30-ųjų metų viduryje pasaulinėje šarvuotos technikos rinkoje dominavo anglų kompanijos Vickers-Armstrongs Limited produkcija. Be plačiai žinomo “6-ių tonų” Vickers Mk.E, anglų ginklų milžino „apkaboje“ buvo dar viena lengvesnės klasės mašina. Ji plačiau žinoma kaip “4-ių tonų Vikkers”. Šis tankas išvydo pasaulį modernizavus tanketę Carden-Loyd Mk.VI. Iš pradžių tanketėje įrengė kulkosvaidinį bokštelį iš Vickers Mk.E Type A. Vėliau padidino mašinos matmenis ir šią konstrukciją pavadino Patrol Tank.
1933 metais ją pakeitė perdirbtas tankas su Sinėjaus Chorstmano pakaba, nauju korpusus ir firmos Henry Meadows varikliu. Šis tankas žinomas kaip Vickers M1933. Jo konstrukcija pastoviai buvo modernizuojama.

Aeksejaus Surino patentas variklio blokavimui su greičių dėže, kuris buvo skirtas Praga LTL

Mašina susidomėjo kelios šalys, nes „4-ių tonų Vickers“ buvo pakankamai manevringas, kainavo nedaug ir neblogai tiko žvalgo vaidmeniui, o esant būtinybei – ir pėstininkų paramos tanku. Kai kurios šalys užpirko pavyzdžius bandymams, kitos įsigijo net nedideles partijas. Nors Vickers Mk.E sėkmės fone šie tankai šiek tiek nublanko, juos įsigijusių šalių skaičius buvo netgi didesnis.
Vickers-Armstrongs Limited klientų sąraše buvo ir Lietuva. Dar 1923 metais ši Baltijos šalis įsigijo 12 lengvųjų tankų Renault FT, kurie 30-ųjų pradžioje buvo jau gerokai senstelėję. 1934 metais Lietuvos vyriausybė sudarė sutartį dėl 16-os lengvųjų tankų įsigijimo. 1936 metų gegužę šios kovos mašinos iškilmingai buvo pristatytos tuometinėje sostinėje Kaune.

Toks iš pradžių buvo Praga LTL. Variantas su 37-mm patranka Škoda A 4 Beta

Pasirašytas kontraktas nereiškė, kad tuo Lietuva baigia karinės technikos pirkimus. 1935 metų gruodžio 28 į ČKD būstinę atėjo laiškas iš Lietuvos gynybos ministerijos. Lietuvoje aiškiai buvo atkreiptas dėmesys į čekoslovakų kompanijos sėkmę ir nusprendė užsakyti tankų partiją būtent ten.
Lietuvos kariškių užklausa suglumino ČKD vadovybę. Remiantis laišku lietuviams reikėjo tanko, kurio kovinė masė būtų 5 tonos, šarvų storis 6 – 13 mm, o maksimalus greitis – 50 km/val. Keturis tankus buvo numatoma apginkluoti kulkosvaidžiais, o 12 – 20 mm šveicarų firmos Orlikon automatinėmis patrankomis. Lietuvos kariškiai norėjo greito atsakymo: laiške prašoma ČKD atsakymą išsiųsti į Kauną 1936 metų sausio viduryje.
Tačiau tuo metu ČKD nieko panašaus neturėjo.Viskas, ką firma tuo metu pasiūlyti – tai Praga AH-IV-C, 4,5 tonų svorio, patranka ginkluotos tanketės AH-IV projektas.

Bandomasis Praga LTL pavyzdys ČKD gamyklos kieme, 1938 metų gegužė

Pauzė tęsėsi beveik metus. Per tą laiką lietuvos kariškiai, ko gero, pradėjo įsisąmoninti, kad jų pateikti reikalavimai jau nelabai atitinka realijas. Šarvų, saugančių tin nuo šautuvinio kalibro kulkų, jiems pradėjo neužtekti. Nenuostabu, kad 1936 metų lapkritį sekė pasiūlymas sukurti 9 tonų kovinės masės tanką. ČKD panašiam posūkiui buvo pasirengusi: Kaunui nusiuntė TNH bazėje sukurto Praga TNH-L projektą.
Jau gruodžio mėnesį prasidėjo intensyvios derybos, lietuvių delegacijai parodė P-II (LT.vz34) ir P-II a. Operatyviai dirbo ir gamykla POLDI Hütte, parengusi šarvuotas plokštes apšaudymui. Lietuvos delegacija buvo patenkinta, bet visiškai netikėtai nuo TNH-L teko atsisakyti. Kariškiai staiga prisiminė, kad jų šalyje daugumos tiltų keliamoji galia yra nedidelė, todėl kovinę masę vis tik reikia apriboti 5 – 6 tonomis.

Transmisijos perkėlimas į galą privertė rimtai perdaryti mašinos galinę dalį

1937 metų vasario 12 į Kauną iškeliavo naujo lengvojo tanko eskizinis projektas. Jo aptarime aktyviai dalyvavo Lietuvos kariuomenės karininkas Alfredas Sliesoraitis, jis buvo sukarintos fašistinės organizacijos „Geležinis vilkas“ (taip tekste; ši organizacija tarpukariu buvo uždrausta; GV neturėjo aiškios struktūros ir buvo labiau vardas. Iki 1926 GV buvo pusiau slaptas karininkų susibūrimas. Vėliau jos pagrindu mėginta sukurti partiją, kuri irgi buvo nelegali.– A.Ž .pastaba) funkcionierius. Tuo metu Lietuva rimtai dairėsi į švedų tanką, bet sėkmė lydėjo ČKD.
Lietuviams pristatytas projektas gavo indeksą Praga LTL. Prie jo pasirinktinai buvo siūlomi du ginkluotės variantai (20-mm automatinė patranka Orlikon arba 37-mm patranka Škoda A 4 Beta), o taip pat du variklių variantai (su vandens arba oro vėsinimu). Projektas atrodė žymiai geriau nei L-120. Nenuostabu, 1937 metų gegužės 26 Kaune buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatyta pateikti 21 LTL po 570 000 kronų už kiekvieną.
Patvirtintas varianto masė buvo 5,6 tonos ir buvo ginkluotas 20-mm automatine patranka. Reikalavimai sumažinti kovinę masę privertė sumažinti korpuso gabaritus – jis tapo 40 cm trumpesnis ir 10 cm siauresnis. Be to, transmisija buvo perkelta į galą, o variklis tam, kad tilptų į motoro skyrių, buvo įstatytas su nuolydžiu. 7-ių litrų 125 arklio jėgų variklis Praga F-IV buvo paimtas iš to paties pavadinimo tanko – amfibijos.

Tankas gavo modernizuotus stebėjimo prietaisus ir naują bokštelį

Pagal sutarties sąlygas pirmojo bandomojo Praga LTL pavyzdžio išbandymai buvo numatyti pradėti ne vėliau kaip po 7 mėnesių, tai yra 1938 metų vasario mėnesį. Dėl ginkluotės tiekėjo kaltės tanko gamyba užsitęsė, bet ČKD tame nebuvo ir sankcijų pavyko išvengti. Beje ir Lietuvos kariškiai neskubėjo. Į Prahą jie atvyko tik 1938 metų gegužės 4.
Išėjusi į bandymus mašina pasirodė perkrauta – jos kovinė masė buvo 7,2 tonos. Iš kitos pusės maksimalus greitis išaugo iki 55 km/val. Taip pat tankas gavo patobulintos konstrukcijos bokštelį ir stebėjimo prietaisus. Pirmąją bandymų savaitė buvo daug gedimų, pačiu didžiausiu nemalonumu buvo tai, kad iš rikiuotės išėjo greičių dėžė. Galutinai tankas buvo „atvestas į protą“ 1938 metų rugpjūčio 29. Bandymai tęsėsi iki 1938 metų pabaigos, tankas pravažiavo 3,5 tūkst. kilometrų. Toliau buvo bandymai Lietuvoje, kurie tęsėsi nuo 1939 metų sausio 26 iki kovo 11. Per šį laiką tankas įveikė 1474 kilometrus.

Iš esmės gavosi visai geras lengvasis tankas, pagal charakteristikas šiek tiek lenkiantis Pz.Kpfw.II

Bandymai vyko kaistančios tarptautinės aplinko sąlygomis. Be to ČKD vadovybė bandė sudominti naujuoju tanku ir kitas Pabaltijo šalis. Tiesa, nei į Rygą, nei į Taliną tankas nebuvo nusiųstas, nes atsirado rizika, kad kontraktas bus nutrauktas. Tankas grįžo į Prahą, kur ir sutiko Vokietijos okupaciją.
Reikia pažymėti, kad vokiečiai iš pradžių nedarė kliūčių darbui pagal lietuvišką kontraktą. Perdarytas tankas gavo žymėjimą Praga LLT. Vietoj Maksimo sistemos kulkosvaidžių buvo įtaisyti čekiški ZB vz.37, o vado bokštelis buvo perkeltas į dešinę pusę. Buvo numatyta mašinas tiekti trimis partijomis nuo 1940 metų liepos 15 iki rugpjūčio 19, bet birželio mėnesį Lietuva įėjo į SSRS sudėtį (taip tekste, juridiškai į SSRS sudėtį Lietuva įėjo rugpjūčio 2 – A.Ž. pastaba). Tankai į Lietuvą taip ir nepateko, nors jų dokumentai išliko. Buvo netgi audringas susirašinėjimas tarp Raudonosios armijos Tankų ir šarvuočių Valdybos ir vietinės valdžios, tankų kurį laiką netgi ieškojo.

Jurij Pašalok

Originalus tekstas rusų kalba paimtas iš http://warspot.ru/8609-tanki-dlya-neytralov

Vertė Arvydas