"Verslo klasė" – Puslapis 4 – Rytų frontas 1941-1945

Šioje temoje yra 58 atsakymai, 9 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino Gedas prieš 6 m. 10 mėn..

Rodoma 14 įrašų - nuo 46 iki 59 (viso: 59)

← 1 … 3 4

Autorius

Įrašai
2012-07-14 @ 22:04 #35913

aleksandr.n
Participant

Quote:

Gedas rašė:
yra žinoma, kad tuo metu rytuose ties Nevėžiu kaip tik tvirtinosi sovietų 84-oji motorizuota divizija ir yra žinoma, kad jos žvalgų kuopa veikė seredžiaus apylinkėse…

Ne visai taip. 84 md tuo metu buvo prie Kaišiadoriu. Prie Nevežio buvo tik divizijos 114-as žvalgų batalionas.

2012-07-14 @ 22:46 #35914

aleksandr.n
Participant

"Gedas" wrote:

Pirma – "apie 200", antra, užmirštat NKVD, trečia – galėjo miestelyje likti ir šaulių pulko likučiai, mat buvo likę ginkluotės ir kuro sandėliai. Komandosų palaidojimo vieta žinoma tiksliau, bet jos nenoriu minėti.
Ir man apmaudu, kad taip jau nuvertinat VBS agentūrą. Kol nebuvo gauti paties "Brandenburgo" dokumentai apie tiltų užėmimus Lietuvoje, panašiai nesyk buvo kikenama iš mano pasisakymų (paremtų vietinių atsiminimais) apie tikimybę, jog Seredžiaus tiltą galėjo imti "Brandenburgas".
Iš Seredžiaus kapinėse palaidotų žinomų (t.y. kurių vardai pavardės žinomos) karių matyti, kad jie žuvo 1944-aisiais.
Be jų, ten palaidoti 197 nežinomi kareiviai. Anot vietinių, ton vieton sulaidojo 1) karo pabaigos žuvusiuosius 2)perlaidojo visus vokiečių iššaudytus pirmą karo dieną miestelyje. Darau išvada, kad tai daugumoj ir yra 197-eri nežinomieji.
[/color:2rruezml]

Kadangi daug metu užsiemu žuvusių RA karių laidojimo vietų nustatimų pateiksiu savo pastabas. Jei karių kapinese yra palaiduota nežinomų karių tai jokių būdu nereiškia, kad karys žuvo 1941m. Žuvusiems 1944m. dažniausiai buvo statomas laikinas medinis paminklas, ant kurio dažnai pieštuku!! buvo rašomi kario asmeniai duomenys. Po karo gal po 3-5 metu buvo atliekamas karių palaikų perlaidojimas. Buvo prarandama apie 2/3 karių asmeninių duomenų ir…taip tik Lietuvoje atsirado dešimtys tūkstančių nežinomų karių.
Šiuo metu pagal obd-memorial baze duomenys tikslinami ir sąrašai kariu kapinese yra papildomi. Pvz. tai padaryta Vilniuje.

P.S. Ataskaitoje apie Seredžiaus tilto užemimą vokiečiai rašo, kad priešas patyre nuostolius: 22 žuvo, 8 belaisviai(iš jų 4 sužeisti). [NARA T-313 Roll 333]

2012-07-15 @ 17:17 #35915

eppanzer
Participant

[quote:1mwgn7vr]Gedas rašė:
pistoletus-automatus[/quote:1mwgn7vr]Šito termino reikėtų kategoriškai vengti, naudoti terminą "pistoletas-kulkosvaidis"

2012-07-15 @ 18:19 #35916

Gedas
Participant

"aleksandr.n":ykkt57e5 wrote:

Kadangi daug metu užsiemu žuvusių RA karių laidojimo vietų nustatimų pateiksiu savo pastabas. Jei karių kapinese yra palaiduota nežinomų karių tai jokių būdu nereiškia, kad karys žuvo 1941m. Žuvusiems 1944m. dažniausiai buvo statomas laikinas medinis paminklas, ant kurio dažnai pieštuku!! buvo rašomi kario asmeniai duomenys. Po karo gal po 3-5 metu buvo atliekamas karių palaikų perlaidojimas. Buvo prarandama apie 2/3 karių asmeninių duomenų ir…taip tik Lietuvoje atsirado dešimtys tūkstančių nežinomų karių.
Šiuo metu pagal obd-memorial baze duomenys tikslinami ir sąrašai kariu kapinese yra papildomi. Pvz. tai padaryta Vilniuje.
P.S. Ataskaitoje apie Seredžiaus tilto užemimą vokiečiai rašo, kad priešas patyre nuostolius: 22 žuvo, 8 belaisviai(iš jų 4 sužeisti). [NARA T-313 Roll 333][/quote:ykkt57e5]

Sveiki,
pabandysiu pateikti savo argumentus.
Pirmiausia dėl 22 žuvusių, 8 belaisvių (iš jų 4 sužeistų) – tai grynai tilto sargybos nuostoliai, būtent šiuos skaičius ir mini "Brandenburgo" diversantai savo ataskaitoje, aprašydami konkrečiai tilto užėmimą:

Ten tūnojusią priešo apsaugą, kuri turėjo lengvą kulkosvaidį ir nesurinktą kulkosvaidį bei apkasus, šturmas užgriuvo visai nepasiruošią. Priešas buvo visiškai sunaikintas panaudojus pistoletus kulkosvaidžius, pistoletus ir rankines granatas. Priešo nuostoliai: 22 žuvusieji ir 8 paimti į nelaisvę (iš jų 4 sužeisti).

Toliau dėl 200 žuvusiųjų. Išties, ir man yra tekę matyti žuvusiųjų 1944 nežinomų kareivių kapus.
Dar daugiau, pvz., štai čia iš viso tvirtinama, kad visi Seredžiaus kapinėse palaidotieji yra 1944-ųjų aukos:
http://db.militaryheritage.eu/kapaviete?ID=12-06

Seredžiaus tarybinių karių kapinėse, prie kelio Jurbarkas–Juodaičiai, palaidoti 309 262-osios šaulių
divizijos kareiviai ir karininkai, žuvę 1944 metų spalio 9 dieną.

Bet aš linkęs tuo abejoti.
Pirmiausia – didžiulis palaidotųjų skaičius, nors Seredžiuje ir jo apylinkėse didelių mūšių II PK pabaigoje nebuvo, palyginimui – gretimame Vilkijos miestelyje – palaidota 11 ar 14 sovietų kareivių. Net rajono centre, Jurbarke, dėl kurio vyko išties aršios kautynės, palaidota mažiau – 232 karių.
Seredžiaus kapinės vienareikšmiškai didžiausios visame rajone nors didelių mūšių čia nebuvo.
Juolab, kad ir proporcijos itin keistos – Vilkijoje žinomi visi žuvusieji, Jurbarke nežinomi irgi ryškioje mažumoje (iš 232 žinomi 189 kariai, nežinomi – 43). Seredžiuje atvirkščiai, ryški "nežinomųjų" persvara – iš 309 palaidotų nežinomi 197, žinomų tik 112.

Dabar grįžtam prie 1941 m. įvykių.
Diversantams užėmus tiltą, mūšis miestelyje toli gražu nesibaigė, sovietai mėgino jį atsiimti ir tik atvykęs vokiečių motociklininkų batalionas+3 tankai tiltą išsaugojo.
Po viso to, vokiečiai mini 4 valandas trukusį miestelio (ir vakarinių šlaitų) "valymą" nuo sovietų kareivių.
Vietiniai prideda – "…atvažiavo vokiečių motociklistai. Ant priekabos kulkosvaidžiai. Tai jie ant kalno užlėkė [ant kalno ir buvo sovietų kareivinės – gedas], daug tada rusų kareivių žuvo. "

Ką gali reikšti "daug" neaišku, bet manau sutiksit, kad ne keletas.
Ką vokiečiai darė su palaikais, ogi anot vietinių serediškių:

"Kai daug čia tų rusų kareivių žuvo, vokiečiai duobę kapinėse [turimos omeny miestelio kapinės – gedas] iškasė, suguldė juos ir paskui užrašė: "Žuvę tarybiniai kariai, gindami savo tėvynę". Vėliau juos iškasė ir perlaidojo ten, kur dabar paminklas."

Kur dabar paminklas, pasakys kiekvienas serediškis – tai tos pačios kapinės, į kurias ir sulaidoti ir 1941-ųjų, ir 1944-ųjų sovietų palaikai. Todėl užrašas, kad ten guli tik 1944 spalį žuvę 262 šaulių divizijos kareiviai, mažų mažiausiai netikslus.
Iš divizijos veiksmų aprašymo matyti, kad didžiausius nuostolius ji patyrė puldamas Jurbarką, Smalininkus – koks tikslas vežti nuo ten vykusių kovų 45 km tolyn į Seredžių ir sulaidoti ten kareivius?
Mano galva – didžioji dalis nežinomųjų ir yra žuvę 1941 m., tiesiog užrašyti 1944-iems.

Kita versija – 1941-ųjų žuvusiuosius perlaidojo į tą patį kapą, bet jų nei priskaičiavo, nei paminėjo.
Ar ji atrodo labai tikėtina?

P.S.
Įdomu, kad Seredžiaus tilto sargybą turėjo sudaryti 16 enkavėdistų, bet, kaip matyti iš vietinių pasakojimo (apie tilto saugoti nuėjusius miestelėnus) ji lengvai galėjo būti karui prasidėjus sustiprinta miestelyje likusios kuopos sąskaita.

2012-07-15 @ 18:22 #35917

Gedas
Participant

Taip, žinau, kažkaip išsprūdo. Kategoriškai vengsiu. “ title=“Smile“ />

"eppanzer":2m25ask1 wrote:

[quote:2m25ask1]Gedas rašė:
pistoletus-automatus[/quote:2m25ask1]Šito termino reikėtų kategoriškai vengti, naudoti terminą "pistoletas-kulkosvaidis"[/quote:2m25ask1]

2012-07-16 @ 11:09 #35918

aleksandr.n
Participant

"Gedas" wrote:

Seredžiaus tarybinių karių kapinėse, prie kelio Jurbarkas–Juodaičiai, palaidoti 309 262-osios šaulių
divizijos kareiviai ir karininkai, žuvę 1944 metų spalio 9 dieną.[/color:8mezxper]
–

Šis aprašymas yra klaidingas. Seredžiuje palaiduoti: 17, 19 gv. šd, 164 ir 262 šd ir 5 gv šaulių korpuso kariai. Daugiausia jų žuvo 1944m. rugjūčio men.
Noriu pailiustruoti ankščiau išsakyta savo pastaba dėl nežinomų karių.
http://www.obd-memorial.ru/html/info.ht … 100&page=8
ir sąrašas
http://db.militaryheritage.eu/palaidotu … s?ID=12-06
Žuve 1944.08.4d. Padubisio kaime. Kapinese nėra pažymeti: Grigin, Fedorov, A.i. Smirnov, Furmanov, Kravčenko, Nefedov, Bobrik. Taigi iš 15 karių 7 nepažymeti kapinese. Taip atsirasdavo labai daug nežinomųi karių.
Dėl žuvusiujų 1941.06.22d. Seredžiuje RA karių skaičiaus klausimas lieka atviras.
Bet jų tikrai nebuvo 200 “ title=“Smile“ />

2012-07-16 @ 12:40 #35919

Gedas
Participant

Dėkui, labai įdomi informacija.
Tai gal būtų įmanoma tokiu būdu "išgaudyti" visus (ar didesnę dalį) 197 nežinomuosius?..

Ką gi, tuomet telieka reziumuoti, kad 1941 m. Seredžiuje žuvo 22 tilto sargybos kareiviai+1 lakūnas+1snaiperis-kaukazietis+"labai daug" (anot vietinių) kareivių, matyt iš aerodromo apsaugos kuopos.

"aleksandr.n":29yiz24z wrote:

Šis aprašymas yra klaidingas. Seredžiuje palaiduoti: 17, 19 gv. šd, 164 ir 262 šd ir 5 gv šaulių korpuso kariai. Daugiausia jų žuvo 1944m. rugjūčio men.
Noriu pailiustruoti ankščiau išsakyta savo pastaba dėl nežinomų karių.
http://www.obd-memorial.ru/html/info.ht … 100&page=8
ir sąrašas
http://db.militaryheritage.eu/palaidotu … s?ID=12-06
Žuve 1944.08.4d. Padubisio kaime. Kapinese nėra pažymeti: Grigin, Fedorov, A.i. Smirnov, Furmanov, Kravčenko, Nefedov, Bobrik. Taigi iš 15 karių 7 nepažymeti kapinese. Taip atsirasdavo labai daug nežinomųi karių.
Dėl žuvusiujų 1941.06.22d. Seredžiuje RA karių skaičiaus klausimas lieka atviras.
Bet jų tikrai nebuvo 200 “ title=“Smile“ />[/quote:29yiz24z]

2012-07-16 @ 15:59 #35920

aleksandr.n
Participant

"Gedas":u82xyotf wrote:

Dėkui, labai įdomi informacija.
Tai gal būtų įmanoma tokiu būdu "išgaudyti" visus (ar didesnę dalį) 197 nežinomuosius?..
[/quote:u82xyotf]

Įmanoma, bet tam reikia nemažai darbo ir laiko.

Pratesiu:
http://www.obd-memorial.ru/html/info.htm?id=54273139

Yra- Koziavkin. Nėra- Muchamedijev, Glušenko, Kutkin, Naumec, Stoliarčiuk, Olenikov, Torleckij.
http://www.obd-memorial.ru/html/info.ht … 31&page=10
Kitas lapas to pačio pranešimo- Krasilnikov, Ovsianikov, Pupenko.

http://www.obd-memorial.ru/html/info.htm?id=55247180
Yra Grigoriuk. Nėra- Jančiuk ir Demeniuk.

http://www.obd-memorial.ru/html/info.ht … 031&page=2

Yra- Kačečka
Nėra- Nosarev, Zagarčiuk, Butnoriuk, Grosu

http://www.obd-memorial.ru/html/info.htm?id=54280195
Yra Migalj
Nėra- Starčenko, Gavrilenko, Vorobjev, Ševelj, Andrusenko

http://www.obd-memorial.ru/html/info.htm?id=54283145

Yra- Byčkarev ir Sadovnikov
Nėra- Sopelničenko ir Čiulkov.

http://www.obd-memorial.ru/html/info.ht … 94&page=12

Yra- Svetlanov ir kiti
Nėra- Chochlov ir t.t.

2012-07-17 @ 06:40 #35921

Gedas
Participant

"aleksandr.n":2jcrso9o wrote:

Įmanoma, bet tam reikia nemažai darbo ir laiko.
Pratesiu:
…
http://www.obd-memorial.ru/html/info.htm?id=54273139
Yra- Koziavkin. Nėra- Muchamedijev, Glušenko, Kutkin, Naumec, Stoliarčiuk, Olenikov, Torleckij.
http://www.obd-memorial.ru/html/info.ht … 31&page=10
Kitas lapas to pačio pranešimo- Krasilnikov, Ovsianikov, Pupenko.
[/quote:2jcrso9o]

Bet čia ne Seredžiaus palaidojimai, taip? Tik kaip iliustracija?
Dėkui, principą supratau. Šiaip daugmaž atitinka žinomų-nežinomų proporcijas, kurios yra, pvz. Jurbarko kapinėse.
Būtų įdomu šitaip išgaudyti Seredžiaus "nežinomuosius" – kaip jau minėjau didelių mūšių jo apylinkėse nebuvo, o jau už keliolikos km esančioje Vilkijoje – savos kapinės, taigi, nelabai tikėtinka ir kad iš toliau suvežė. Todėl vis dar linkstu manyti, kad didesnė dalis nežinomųjų gali būti iš 1941 m.

2012-07-17 @ 09:49 #35922

aleksandr.n
Participant

"Gedas":24y6dqka wrote:

Bet čia ne Seredžiaus palaidojimai, taip? Tik kaip iliustracija?
[/quote:24y6dqka]

[b:24y6dqka]Visi [/b:24y6dqka] išvardinti kariai po karo perlaiduoti Seredžiuje. Palyginkite pagal šį sąrašą:
http://db.militaryheritage.eu/palaidotu … s?ID=12-06
Palaikų pervežimo principas, kuriems vadavavo rajoniniai kariniai komisariatai, man iki šiol liko neiminta mislė. Buvo nemažai atvejų kai palaikus vežė iš gretimo rajono. Gal tai buvo suryšta su papildomu finansavimu?

2012-07-17 @ 10:51 #35923

Gedas
Participant

"aleksandr.n":2533niml wrote:

"Gedas":2533niml wrote:

[b:2533niml]Visi [/b:2533niml] išvardinti kariai po karo perlaiduoti Seredžiuje. Palyginkite pagal šį sąrašą:
http://db.militaryheritage.eu/palaidotu … s?ID=12-06
Palaikų pervežimo principas, kuriems vadavavo rajoniniai kariniai komisariatai, man iki šiol liko neiminta mislė. Buvo nemažai atvejų kai palaikus vežė iš gretimo rajono. Gal tai buvo suryšta su papildomu finansavimu?[/quote:2533niml][/quote:2533niml]

Uf, aš dar suprantu kai veža iš artimesnių apylinkių, pvz. Ariogalos (nors tas miestelis turi nuosavаs sovietų kareivių kapinės), bet vežti nuo Kėdainių, Jonavos? Nuo Ukmergės?..

Pabandžiau paieškoti ten pat (obd-memorial) 1941 m. Seredžiaus tilto garnizono vado – Бурлаков Иван Никифорович, мл. лейтенант
Bet sąrašuos jo berods nėra. Gal išgyveno…

2012-07-18 @ 09:32 #35924

aleksandr.n
Participant

„Gedas“:

Pabandžiau paieškoti ten pat (obd-memorial) 1941 m. Seredžiaus tilto garnizono vado – Бурлаков Иван Никифорович, мл. лейтенант Bet sąrašuos jo berods nėra. Gal išgyveno…

O ką apie jį daugiau yra žinoma? Iš kokio NKVD dalinio? Gimimo metai?

2013-01-19 @ 21:28 #37049

Martynas
Keymaster

Aleksandr:

Straipsnyje yra atsakymas. 84 pulkas 6-ji kuopa. Tai 9-ji NKVD divizija, kuri saugojo geležinkelio įrenginius ir ypatingai svarbius pramoninius objektus. Šiandien galima teigti, kad straipsnio teiginys- „Sovietai į bažyčią nevaikščiojo, jų karininkai nuo ryto maudėsi Dubysoje, tad apie karą jiems pranešė liuftvatfė’, neteisingas. Po darbo archive Maskvoje tapo aišku,kad NKVD garnizonai, kurie saugojo įvairius tiltus Lietuvoje pastoviai palaikidavo ryšį su vadavietemis. Postas iš Seredžiaus konkrečiai su 6-os kuopos vadu vyr. lt. Jagotincevu Kaune. Maždaug kas 1,5 valandos garnizonai pranešinėdavo apie padėtį, o kuopos vadai pranėšdavo į pulko vadavietę Vilniuje. Tad jau apie 6 val. ryto garnizonas žinojo apie karo pradžia.
Tolimesni įvykiai: 41.6.22d. 19.45 pulko vadui buvo pranešta, kad nutruko ryšys su Seredžiumi. 21.45- padaryta išvada [įrašas pulko suvestineje]-bombardavimo metu garnizonas visiškai sunaikintas.
Keista, divizijos nuostolių suvestineje nuosekliai išvardyti visi žuve ar dinge be žinios garnizonų vadai, bet Seredžiaus tilto garnizono vado I. Burlakovo nėra. Gal jis liko gyvas?

Gedas:

Dėkui, labai įdomios žinios. Galėjo ir išgyventi, žinoma.

Sutikčiau, kad čia neteisintas ir pernelyg vaizdingas išsireiškimas – būtų neįtikėtina, kad garnizonas nežinotų apie prasidėjusį karą. Kai diversantai juos užgriuvo, sargyba kaip tik surinkinėjo vieną (ar du, jau nepamenu) kulkosvaidžius, buvo išrausti apkasai. Vadinasi ruoštasi kariniams veiksmams. Tiesa, diversantai pasirodė po lėktuvų antskydžio.
Bet teiginio apie maudymąsi neatsiimu – mat sargybos telefonas buvo kaip tik įrengtas prie tilto ar net ant pačio tilto – diversantai mini, kad nupjaustė tilte esančio telefono laidus.

Aleksandr:

Iš kur tą informaciją apie karininkų maudinės? Agentura VBS? 🙂 Tame NKVD garnizone buvo tik vienas „karininkas“ -I. Burlakov. Nebent pakvietė svečius iš aerodromines kuopos…O jei rimtai…

Вильнюс- командиру 9 дивизии войск НКВД полковнику Истомину. 21.6.41г. принято в 17.40: «На участке всей дивизии перейти к выполнению №24/101. Огневые средства гарнизонов держать в полной боевой готовности на объктах. Лично вам держать связь с соответствующими штабами армий и с органами НКВД. Учебным подразделениям продолжить учебу по программе.»

Gedas:

Nereikia būti vien „dokumentų žmogumi“ – esą, jei dokumentuose kas nefiksuota, to ir nebuvo.
Ar čia kažkas labai jau neįtikėtino, kad žmonės nueina nusimaudyt į greta, už keliasdešimt metrų tekančią upę? Ar manot, kad garnizonas apie tai raportuodavo į Kauną ir tai turėtų atsisipindėt dokumentuose?..
Ir būtent iš tos pajuokiamos „VBS agentūros“ žinių dar gerokai iki pasirodant oficialiems dokumentams buvo padaryta išvada, kad tiltą Seredžiuje užėmė „Brandenburgas“.

Šiuo atveju „Огневые средства гарнизонов держать в полной боевой готовности“ nepavyko, jei tikėti diversantų ataskaita – užpultos tilto apsaugos bent vienas kulkosvaidis buvo išardytas (matyt kaip tik surinkinėjo).
P.S. Jūs gi pats buvote liudininku (per dieną bent porąsyk – kai ieškojom tilto ir vienos fotografijoje fiksuotos vietos Tautušių apylinkėse) kaip vietiniai žmonės geba tiksliai nurodyti vietą. Kam gi juos taip pajuokti ir tokią informaciją nurašyti į „nerimtą“? Gal tuomet neverta jų ir apklausinėti ir apsiribot vien archyvais?
Popieriuje visada atspindima tik dalis realybės ir nemaža dalis jos lieka įvykio liudininkų atmintyje. Reikia gebėti tarp abiejų laviruoti, o ne nurašyti vieną visiškai, o kita remtis be išlygų.

Aleksandr:

Pasakisiu atvirai. Man visai nepatiko tas pašaipus tonas, kurio buvo aprašyti tų liudnų dienų įvykiai. Taip, karšta vasaros diena pora kareivelių galėjo nusimaudyti, bet iš straipsnio galima suprasti, kad sovietų karininkams 41.06.22d. nuo pat ryto rupėjo tik maudinės.
Dar klausimas. Iš kur duomenys, kad vokiečių lakūnų buvo numuštas butent G. Stoliarenkos pilotojamas lektuvas?

Stultum est timere quod vitare non potes

2013-01-20 @ 20:04 #37050

Gedas
Participant

>>Pasakisiu atvirai. Man visai nepatiko tas pašaipus tonas, kurio buvo aprašyti tų liudnų dienų įvykiai. Taip, karšta vasaros diena pora kareivelių galėjo nusimaudyti, bet iš straipsnio galima suprasti, kad sovietų karininkams 41.06.22d. nuo pat ryto rupėjo tik maudinės.<

Sveiki,
nelauktai pastebėjau, kad diskusiją pratęsta, ką gi – atsakysiu, labai tikėdamasis, kad nieko neįžeisiu ir niekas papildomai neįsižeis.
Atvirai kalbant aš taip ir supratau, kad toji scena Seredžiuje jus kiek užgavo, gal dėl to ir straipsnis liko neišverstas į rusų k..:) Bet tai kiekvieno teisė ir aš pripažįstu, kad ironijos toje scenoje yra. Kaip yra ir kiek aukštėliau, pvz.:
——–
Tačiau ten Schellerio vyrams turistinio žygio nuotaikas nupūtė ugnimi spjaudantys sovietų 48-osios šaulių divizijos dzotai. Pramušti fanatiškai besigynusių sovietų gynybos niekaip nesisekė. „Rusai kaunasi įnirtingai ir atkakliai. Net sužeistieji šliaužia į priedangą ir nesiliauja šaudę. Pasidavę į nelaisvę, vos atsidūrę mūsų užnugaryje, vėl griebiasi ginklų. Šitas priešas nesilaiko civilizuotų tautų taisyklių“, – piktinosi vokiečiai.
———
Ironijos ir čia apstu, tai yra meninė-literatūrinė priemonė ir vienas dalykas, ką nuolat užmiršta dauguma, nagrinėjančių šį ir kitus panašius tekstus – straipsniai publicistiniai, skirti auditorijai, kuri saikingai domisi karyba ir jų paskirtis iš esmės – kad skaičių, karių, ginklų modifikacijos, pavadinimai ir t.t. nepaverstų teksto sausu, sprangiu ir teskirtu vien karybos bei karo istorijos mėgėjams.
Todėl aš jau pripratau, kad po panašių strp., periodiškai pasigirsta balsai, kad esam su Arvydu tai „fašistuojantys“ ir besižavintys nacistinės Vokietijos karo mašina, tai sovietų gerbėjais.
Tokios yra publicistinio žanro taisyklės, niekad neužmirškite to, kokiam žurnale straipsnis spausdintas. Ir šitie literatūriniai potėpiai dar labai švelnūs.
Liudininkai pasakoja apie maudynes, pasakoja apie mišias bažnyčioje, lėktuvų antskrydį, netikėtą tilto užėmimą ir sargybos išžudymą. Jūs pridedat, kad sargyba žinojo apie prasidėjusį karą jau nuo 6 val. ryto – vadinasi ji juo labiau buvo atsipalaidavusi jei ne po pranešimų ir bombardavimo diversantai ją užklupo netikėtai. Kita vertuss – vėlesnių tiltų užėmimai kartojasi pagal panašų scenarijų.
Nemanau, kad paminėjimas, jog karininkai maudėsi Dubysoje labai įžeidus, manau perdėtai reaguojat. Bet jūsų teisė.

>>Dar klausimas. Iš kur duomenys, kad vokiečių lakūnų buvo numuštas butent G. Stoliarenkos pilotojamas lektuvas?<<

Radau duomenis internete – ten berods jo anūkė domėjosi tėvo likimu, tiesa, jai buvo atsakyta, kad lėktuvas numuštas vakarop ir zenitine ugnimi, bet anot vietinių tgyventojų atsiminimų, kova vyko kada nupasakojau, reikėjo rinktis kurį iš variantų.
Žinoma, tikėtina, kad tai galėjo būti du skirtingi lėktuvai, bet vietiniai neprisimena pirmą karo dieną virš seredžiaus numušto kito lėktuvo.
Autorius

Įrašai

Rodoma 14 įrašų - nuo 46 iki 59 (viso: 59)

← 1 … 3 4

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.