Tankų skaičius PabYKA karo su Vokietija išvakarėse

 

Tankų skaičiaus problema sovietiniu laikotarpiu 

Sovietmečiu tuometinis oficialusis istorijos mokslas Raudonosios Armijos tankų skaičius karo su Vokietija išvakarėse pirmą kartą buvo nurodytas 1960 metais išleisto šešių tomų leidinio „Sovietų Sąjungos Didžiojo Tėvynės karo istorija 1941 – 1945 m“ pirmajame tome.

„Naujų tipų mašinos – KV ir T-34, pagal savo kokybę gerokai lenkusios vokiškasias, 1939 m. nebuvo gaminamos, o 1940 metais jų buvo išleista nedaug: 243 KV ir 115 T-34. Tiktai per pirmą 1941 metų pusmetį naujųjų tankų išleisimas žymiai padidėjo. Per tuos šešis mėnesius pramonė pateikė 393 tankus KV ir 1110 tankų T-34“[1].  

Šioje knygos citatoje pateikiami skaičiai (636 KV ir 1225 T-34, viso 1861) vėliau tapo „klasikiniais“ ir keliavo iš knygos į knygą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nors citatoje kalbant apie 1941metais išleistus tankus T-34 ir KV laiko intervalas nurodomas „per pirmus šešis mėnesius“, kai kurie autoriai nurodo, kad tiek šių tankų buvo prasidedant karui ar įsigudrinama nurodyti, kad tiek jų būta gegužės 31 dieną[2].

Kitame šio leidinio puslapyje sužinome, kiek naujųjų tankų buvo pasienio apygardose ir (ne)sužinome, kiek tankų buvo iš viso.

   „Tankai KV ir T-34 į pasienio karines apygardas pradėjo patekti tik 1941 metų balandžio – gegužės mėnesiais ir karo pradžioje visose penkiose karinėse apygardose jų buvo priskaičiuojama viso 1475, tame skaičiuje KV – 508, T-34  – 967. Tiesa, kariuomenėje buvo nemažai senų tipų tankų (BT-5, BT-7 ir kt.), kuriuos laikui bėgant buvo numatyta nuimti iš ginkluotės. Bet daugelis iš šių tankų buvo netvarkingi. IŠ viso SSRS Ginkluotosiose pajėgose 1941 m. birželio 15 iš senų tipų tankų reikėjo kapitalinio remonto ir atstatymo 29 procentų ir vidutinio remonto – 44 procentų. Senų tipų tvarkingi tankai sudarė ne daugiau kaip 27 procentus“[3].  

Pasienio apygardose buvusių naujųjų tankų skaičius (508 KV + 967 T-34, viso 1475) knygos dėka taip pat tapo „klasikiniais“ ir taip pat keliavo iš knygos į knygą. Taip pat „klasikine“ tapo mintis, kad buvo „daug“ senų tipų tankų, bet dauguma jų buvo techniškai netvarkingi.

 „Iš viso vakarų pasienio apygardose ir laivynuose buvo sutelkta […] 1475 nauji tankai KV ir T-34 ir nemaža pasenusių konstrukcijų lengvųjų tankų su labai mažos galios varikliais. Dalį jų reikėjo remontuoti“.[4]

Reikia pasakyti, kad šioje frazėje yra dalis tiesos. Tikrai buvo maždaug toks kiekis tankų KV ir T-34 vakarų pasienio apygardose, tikrai lengvųjų tankų varikliai buvo mažos galios, tikrai dalį tankų reikėjo remontuoti. Tačiau konkrečių skaičių – kiek buvo tų lengvųjų tankų vakarų pasienio apygardose (o juo labiau – kiek jų buvo visoje Raudonojoje Armijoje) iš viso ir kiek jų reikėjo remontuoti – iš šios frazės mes nesužinome.

Nenagrinėsime tankų bendro skaičiaus nutylėjimo priežastis, atkreipsime dėmesį tik į tai, kad ir sovietmečiu labai norint tuos skaičius buvo galima sužinoti. 1964 metais išėjo daugiatomis leidinys „Tėvyninės artilerijos istorija“ , kuriame vis tik buvo nurodytas daugmaž tikslus bendras tankų skaičius karo išvakarėse. Leidinyje nurodoma, kad 1941 balandžio 1 dieną Raudonoji Armija turėjo 23815 tankų[5].  Ši knyga buvo bibliotekų atviruose fonduose ir ją galėjo gauti kiekvienas norintis, tačiau tikriausiai dėl mažo jos tiražo nei istorijos mėgėjai, nei profesionalūs istorikai į šį leidinį neatkreipė dėmesio.

Tankų skaičius PabYKA pirmą kartą buvo nurodytas leidinyje „Pabaltijo karinės apygardos istorija. 1940 – 1967“  – 1150.[6] Tai buvo riboto naudojimo, taip vadinamas ДСП (rus.Для служебного пользования  – tarnybiniam naudojimui) leidinys[7]. Tankų skaičius jame pagal modelius nenurodomas, pasitenkinama tik jų išvardinimu. „Apygardos tankų daliniuose greta su nedideliu kiekiu naujųjų tankų T-34 ir KV ginkluotėje vis dar buvo ir pasenę tankai: BT, T-26, T-28, OT-262, T-37 ir T-38.“[8] Keista, bet analogiškus skaičius randame ir viešame, netgi pora metų anksčiau išėjusiame leidinyje „Kova už Tarybinį Pabaltijį“[9]. Reikia pastebėti, kad šis skaičius, kaip matysime, yra gerokai sumažintas.

Tankų skaičiaus problematika postsovietinio periodo autorių tekstuose

Prasidėjus viešumo erai ir palengva pradėjus vertis archyvų durimis atsirado galimybė sužinoti kiek tų tankų buvo apygardose ir mechanizuotuose korpusuose, tuo pačiu pasitikslinant bendrą jų skaičių. 1988 – 1989 metais „Kariniame istoriniame žurnale“ („Военно исторический журнал“) buvo paskelbti keletas straipsnių, kuriuose remiantis archyviniais dokumentais buvo bandoma nustatyti tankų skaičių Vakarų ir Kijevo ypatingojoje karinėse apygardose[10].

Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos tankų statistika nagrinėjama B.Petrovo straipsnyje[11]. Autorius teigia, kad Šiaurės – Vakarų fronte (taip prasidėjus karui buvo pervardyta PabYKA) „buvo tik 109 naujųjų markių (KV ir T-34) tankų. Pagrindinę masę (1284 vnt.) sudarė lengvieji tankai BT-7 ir T-26, dalyvavę sovietų – suomių kare, su nedidele motoresurso atsarga ir sudėvėta važiuokle“. V.Krikunovas savo straipsnyje[12] pateikė tankų skaičių visuose mechanizuotuose korpusuose. PabYKA mechanizuotuose korpusuose buvusių tankų skaičius nurodomas toks pats, kaip ir nurodė B.Petrovas – viso 1393, tame skaičiuje 109 naujųjų markių.

Labai panašūs duomenys pateikiami 1992 išėjusiame leidinyje „1941 metai – pamokos ir išvados“ Lentelėje „Vakarų pasienio karinių apygardų mechanizuotų korpusų komplektacija“ [13] nurodoma, Pabaltijo YKA mechanizuotuose korpusuose 1402 tankai, iš jų 110 naujųjų markių.

Visi minėti autoriai kalba tik apie mechanizuotuose korpusuose buvusius tankus, bet lieka neaišku kiek tankų būta šaulių divizijose.

Galima teigti, kad ginčus dėl tankų skaičiaus užbaigė N.Zolotovas ir S.Isajevas straipsniu  „Kovoms buvo pasirengę…“[14]. Autoriai šiame archyviniais dokumentais paremtame  istoriniame – statistiniame tyrinėjime pirmą kartą parodė Raudonosios armijos tankų parko karo su Vokietija išvakarėse  ne tik kiekybinę, bet ir kokybinę sudėtį.

Kiekybinės ir kokybinės tankų ir savaeigių artilerijos pabūklų, esančių karinėse apygardose, SSRS GLK remonto bazėse ir sandėliuose 1941 metų birželio 1 dienos būklei

Suvestinis žiniaraštis[15]

 

 

Viso

 Tame skaičiuje pagal kategorijas
TINKAMI NAUDOJIMUI REIKALAUJANTYS REMONTO
1 kategor. 2 kategor. Viso 3 kategor. 4 kategor. Viso
Kiekis Proc. Kiekis Proc.
VAKARINĖS KARINĖS APYGARDOS
LKA 1857 7 1536 1543 83,1 210 104 314 16,9
PabYKA 1549 378 896 1274 82,2 203 72 275 17,8
Vak YKA 2900 470 1722 2192 75,6 375 323 708 24,4
KYKA 5465 1124 3664 4788 87,6 298 379 677 12,4
OdKA 1011 178 565 743 73,5 151 117 268 26,5
Viso 12782 2157 8383 10540 82,5 1247 995 2242 17,5
PIETINĖS KARINĖS APYGARDOS
UžkKA 877 6 711 717 81,8 122 38 160 18.2
VAKA 363 0 288 288 79,3 44 31 75 20.7
Viso 1240 6 999 1005 81,0 166 69 235 19.0
TOLIMŲJŲ RYTŲ KARINĖS APYGARDOS
TRF 3201 191 2772 134 104
UžbKA 2495 131 1943 232 190
Viso 5697 322 4715
VIDINĖS KARINĖS KARINĖS
ArchKA 26 9 16 0 1
MKA 1173 29 920 150 74
PavKA 443 28 176 78 44
OrKA 321 23 176 78 44
ChKA 305 27 193 35 50
ŠKKA 157 0 133 14 10
UrKA 53 0 48 3 2
SibKA 216 10 189 5 12
Viso
SSRS GYNYBOS LIAUDIES KOMISARIATO REMONTO BAZĖS
Viso 677 0 0 0 677
SSRS GYNYBOS LIAUDIES KOMISARIATO SANDĖLIAI
Viso 16 0 1 7 8
Viso DVRA 23106 2611 1600 2157 2258

 

Pagal prieškaryje galiojusią tvarką visa šarvuota technika (o taip pat ir visas kitas turimas turtas) pagal savo kokybinę būklę, remiantis Gynybos liaudies komisariato 1940 metų sausio 10 d. įsakymu Nr.15, kuriuo buvo patvirtinta „Apskaitos ir atskaitomybės Raudonojoje armijoje instrukcija“, buvo skirstamas į penkias kategorijas:

1-a kategorija – nauji, nebuvę eksploatacijoje, atitinkantys technines sąlygas ir visiškai tinkami naudojimui pagal tiesioginę paskirtį.

2-a kategorija – buvę (esantys) eksploatacijoje, pakankamai tvarkingi ir tinkami naudojimui pagal tiesioginę paskirtį. Šiai kategorijai taip pat priskiriamas turtas, kuriam reikia remonto kariuomenėje (einamasis remontas).

3-ia kategorija – reikalingas remontas apygardų dirbtuvėse (vidutinis remontas).
4-a kategorija – reikalingas remontas centrinėse dirbtuvėse ir gamyklose (kapitalinis remontas). 
5-a kategorija – netinkami.[16]  

Šią instrukciją savo knygose citavo Markas Soloninas[17]. Tik citavo jis labai savotiškai – „pametė“ 2-os kategorijos aprašyme antrąjį sakinį „Šiai kategorijai taip pat priskiriamas turtas, kuriam reikia remonto kariuomenėje (einamasis remontas)“. Apie „pamestą“ citatą buvo atkreiptas autoriaus dėmesys internetiniuose forumuose[18], o šių eilučių autorius tai padarė per jo paskaitą Vytauto Didžiojo universitete[19] . M.Soloninas tada viešai, prieš auditoriją, pažadėjo savo naujų knygų leidimuose tą dokumentą cituoti be kupiūrų, tačiau pažadas taip ir liko pažadu.[20]

   „Pamestas“ sakinys yra labai svarbus kalbant apie tankų parko techninę būklę. Einamasis remontas atliekamas savomis jėgomis dalinio dislokacijos vietoje, jis nebūna sudėtingas ir komplikuotas. Primityvus pavyzdys – susidėvėjo vikšrai. Pakeisti vikšrus nereikia nei daug žinių, nei daug laiko, tačiau reikia … naujų vikšrų. O jei sandėlyje vikšrų nėra? Tokiu atveju 2-os kategorijos tankas,  tvarkingas, tinkamas naudojimui pagal tiesioginę paskirtį  virsta (geriausiu atveju) nejudančiu ugnies tašku. O su atsarginėmis dalimis visais laikais Sovietų Sąjungoje buvo striuka…

   Tikriausiai jau niekada nesužinosime kokiai 2-os kategorijos tankų reikėjo einamojo remonto ir ar turėta tam remontui pakankamai atsarginių detalių. Nepaisant to, kad ir su minėta išlyga, 2-os kategorijos tankus galime laikyti pakankamai techniškai tvarkingais. Tokiu atveju iš straipsnyje pateiktos lentelės sužinome, kad Pabaltijo ypatingojoje karinėje apygardoje iš viso būta 1549 tankų, iš jų 1-os kategorijos buvo 378, 2-os kategorijos 896, 3-os kategorijos 210 ir 4-os kategorijos104. Kitaip sakant, absoliuti dauguma (82,2 proc.) apygardoje buvusių tankų buvo tinkami kovoms.

   N.Zolotovas ir S.Isajevas savo straipsnyje užsimena ir apie tuo metu rengiamą „Statistinį rinkinį Nr.1“[21].  Tuo metu į tai mažai kas atkreipė dėmesį, o pats rinkinys plačiai tapo žinimas skandalingai pagarsėjusio V.Suvorovo dėka, jis apie rašė knygoje „Savižudybė“[22] . Pilnas to rinkinio pavadinimas yra „Kovinė ir kiekybinė SSRS ginkluotųjų pajėgų sudėtis Didžiojo Tėvynės karo periodu. (1941 – 1945 m.). Statistinis rinkinys Nr.1 (1941 m. birželio 22 d.)“. [23] Pirmą  kartą rinkinio duomenis apie tankų bei lėktuvų skaičius ir paskelbė šių eilučių autorius lietuviškoje svetainėje „Antrasis pasaulinis karas“ 2006 metais, kiek vėliau – svetainėje „Rytų frontas“. Kartu buvo paskelbta ir leidinio metrikos fotokopijos, kurioje aiškiai matosi, kad tiražas, kaip ir teigė V.Suvorovas, apgailėtini 25 (dvidešimt penki) egzemplioriai. Nepaisant to, kaip jau minėta, šiuo metu Rinkinys Nr.1 jau yra internete ir jį studijuoti gali kiekvienas norintis. Rinkinyje yra pateikiama statistinė informacija apie Raudonosios armijos asmeninę sudėtį ir ginkluotę karo su Vokietija išvakarėse. Skyriuje apie tankų parką pateikiami duomenys apie tankų pasiskirstymą pagal markes (įskaitant pasiskirstymą į radijinius ir linijinius, cheminius, artilerinius ir pan.)  ir pagal apygardas, o taip pat pagal kategorijas. Mus labiausiai domina Pabaltijo ypatingosios apygardos turimų tankų statistika. Štai ta ištrauka iš Rinkinio Nr.1.

Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos šarvuotos technikos kiekybinė ir kokybinė sudėtis (1941 metų birželio 1 dienos būklei)[24]

Kovinių mašinų tipai ir markės Kategorija Viso
1 2 3 4
1.PAGRINDINIŲ TIPŲ TANKAI:

–  SUNKIEJI
KV MB[25] 40 17 2 – 59
KV DB[26] 13 6 – – 19
   Viso KV 53 23 2 – 78
T-35 – – – – –
Viso sunkiųjų tankų: 53 23 2 – 78
-VIDUTINIAI
T-34 linijiniai[27] 30 – – – 30
T-34 radijiniai[28] 20 – – – 20
   Viso T-34 50 – – – 50
T-28 – 24 29 4 57
Viso vidutinių tankų: 50 24 29 4 107
 -LENGVIEJI

a) Žvalgybiniai tankai:
T-37 linijiniai – 33 15 9 57
T-37 radijiniai – 3 1 – 4
   Viso T-37: – 36 16 9 61
T-38 linijiniai 1 41 24 10 76
T-38 radijiniai – 7 2 – 9
   Viso T-38: 1 48 26 10 85
T-40 linijiniai – – – – –
T-40 radijiniai – – – – –
T-40 mokomieji – – – – –
   Viso T-40: – – – – –
   Viso žvalgybinių: 1 84 42 19 146
b) Bendros paskirties tankai:
T-26 dviejų bokštelių – 22 – 3/3 25
T-26 linijiniai 227 63 17 16/9[29] 323
T-26 radijiniai 26 92 21 9/7 148
T-26 LTZ 11 – – – 11
T-26 RTZ – – – – –
   Viso bendros paskirties tankų: 264 177 38 28/19 507
c) Operatyviniai tankai:
BT-2 – – – – –
BT-5 linijinis – – – – –
BT-5 radijiniai – – – – –
BT-5 dyzelis – – – – –
   Viso BT-5: – – – – –
BT-IS – – – – –
BT-7 linijinis 4 226 38 7/4 275
BT- artilerinis – 17 3 – 20
BT-7m linijinis – 1 – – 1
BT-7 radijiniai 1 242 41 12/10 296
BT-7m radijiniai – – – – –
BT-7 RSMK – – – – –
BT-7 zenitinis 3 81 5 – 89
BT-7m zenitinis – 10 – – 10
   Viso BT-7: 8 577 87 19/14 691
BT-8 – – – – –
   Viso operatyvinių: 8 577 87 19/14 691
   Viso lengvųjų tankų: 273 838 167 66/33 1344
VISO PAGRINDINIŲ TIPŲ TANKŲ: 376 885 198 70 1529
2.SPECIALIEJI TANKAI
  Cheminiai (liepsnosvaidiniai):
T-37 cheminis – – – – –
T-26 130 – 1 – – 1
T-26 TT-131 – – – – –
T-26 TY-132 – – – – –
T-26 133 2 3 4 – 9
T-26 134 – – – –
T-26 BChM-3 – 7 1 2/2 10
T-26 TOC – – – – –
BT-2 cheminis – – – – –
BT-7 cheminis – – – – –
VISO SPECIALIŲJŲ TANKŲ 2 11 5 2/2 20
VISO PAGRINDINIŲ IR SPECIALIŲJŲ TANKŲ 378 896 203 72/35 1549
3.SAVAEIGIAI PABŪKLAI
T-26 SU-5 – – – – –
VISO TANKŲ IR SAVAEIGIŲ PABŪKLŲ 378 896 203 72/35 1549
4.ŠARVUOTOS MAŠINOS TANKŲ BAZĖJE
T-26 pionierių – – – – –
T-26 vilkikas – 2 1 – 3
VISO ŠARVUOTŲ MAŠINŲ: – 2 1 0 3
5.TANKETĖS
T-27 linijinė – 38 4 25 67
T-27 vilkikas – 27 – – 27
T-27 cheminė – – – – –
VISO TANKEČIŲ: – 65 4 25 94
VISO ŠARVUOTŲ VIENETŲ: 378 963 208 97/35 1646

 

Tad turėdami šiuos duomenis ar jau galime teigti, kad tankų skaičiaus  PabYKA karo su Vokietija išvakarėse yra išspręsta?  Ar lentelėje pateikiami skaičiai yra galutinės tiesos instancija?

Visų pirma atidesnis skaitytojas atkreips dėmesį, kad rinkinyje nėra buvusių Baltijos šalių kariuomenėse turėtų tankų , o jų būta virš šimto.

Antra – atkreipkime dėmesį į tai, kas rašoma to legendinio leidinio įvade: „Statistinis rinkinys Nr.1 (1941 m. birželio 22) yra pirmasis rinkinių serijoje. Rinkinio data yra sąlyginė, nes patikimų ir išsamių duomenų šiai istoriniai datai archyvuose nėra. Turimi dokumentai prieštaringi, neįtikinami, kaip taisyklė, jie buvo rengiami atgaline data. Rinkinio duomenų skaitmeninės informacijos pagrindą sudaro 1941 metų birželio 1 dienos duomenys, kurie atspindi karo išvakarėse egzistavusią apskaitos ir atskaitomybės sistemą.“[30] Taigi, lentelėje pateikiami 1941 m. birželio 1 dienos skaičiai. Per likusiais iki karo tris savaites dar buvo gaminami naujieji KV, T-34 ir T-40. Kiek jų buvo pagaminta ir į kokias apygardas jie buvo nukreipti pateikiama informacija rinkinio 234 puslapyje. Pabaltijo ypatingoji karinė apygarda per tas tris savaites naujųjų tankų negavo. Maža tikimybė, kad per šį nepilną mėnesį žymus skaičius tankų būtų perėję iš vienos kategorijos į kitą.

Po „Statistinio rinkinio Nr.1“ išleidimo praėjus daugiau nei 20 metų Antrojo pasaulinio karo istoriografija pasipildė daugeliu naujų darbų, paskelbta daug naujų dokumentų, archyvuose buvo išslaptinta daugelis dokumentų ir tai sudaro iš naujo pažvelgti į Raudonosios Armijos tankų skaičiaus karo išvakarėse problemą apskritai ir į tankų skaičių Pabaltijo ypatingojoje apygardoje konkrečiai.

Tankų skaičius 3-ajame mechanizuotame korpuse

3-iojo mechanizuoto korpuso tankų skaičių karo išvakarėse (1941 metų birželio 20 d. būklei) sužinome iš „Karinio dalinio Nr.4102[31] materialinės – techninės padėties žiniaraštis“[32]. Pagal šį žiniaraštį korpuso daliniuose ir junginiuose turėta tankų:

2-oji tankų divizija: KV – 59; T-28 – 13; BT-7 – 101; T-26 – 13; T-26 liepsnosvaidiniai – 10; T-27 – 20. Iš viso – 216.

5-oji tankų divizija: T-34 – 50; T-28 – 30; BT-7 – 165; T-26 – 18; T-27 – 27. Iš viso – 290.

84-oji motorizuota divizija: BT-7 – 148.

Korpuso valdyba: BT-7 – 6.

Tokiu būdu iš viso 3-ame motorizuotame korpuse karo išvakarėse pagal šio žiniaraščio duomenis turėta 660 tankų.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiame žiniaraštyje tankų KV skaičius nurodomas „sąrašinis“ – faktiškai turimų skaičius plius išsiųsti modernizavimui į gamyklą tankai. Visų kitų markių tankų nurodomas faktiškai turimas skaičius. Kiek korpuse turėta tankų pagal sąrašus sužinome iš 1941 metų liepos 4 dieną sudarytos lentelės, kuri vadinasi „Išrašas iš 11-osios armijos raporto apie kovinių ir pagalbinių mašinų skaičių 11-osios armijos daliniuose 1941 m. birželio 20 d. būklei“. Iš šio dokumento sužinome, kad 2-oje tankų divizijoje pagal sąrašą būta 59 tankai KV, iš jų 2 išsiųsti [modernizacijai į Leningrado Kirovo gamyklą]; T-28 turėta pagal sąrašą 27, faktiškai – 13, išsiųsta remontui [į Kijevą] -14; BT pagal sąrašą 115, faktiškai turimų – 101, remonte – 15; T-26 pagal sąrašą 19, faktiškai – 13, remonte 6; T-27 pagal sąrašą ir faktiškai turėta 20; liepsnosvaidinių pagal sąrašą – 12, faktiškai – 10, remonte – 2.

Tokiu būdu pagal patikslintus duomenis 2-oje tankų divizijoje pagal sąrašus turėta 253 tankai, iš jų faktiškai turėta 214, remonte – 39.

Taip pat galima pasitikslinti 5-oje tankų divizijoje turimų tankų skaičių pagal 1941 metų birželio 20 dienos dokumentą, kuris vadinasi „Raportas apie 5-osios tankų divizijos mobilizacinę parengtį“. Šiame dokumente pateikiami duomenys iš esmės sutampa[33] su duomenimis, pateiktais „Karinio dalinio Nr.4102 materialinės – techninės padėties žiniaraštyje“. Tačiau duomenų apie tai, kiek tankų buvo remonte 5-oje tankų divizijoje ir 84-oje motorizuotoje divizijoje rasti nepavyko. Reikia manyti, kad ir jose remontuotinų skaičius sudarė apie 15 – 20 procentų nuo bendro skaičiaus.

Apibendrinant galime su nedidele paklaida teigti, kad karo išvakarėse 3-ajame mechanizuotame korpuse pagal sąrašus buvo 697 tankai, iš jų remonte galėjo būti ne mažiau kaip 100.

Tankų KV skaičiaus PabYKA problema

Atskirai reiktų panagrinėti tankų KV skaičiaus apygardoje problemą. Įvairiuose šaltiniuose šis skaičius svyruoja nuo 51 iki 78, pvz. „Statistiniame rinkinyje Nr.1“ nurodoma, kad šios markės tankų apygardoje būta 78 – 59 KV-1 ir 19 KV-2. Kiek jų būta iš tikrųjų?

Pirmieji 20 KV markės tankai ( 8 KV-2 ir 12 KV-1) iš Leningrade buvusios Kirovo gamyklos į Vilnių buvo išsiųsti 1940 metų rugsėjo 29 dieną[34]. Antroji tankų partija (1 KV-2 ir 20 KV-1) į Kauną buvo išsiųsta lapkričio mėnesį[35]. Trečioji partija su 11 KV-2 turėjo būti išsiųsta gruodžio mėnesį, nes per 1940 metus pagamintų „KV“ tankų išsiuntimo pagal paskyras į karines apygardas sąraše[36] nurodoma, kad tais metais į PabYKA buvo išsiųsta 20 KV-2 ir 32 KV-1. Visi šie tankai pateko į 2-ąją tankų diviziją. Jei būti preciziškai tiksliam, tai iki metų pabaigos PabYKA pasiekė 19 KV-2, o dar vienas, pradinės serijos tankas Y-4, Lietuvą pasiekė sausio mėnesį. 1941 metų vasario mėnesį į Alytų buvo išsiųsti dar 27 KV-1 markės tankai[37].

Remiantis žiniaraščiu, kuriama nurodoma kur ir kiek buvo išsiųsta KV markės tankų nuo gamybos pradžios iki 1941 metų balandžio 1, į PabYKA buvo atsiųsta 20 KV-2 ir 59 KV-1[38].  Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje 20 tankų KV-1, kurie buvo atsiųsti į Alytų vasario mėnesį, buvo išsiųsti į Vakarų ypatingąją karinę apygardą, o likę 7 buvo išgabenti į Ukmergę, į 2-ąją tankų diviziją.

Tokiu būdu 3-ajame mechanizuotame korpuse karo išvakarėse „ant popieriaus“ buvo 59 KV markės tankai (39 KV-1 ir 20 KV-2), tačiau faktiškai jų buvo 57, nes du KV-2 markės tankai buvo išsiųsti į gamyklą remontui. „Statistiniame rinkinyje Nr.1“ į šiuos tankų skaičiaus pakeitimus nebuvo atsižvelgta, todėl ir pateikiamas skaičius 79.

Tankų skaičius 12-ajame mechanizuotame korpuse

Kaip žinome, 12-asis mechanizuotas tankų korpuso divizijos buvo dislokuotos Latvijoje (23-oji Libavoje, dab.Liepojoje, 28-oji Rygoje), tik 202-oji motorizuota divizija buvo dislokuota Radviliškyje. Karo išvakarėse iš savo pastovios dislokacijos vietos korpuso tankų divizijos buvo išvestas į šiaurės Lietuvą . Dabar remdamiesi iki šiol dar niekur neskelbtais dokumentais galime sužinoti tankų skaičių šiame korpuse – kiek jų turėta iš viso, kiek išvesta į žygį ir kiek jų dėl techninių problemų palikta pastovios dislokacijos vietose.

23-oji tankų divizija[39]

Tankų tipas Turėta 1941 m. birželio 22

 

 Išvesta į žygį Palikta pastovios dislokacijos vietose
Т-26 350 330 20
Т-26 cheminiai 9 7 2
“Vikers” 17 6 11
TKS 2 – 2
T-26 transporteris 3 3 –
Viso 381 346 35

28-oji tankų divizija

Tankų tipas Turėta 1941 m. birželio 22

 

 Išvesta į žygį Palikta pastovios dislokacijos vietose
BT-7 236 210 26
Т-26 69 56 13
“Vikers” 9 2 7
Viso tankų 314 268 46

202 mechanizuota divizija

Tankų tipas Turėta 1941 m. birželio 22

 

 Išvesta į žygį Palikta pastovios dislokacijos vietose
Т-26 66 60 6
“Vikers” 16 6 10
“Fiat” 6 – 6
“Renault” 6 – 6
TKS 2 – 2
“Karden-Lloyd” 1 – 1
Viso tankų 97 66 31

12-ojo mechanizuoto korpuso valdyba karo išvakarėse turėtjo 6 BT-7, visi išvesti į žygį.

Taigi 12-ajame mechanizuotame korpuse turėta iš viso 792 tankai, iš jų išvesta į žygį 680, pastovios dislokacijos vietose palikta 112 tankų.

Tankų skaičius PabYKA šaulių divizijose

Ir pagaliau liko sužinoti kiek tankų turėta šaulių divizijų žvalgybos batalionuose. Į šį klausimą taip pat galime atsakyti remdamiesi archyviniais dokumentais.

8-oje armijoje karo išvakarėse tankų turėjo trys divizijos: 10-oji šaulių divizija 12 T-37; 48-oji šaulių divizija – 5 T-37 ir 125-oji šaulių divizija – 12 T-37[40] .

Pagal turimus duomenis 11-ojoje armijoje tankų turėjo keturios šaulių divizijos: 5-oji, 23-oji, 33-oji ir 126-oji. Visos jos turėjo po 16 tankų T-38.[41]

Taigi iš viso apygardos šaulių divizijose turėjo 51 tanką.

Išvada

Remiantis turimais dokumentais galime teigti, kad apygardoje pagal sąrašus būta 1540 tankų. Tačiau šis skaičius nėra galutinis. Tikriausiai nedidelį kiekį tankų turėjo apygardoje buvę NKVD kariuomenės daliniai. Neaišku ar turėjo tankų Daugpilyje dislokuota oro desanto brigada. Tikėtina, kad apygardos teritorijoje buvo keletas smulkių tankų dalinių. Todėl norint nustatyti tikslų tankų skaičių apygardoje reikia atlikti tolesnius ir detalesnius tyrinėjimus.

[1] «История Великой Отечественной войны Советского Союза 1941-1945 в шести томах». Том 1. – М.: Институт марксизма-ленинизма, 1960, с. 415

[2] Viktoras Suvorovas „Savižudybė“, „Mintis“, Vilnius, 2001, psl. 206.

[3] «История Великой Отечественной войны Советского Союза 1941-1945 в шести томах». Том 1. – М.: Институт марксизма-ленинизма, 1960, с.475 psl.

[4] «История второй мировой войны 1939 – 1945 г.г.». Москва, 1975. Т.4, с. 25,26. G.Žukovas „Atsiminimai ir apmąstymai“. Vilnius, „Mintis“, 1983. T.1, p.242.

[5] «История отечественной артиллерии. Том III. Артиллерия Советской Армии до Великой Отечественной войны» (октябрь 1917 г. — июнь 1941 г.). Книга 8. «Советская артиллерия в период между гражданской и Великой Отечественной войнами» (1921 г. — июнь 1941 г.). М., 1964, с. 217.

[6]„История Прибалтийского военного округа. 1940 – 1967 “. Штаб и политическое управлениее ПрибОВО, Рига, 1968, p.81.

[7] Galiniame viršelyje vietoj kainos puikuojasi užrašas „Продаже не подлежит“ – neskirta prekybai.

[8] Ten pat, p.44.

[9] „Борьба за Советскую Прибалтику в Великой Отечественной войне 1941 -1945. Первые годы“. Лиесма, Рига, 1966. „ c.40.

[10] Гуров А.А. Боевые действия советских войск на юго-западном направлении в начальном периоде войны. Военно – исторический журнал. 1988. №8. С.32; Семидетко В.А. Истоки поражения в Белорусии. Военно- исторический журнал. 1989. №4. С.22.

[11] Петров Б.Н. Военные действия на северо-западном направлении в началный период войны. Военно-исторический журнал. 1988 №7. С.43 – 51.

[12] Крикунов В.П. «Простая арифметика В.В.Шлыкова». Военно-исторический журнал, № 4, 1989, стр. 41-44

[13] «1941 год – уроки и выводы». – М.: Воениздат, 1992, стр. 30.

[14] Золотов Н.П., Исаев С.И. «Боеготовы были…» Военно-исторический журнал, № 11, 1993, стр. 75-77.

[15] Золотов Н.П., Исаев С.И. «Боеготовы были…» , c.77,nuoroda į ЦАМО РФ, ф. 38. Оп 11353, д. 924, лл. 135-138; д. 909, лл. 2 – 18.

[16] Золотов Н.П., Исаев С.И., … c.76.

[17] Mark Solonin „Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija“. „Briedis“, 2010 m.,  219 psl. Mark Solonin. „Mozgoimenije. Suklastota didžiojo karo istorija“. „Briedis“, 2011m.,148 psl.

[18] http://militera.borda.ru/?1-3-360-00001215-000-0-0 , žiūrėta 2015.11.12

[19] http://diedas.livejournal.com/18035.html

[20] Pvz. Mark Solonin “Butoiul și cercurile. 22 iunie 1941 sau când a început Marele Război pentru Apărarea Patriei, Polirom, 2012, p.295.

[21] Золотов Н.П., Исаев С.И., … c.75.

[22] Viktoras Suvorovas „Savižudybė“, „Mintis“, Vilnius, 2001.

[23] „Боевой и численный состав Вооруженных сил СССР в период Великой отечественной войны (1941-1945 гг.). Статистический сборник №1 (22 июня 1941 г.)“. Институт военной истории МО РФ, Москва, 1994.

[24] Ten pat, p.144-147

[25] KV su mažu bokštu – taip tada buvo vadinami KV-1

[26] KV su dideliu bokštu – taip tada buvo vadinami KV-2

[27] Linijinis tankas neturėjo radijo stoties, mūšio metu tokio tanko ekipažas turėjo stebėti vado veiksmus arba gaudavo įsakymus vėliavėlėmis.

[28] Radijinis tankas turėjo radijo stotį.

[29] Ketvirtos kategorijos tankų skaitiklyje – viso reikalaujantys kapitalinio remonto, vardiklyje – išgabenti kapitaliniam remontui į gamyklas. Ketvirtos kategorijos tankai (tame skaičiuje ir išgabenti į remonto gamyklas) nebuvo išbraukiami iš dalinių sąrašų.

[30] Ten pat, c.4

[31] 3-ojo mechanizuoto korpuso numeris – 4102; 2-osios tankų divizijos numeris – 4115; 5-osios tankų divizijos – 5430; 84-osios motorizuotos divizijos – 3090.

[32] ЦАМО МО РФ, ф.221, оп.1372, д.54, с.3.

[33] Divizijos raporte nurodomas tankų BT-7 skaičius 170, t.y. 5 vienetais daugiau nei „Žiniaraštyje…“. Galimas variantas į savo raportą įtraukė korpuso valdybai priklaususius BT-7.

[34] ЦАМО МО РФ, ф.38, оп.11355, д.15, с.37.

[35] Ten pat, c.49

[36] Ten pat, c.85

[37] Ten pat, c.82 – 83.

[38] Ten pat, c.128

[39] ЦАМО, Ф. 3447, оп. 1, д. 66

[40] ЦАМО,Ф. 221, оп. 1372 д. 4, л.4-об.

[41] ЦАМО, Ф. 221, оп. 1372 д. 12, л. 4.

© Arvydas Žardinskas, 2016.