tuometinė Žalumynų gatvė buvo pervadinta į Normandija – Nemunas gatvę. Šis pavadinimas išsilaikė iki 1997 metų, kai miesto jubiliejaus proga gatvė vėl buvo pervadinta. Dabar ji žinoma kaip Vyskupo Antano Karoso gatvė.


Vilkaviškis, vyskupo Antano Karoso gatvė. Sovietmečiu ši gatvė vadinosi „Normandijos-Nemuno“ gatve. / Arvydo Žardinsko nuotr.

Pulko pavadinimas vis dar yra išlikęs Vilkaviškio apylinkėse. Tai paminklinis akmuo Žaliosios karių kapinėse, ant kurio iškaltas užrašas.

 

ČIA BUVO PALAIDOTAS
PRANCŪZŲ AVIACIJOS PULKO
NORMANDIJA NEMUNAS LAKŪNAS
ŽANAS MANSO (JEAN MANCEU)
1970 PALAIKAI PERKELTI Į PRANCŪZIJĄ

 


Atminimo lenta Žaliosios sovietinių karių kapinėse / Arvydo Žardinsko nuotr.

Verta labiau panagrinėti šio žmogaus likimą. Žanas – Žakas Manso (Jean – Jacques Manceau) į Rytų frontą atvyko 1944 metų pavasarį, turėdamas aspiranto karinį laipsnį. Prancūzijos kariuomenėje tai –  aukščiausias puskarininkio laipsnis, sovietiniuose dokumentuose jis minimas kaip jaunesnysis leitenantas. Jo nuopelnų sąskaitoje – du asmeniškai numušti vokiečių lėktuvai ir keturi numušti lėktuvai grupiniame mūšyje. Paskutinė jo pergalė ore buvo spalio 24 dieną, ties Gumbine. Po penkių dienų, spalio 29 dieną, apžiūrinėjant netoli Žaliosios nukritusio vokiečių lėktuvo nuolaužas Žanas – Žakas Manso netyčia užlipo ant minos, kuri jam sužalojo koją. Negana to, krisdamas jis užkliudė kitą miną, kuri sužalojo ranką. Po keleto dienų, lapkričio 2 dieną, lakūnas mirė nuo gangrenos Marijampolės ligoninėje. Jau po  mirties lakūnas gavo Tėvynės karo I laipsnio ordiną.[8]

Žano-Žako Manso pristatymas „Tėvynės karo” I laipsnio ordinui gauti. Portalas pamyat-naroda.ru ЦАМО, Фонд: 33, Опись: 686046, Дело: 12, Лист: 21


Žanas-Žakas Manso ant Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus liūto / cieldegloire.fr nuotr.

1970 metų gruodžio 12 dieną artimieji jo palaikus perlaidojo gimtinėje, Paryžiaus priemiesčio Maisons – Alfort kapinėse, o jo pavardė iškalta pulko žuvusiems lakūnams pagerbti skirtoje lentoje. Žanas  Manso – dešiniame stulpelyje penktas nuo viršaus.

Iš pradžių ši lenta buvo pakabinta ant Prancūzijos pasiuntinybės Maskvoje sienos. 2000 m. pradžioje ją pakeitė į geresnės kokybės, o originaliąją pervežė į „Normandijos – Nemuno“ muziejų, kuris tuo metu buvo Les Andeleys mieste (į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus). Muziejui persikėlus į Le Burde (Le Bourdeix) dalis eksponatų pasklido po kitus muziejus. Dabar ši memorialinė lenta yra Šarlio de Golio muziejuje, esančiame Colombey-les-Deux-Églises, pasipriešinimo simbolio Lotaringijos Kryžius (jo aukštis 44,5 m) papėdėje.

Ir vis dėl to – iš kur atsirado pavadinimas „Normandija – Nemunas“? Kaip minėta, iš pradžių pulkas vadinosi „Normandija“, o pilnas „biurokratinis“ jo pavadinimas buvo Kovojančios Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų 1-asis atskirasis naikintuvų pulkas „Normandija“ (rus. 1 отдельный истребительный авиационный полк вооруженных сил Сражающейся Франции „Нормандия”). 1944 metų lapkričio 28 dieną Stalinas pasirašė įsakymą Nr.0884, pagal kurį pulkui buvo suteiktas garbės vardas „Nemunas“ ir nuo tada jo pilnas „biurokratinis“ pavadinimas skambėjo taip – „Kovojančios Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų 1-asis atskirasis naikintuvų aviacijos Nemuno pulkas Normandija“ (rus. 1 отдельный истребительный авиационный Неманский полк Сражающейся Франции „Нормандия”).

Įsakymas, kuriuo pulkui Normandija suteikiamas garbės vardas „Nemuno”.

Negana to, pulkas dar buvo apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu ir Aleksandro Nevskio ordinu, tad baigiantis karui pulko pavadinimas skambėjo dar sudėtingiau – „Kovojančios Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų 1-asis atskirasis Nemuno  Raudonosios Vėliavos ordino ir Aleksandro Nevskio ordino naikintuvų aviacijos  pulkas Normandija“ (rus. 1отдельный истребительный авиационный Неманский Краснознамённый ордена Александра Невского полкНормандия„). Prancūzams tokia ekvilibristika buvo pernelyg sudėtinga, todėl jie pulko pavadinimą supaprastino iki „Normandija – Nemunas“.

Apibendrinant pavadinimo peripetijas. Mūšio dėl Vilkaviškio 1944 metų rugpjūčio pirmoje pusėje (tegul ir simboliškai) dalyvavo prancūzų aviacijos pulkas „Normandija“. Papildomą vardą „Nemunas“, kaip dabar žinome, jis gavo 1944 metų lapkričio 28 dieną. Tikriausiai tik sutapimas yra tai, kad šio įsakymo pasirašymo išvakarėse pulkas paliko Sterkų aerodromą ties Žaliaja ir persikraustė tolyn į vakarus, į Rytų Prūsiją.

[1] С. Дыбов. Подлинная история авиаполка «Нормандия-Неман», Алгоритм, 2017.

[2] Журнал боевых действий 1 ОИАП «Нормандия»

ЦАМО, Фонд: 20265, Опись: 1, Дело: 34, Лист: 120

[3]Ten pat, Лист: 123

[4] Ten pat, Лист: 124

[5] Ten pat, Лист: 126 – 131

[6] Ten pat, Лист: 132

[7] Ten pat, Лист: 133

[8] Должностной список к Указу Президиума Верховного Совета Союза ССР о награждении орденами СССР офицерского состава 1 отдельного истребительного полка Сражающейся Франции «Нормандия» от 23.2.45 г.

ЦАМО, Фонд: 33, Опись: 0003284, Дело: 0703, Лист: 36

© Arvydas Žardinskas, 2022.

Skelbti tekstą visą ar dalimis galima tik gavus autorius leidimą.