Gynybiniai mūšiai prie Maskvos tapo pirmaisiais, kuriuose buvo panaudota Didžiojoje Britanijoje užpirkta šarvuota technika. Pirmuosius 30 angliškus tankus į Archangelską atplukdė karavanas PQ-1 1941 metų spalio 11 dieną. Dar iki jų iškrovimo, spalio 2, Raudonosios Armijos Vyriausios šarvuočių ir tankų valdybos viršininkas generolas – leitenantas J.Fedorenka TSTS Gynybos liaudies komisaro J.Stalino vardu išsiuntė tokį laišką: „Š.m. spalio 6 laukiama į Archangelską atvykstant pirmosios anglų tankų partijos su instruktoriais – tankistais. Dėl atvykstančių užsienietiškų tankų manau esant būtina prie Kazanės tankų kariuomenės vadų tobulinimosi kursų organizuoti mokyklą naujų tankų ekipažų rengimui. Asmeninę sudėti komplektuoti iš tankistų, žinančių tankus T-26 ir BT. Rengimo laikas 15 dienų. Šiam rengimui manau būtų tikslinga atvykstančius į Archangelską anglus tankistus – instruktorius nukreipti į Kazanę ir ten jiems padedant per 15 dienų iš tankų kariuomenės vadų ir karo inžinierių parengti 20 instruktorių ginkluotei ir 20 instruktorių materialiai daliai bei angliškų tankų vairavimui“. Šį pasiūlymą Stalinas palaikė ir jau spalio 15 į Kazanės kursus nukreipta 420 ekipažų iš mokomųjų dalinių. Kaip matyti iš pateikto dokumento, ekipažų angliškoms mašinoms parengimui skirta labai mažai laiko – kiek daugiau nei dvi savaitės. Savaime suprantama, kad per tokį trumpą laiką gerai įsisavinti techniką buvo neįmanoma. Be to tarp siunčiamųjų apmokymams buvo nemažai iš atsargos pašauktų žmonių, turėjusių nedidelę tarnybos tankų daliniuose patirtį. Dėl to paskubomis paruoštų ekipažų siuntimas į frontą labai dažnai buvo tiek technikos, tiek tankistų netekčių priežastis. Jau 1941 spalio pabaigoje ekipažų užsieninei šarvuotai technikai rengimas iš Kazanės perkeltas į Gorkį, į 23-ąjį mokomąjį tankų pulką, kuris „specializavosi“ angliškais tankais. Viso iki 1941 metų gruodžio 8 iš Anglijos į TSRS atgabenta 324 tankai: 142 „Matildos“ MK II ir 182 „Valentainai“. Reikia pažymėti, kad su atvykstančių mašinų atgabenimu ir įsisavinimu buvo daug problemų – daugelis tankų buvo techniškai netvarkingi, neužteko instrumentų ir atsarginių detalių. To pavyzdys gali būti pažyma apie į Gorkį nuo lapkričio 8 iki lapkričio 16 atgabentų tankų techninę būklę: „Bendras atvykusių tankų skaičius: Mark II – 49 vnt., Mark III – 84 vnt., Universal transp. – 195 vnt. I. Tankuose nustatyti gedimai. 1) užšaldytų – 33 vnt., iš jų tipas II – 6 vnt., tipas III – 27 vnt. Užšaldytuose yra šie pažeidimai: 1. Lanksčių movų pažeidimai – 4 vnt., 2. Lanksčių movų pažeidimai ir įskilimai viršutiniame bakelyje ir radiatoriaus kolektoriuje – 23 vnt., 3. Įskilimai variklio bloke ir radiatoriaus kolektoriuje – 6 vnt. Priežastys. Aušinimo sistemoje esantis vanduo, tame tarpe kai kuriuose tankuose vanduo visiškai neišleistas, kai kuriuose išleistas dalinai. 2) Du tankai užlieti vandeniu iki pat bokštelių. Priežastis nenustatyta. 3) Teka tepalas iš tepalo bakelių. Priežastis – tepalo bakelių korpusų įskilimai. 4) Nuplėštas priekinės dalies nuolaidus lakštas tempiant – vienas atvejis. Priežastis – konstrukcinė klaida (nepakankamas tvirtinimas). 5) Sugedę kompresoriai – du atvejai. Priežastis – viename subyrėjęs švaistiklis, kitame – aiškinamasi. 6) Subirę ir peršaldyti akumuliatoriai – 20 vnt. Priežastis – labai žemas elektrolito tankis 1,1 – 1,25. Be to daugelyje akumuliatorių elektrolito lygis žemiau plokštelių. II. Tankų komplektacija. 1) Atvykę tankai, kaip taisyklė, neturi pilnos ir vienalytės komplektacijos. Pavyzdžiui, kai kurie tankai beveik visiškai neturi būtinų instrumentų ir įrankių, o kai kuriuose tankuose yra dvigubas komplektas. Ta pati padėtis su atsarginėmis detalėmis racijoms bei ginkluotei. 2) Markės II tankuose visiškai nėra tempimo trosų, o III markės tankuose nėra 40% trosų. 3) 35% tankų neturi brezentų. 4) Daugelyje tankų nėra formuliarų ir individualaus komplekto specifikacijos. 5) Instrumentų dėžės ir tankų liukai neužplombuoti.“

Toli gražu ne visi iki gruodžio pradžios atvykę 324 angliški tankai suspėjo patekti į frontą iki kontrpuolimo pradžios. Pagal numerinės apskaitos žiniaraštį 137 mašinos (88 „Valentainai“ ir 49 „Matildos“), priimtos iki 1941 metų lapkričio 28 buvo perduotos įvairioms įstaigoms, iš jų: kariniams daliniams – 101 (59 „Valentainai“ ir 42 „Matildos“), mokomiesiems daliniams – 34, gamykloms – 2. Pirmasis dalinys, gavęs angliškus tankus, buvo 146-oji tankų brigada. Ji buvo formuojama Sormove (Gorkio priemiestis) nuo 1941 metų spalio 15 iki lapkričio 18. Lapkričio 19 rytą brigada atvyko į Maskvą, išsikrovė Krasnaja Presnia rajone ir jau sekančią dieną ją išsiuntė į frontą, į Vakarų fronto 16-ąją armiją. Tuo metu brigados sudėtyje buvo 137-asis ir 139-asis tankų batalionai ir motorizuotas šaulių batalionas, prieštankinis ir zenitinis divizionai, žvalgybos ir autotransporto kuopos. Iš viso 146-oji brigada turėjo 66 tankus: 46 Mk-III „Valentain“ ir 20 T-60, o taip pat 10 angliškų šarvuotų transporterių „Universal“. Ji susitelkė į vakarus nuo Istros, Kostrovo ir Cholščeviki rajone. Pirmuosius technikos nuostolius brigada patyrė lapkričio 22, kai žvalgybos metu buvo pamušti du tankai. Tos pačios dienos vakare Vakarų fronto štabo viršininko generolo – leitenanto V.Sokolovskio įsakymu 139-asis batalionas buvo paimtas ir nukreiptas link Solnečnogorsko. Į brigadą jis negrįžo. Lapkričio 23 – 24 brigada kontratakomis atmušinėjo priešo atakas Petrovskoe rajone į pietryčius nuo Istros, taip palaikydama 18-osios šaulių divizijos dalinius. Lapkričio 25 dalinys buvo permestas į šiaurę nuo Istros, kur ji dalyvavo sunkiuose mūšiuose už kaimelį Stepankovo. Naktį į lapkričio 27-ąją brigados 137-asis batalionas netikėta ataka išstūmė priešininką iš kaimelio ir iki pat ryto jį laikė, tačiau nesulaukus 108-osios šaulių divizijos palaikymo grįžo į išeities pozicijas. Mūšio metu tankistai sunaikino iki 40 automobilių ir 10 prieštankinių pabūklų patys neteko 6 sudegusių tankų, septyni tankai buvo pamušti ir evakuoti į užnugarį. Lapkričio 29, pridengdama 16-osios armijos atsitraukimą, brigada tris valandas buvo įsitvirtinusi kaimelyje Jeremejevo (į rytus nuo Istros), ten prarasdama 4 mašinas. Sekančios dienos vakarą į jos sudėtį buvo įjungtas 66-asis atskirasis tankų batalionas, turėjęs 10 T-34 ir 20 T-60. Tuo metu 146-oji brigada turėjo iš viso 11 kovoms tinkamų „Valentainų“. Iki gruodžio 5 brigada tankų pasalomis sulaikinėjo priešininko puolimą 18-osios šaulių divizijos juostoje būdama divizijos smogiamuoju junginiu. 139-ąjį batalioną, paimtą iš brigados sudėties, nukreipė į generolo-majoro L.Dolvatovo 3-ąjį kavalerijos korpusą. Lapkričio 23 tankistai dalyvavo mūšyje prie Obuchovo kaimo, lapkričio 24-ąją kaimelio Ščepkino (į pietvakarius nuo Solnečnogorsko) atakoje, lapkričio 26-ąją – prie kaimelio Peški (į pietryčius nuo Solnečnogorsko) palaikė 44-ąją ir 50-ąją kavalerijos divizijas. Šių mūšių metu 139-asis visiškai neteko technikos: iš 21 „Valentaino“ 15 buvo netekta negrįžtamai, o keturi buvo pamušti ir išsiųsti į remontą. Du likę Mk-III, sudaužytus artilerijos, paliko mūšio lauke lapkričio 27 ir 3. Analogiška situacija buvo ir su T-60 – šešių iš dešimties buvo netekta negrįžtamai, keturi išsiųsti į remontą. Įdomu tai, kad į vieną „Valentainą“ (Nr.17547) mūšio prie Peški metu buvo pataikyta 16 kartų, bet ekipažo nariai liko gyvi, o patį tanką išsiuntė į remontą. Batalionas kovojo prieš vermachto 2-ąją tankų diviziją, yra informacijos apie šį mūšį ir iš vokiečių pusės. Pavyzdžiui 4-osios tankų grupės lapkričio 25 dokumentuose pažymimas angliškų tankų „Tip 3“ (MkIII „Valentain“ – aut.past.) naudojimo faktas Peškų rajone: „Vokiečių kareiviai pirmą kartą susidūrė su faktiška Anglijos pagalba, apie kurią taip seniai šaukė rusų propaganda. Angliški tankai daug prastesni už sovietinius. Vokiečių į nelaisvę paimtų ekipažų nariai keikia senas skardines dėžes, kurias jiems įkišo anglai.“

Iš netektų lapkričio 25 – 26 prie Peškų 139-ojo bataliono mašinų du tankai buvo dingę be žinios kartu su ekipažais: Mk-III Nr.17544 (vadas – jaunesnysis leitenantas Aleksejus Timofejevičius Marjevas, mechanikas – vairuotojas jaunesnysis seržantas Aleksandras Fiodorovičius Lichačiovas, radiotelegrafistas raudonarmietis I.G.Oleinikovas, dokumente nurodomas, kad „ekipažui vadovavo 1-osios kuopos politinis vadovas Kirilas Anisimovičius Buršinskis“, taigi gali būti, kad tanke buvo keturi žmonės) ir Мк-III Nr.17523 (vadas – jaunesnysis leitenantas Vasilijus Andrejevičius Antuninas, mechanikas – vairuotojas raudonarmietis Vasilijus Rodionovičius Gorianskisк, radiotelegrafistas jaunesnysis seržantas Ivanas Vasiljevičius Kuznecovas). 1941 metų lapkričio 24 į tos pačios 16-osios armijos sudėtį atvyko 138-asis atskirasis tankų batalionas, turėjęs 31 tanką: 15 МK-II „Matilda“, 6 МK-III „Valentain“ ir Т-60. Gruodžio pradžioje jame buvo 17 kovai tinkamų mašinų – 11 „matildų“ ir 6 Т-60. Tokiu būdu Maskvos gynyboje dalyvavo iš viso 67 angliški tankai.

Pirmuoju apibendrinančiu dokumentu apie angliškų tankų panaudojimo patirtį buvo 1941 metų lapkričio 29 dieną į Raudonosios Armijos Vyriausiąją šarvuočių ir tankų valdybą nusiųstas „Atsiliepimas apie angliškų tankų MK-2 ir MK-3 veiksmus pirmuosiuose mūšiuose“: „I. Tankų MK-3 teigiamos savybės ( 146 tbr). 1. Priekinį šarvą iš 400 – 600 metrų atstumo nepramuša 37 ir 45 mm sviediniai. 2. MK-3 patranka šaudo tiksliai, be sutrikimų, pramuša vidutinio vokiečių tanko šarvus iš 800 m. atstumo. 3. Be patrankos ir kulkosvaidžio tankas ginkluotas dar ir minosvaidžiu, tai leidžia apšaudyti priedangoje esančius pėstininkus. 4. Bokštelis sukiojasi lengvai. Stebėjimo prietaisai pridengti šarvais. 5. Tanko variklis net ir žiemos sąlygomis užsiveda labai lengvai, veikia tyliai. 6. Tankas labai manevringas, gera mechaniko – vairuotojo apžvalga, lengvai valdomas. 7. Tankas važiuoja tolygiai ir labai nežymiai siūbuoja, tai sudaro galimybę šaudyti iš eigos. 8. Dyzelinis variklis paprastas, nereikalaujantis didelės priežiūros. II. Tankų MK-II teigiamos savybės ( 138-asis atskirasis tb) 1. 37-45 mm sviedinių pataikymai tanke palieka nežymų pėdsaką, ant bokštelio lieka nežymūs įbrėžimai. 2. Ginklai (patranka ir kulkosvaidis) dirba be sutrikimų, patranka iš 800 m atstumo pramuša vokiečių vidutinio tanko šarvus. 3. Tanko valdymas lengvas ir vairuotojui nereikia įdėti daug pastangų. Tankas manevringas. 4. Bokštelis lengvai pasukamas rankinio posūkio mechanizmo pagalba. Tanke yra elektrinis bokštelio posūkio mechanizmas, bet jis nenaudojamas dėl to, kad neiškrauti akumuliatorių. 5. Variklis užsiveda ir dirba gerai, tyliai. Naktį laikotarpis tarp užvedimo buvo trys valandos ir po to tankas lengvai užsivedė. 6. Tankas važiuoja tyliai. III. Tankų MK-III neigiamos pusės. 1. Nepakankamas variklio galingumas, iš mūšio lauko tankas negali ištempti kito tanko. 2. Vikšrų pirštai perkaitinti, dėl to važiuojant raižyta vietove ir įšalusiu gruntu vikšrų pirštai lūžinėja. 3. Išeina iš rikiuotės vežimėliai dėl to, kad guoliai neišlaiko smūginių apkrovų, dėl to iš pradžių išeina iš rikiuotės vežimėlių guoliai, o po to ir patys vežimėliai. 4. Išeina iš rikiuotės vedantieji ratai. Tanko posūkio metu tarp dantračio dantų patenka kieti daiktai (sušalusios žemės gabaliukai, akmenys), dėl to lūžta dantračio dantys. 5. Vikšrai nepritaikyti eksploatacijai žiemos sąlygomis, važiuojant slidžiu keliu tanką užneša į šoną. Važiuojant slidžiu keliu ant vikšrų reiktų uždėti spyglius. 6. Stabdžių būgnai apsaugoti labai silpnais šarvais, šiuos šarvus gali pramušti net šarvamušė kulka. 7. Nepakankamai šarvais pridengtas variklis. 8. Mažas minų ir sviedinių komplektas. IV. Tankų MK-2 neigiamos pusės. 1. Tankas įšalusiame grunte buksuoja 15 – 20 laipsnių įkalnėse. Asfaltu sunkiai juda ir slidinėja. Tankas tik didelių pastangų dėka gali tempti kitą tanką ir tik lygiu gruntiniu keliu ar plentu. 2. Tanko ventiliatoriai galingi, dėlto žiemos metu būna vėsu. 3. Nustoja dirbti oro magistralė: Oro magistralė užšąla, nes įsiurbiamas drėgnas oras ir dėl didelio slėgio drėgmė kondensuojasi. Nustoja dirbti oro siurblys. 4. Užšąla tepalo manometro vamzdeliai. 5. Greičių dėžės gedimai (dviejuose tankuose): Esant tvarkingai oro magistralei ir pavarų svirčiai esant tinkamoje padėtyje neįmanoma išminti sankabos pedalą. Įsijungia tik pirmas bėgis, kiti bėgiai neįsijungia. V. Pralaužų ir nubrozdinimų, esančių ant tanko MK-3 (146 tbr), aprašymas. 1. Pataikymas iš 600 – 700 m atstumo į priekinį šarvą termitiniu sviediniu, sviedinys įsiskverbė į šarvą 30 mm, šarvą nepramušė.. 2. Pataikymas į mechaniko – vairuotojo panoramos šarvuotą apsaugą, sviedinus termitinis. Pataikyta nuožulniai, susiformavo 15 mm gylio griovelis, panorama užstrigo, ji nesisukioja. Tas pats sviedinys rikošetu pataikė į bokštelį – nežymus įbrėžimas. 3. 45 mm patrankos sviediniu pramuštos trys vikšro grandys, kiekvienoje iš grandžių liko sveika viena auselė iš trijų, vikšrai nenutrūko. 4. Pataikymas į šoninio šarvo apatinę dalį 45 mm termitiniu sviediniu šarvą pramušė, pažeidė variklio tepalo sistemą. 5. Pataikymas į galinio šarvo kairę apatinę dalį prie žaliuzės 45 mm sviediniu, sviedinys rikošetavo palikdamas nedidelį įlenkimą. 6. Pataikymas į viršutinio liuko stogelį, rikošetas palikęs nežymų pėdsaką. 7. Sviedinių pralaužos tanke MK-3 (138-oji atskiroji tbr): Sviedinys (45 – 47 mm) pataikė į stabdžių būgną pramušė borto pavarą (stabdžių būgnas nešarvuotas). Sviedinys patakė į žaliuzes ir pramušė radiatorių, tepalo baką ir borto frikcioną. IŠ1. Tankai MK-2 ir MK-3 atitinka šiuolaikinius reikalavimus, keliamus tankų technikai. 2. Asmeninė sudėtis geriau įsisavino tanką MK-3 ir prasčiau žino MK-2. 3. Vikšrams žiemos sąlygoms reikia dyglių. 4. Būtina kariuomenei išleisti instrukciją apie šių tankų eksploataciją žiemos sąlygomis. 5. Pažeidžiamos tanko MK-3 vietos yra – stabdžių būgnai, žaliuzės, vežimėliai, o vikšrai – abiejų tipų tankuose. 6. Tankuose MK-2 būtini šildytuvai (ar kokios kitos priemonės) tam kad likviduoti oro magistralės ir tepalo manometro vamzdelių užšalimą.“

1941 metų gruodžio pradžioje buvo suformuota dar keletas atskirųjų tankų batalionų, ginkluotų angliškais tankais: 131, 132, 136 (po 21 „valentainą“ ir 10 Т-60) и 136-asis (10 Т-34, 10 Т-60, 9 „matildos“ir 3 „valentainai“) ir keletas kitų. Bet visi šie daliniai, kaip ir visi kiti, gavę anglišką techniką, dalyvavo jau kontrpuolime prie Maskvos.

© Maksimas Kolomijcas

Iš rusų kalbos vertė – Arvydas

Norint naudoti straispnį visą ar dalimis, o taip pat norint naudoti iliustracijas būtina gauti svetainės „Rytų frontas“ administracijos arba straipsnio autoriaus sutikimą.