Mobilizacija – Puslapis 2 – Rytų frontas 1941-1945

Šioje temoje yra 27 atsakymai, 5 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino Avatar Arvydas prieš 5 m. 12 mėn..

Rodoma 13 įrašų - nuo 16 iki 28 (viso: 28)
  • Autorius
    Įrašai
  • #36655
    Avatar
    Kaukas
    Participant

    Įsitikinęs 100 proc., kad tai – ateityje neišvengiamos mobilizacijos dalis, neatskiriama dalis, kuri, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms taip ir būtų likusi mokymais, o nesėkmingai – vienu ypu įsiliejusi į mobilizacijos procesą.

    Man šiek tiek neaiškios tos sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės. Kas turėta omenyje? Vokiečiai neužpuola? Tokiu atveju mobilizacija neįvyksta, o sborai negali būti neįvykusio fakto dalimi. Vokiečiai užpuola (kas ir įvyko)? Tokiu atveju mobilizacija vyksta ir visos jos dalys vykdomos po jos paskelbimo, o ne prieš ją. Visi valstybės ruošimosi karui veiksmai iki mobilizacijos paskelbimo daugų daugiausiai gali būti įvardinami mobilizacinės priemonės, o ne mobilizacijos dalys, dėl tos paprastos priežasties, kad nėra 100% žinomas būsimos mobilizacijos faktas.
    Pamąstome:
    Valstybės (ne karo metu – visos be išimties) gyvena taikų gyvenimą. Išlaiko kariuomenes, gamina ginklus, šaukia šauktinius, vykdo apmokymus, siunčia žvalgybą į potencialių priešininkų teritorijas ir netgi valdymo aparatus, kuria ir tobulina techniką ir ginkluotę it t.t. Mes nevadiname viso to mobilizacinėmis priemonėmis, mes vadiname tai pastovia karine parengtimi (Постоянная). Tarptautinei politinei situacijai kaistant, karinė parengtis didinama – intensyvinama ginklų gamyba, žvalgyba, šaukiami mokymams rezervistai, vykdomas politšvietimas ir agitacija, pasakojama apie galimo priešininko ginkluotės privalumus ir trūkumus, karinė parengtis vadinama padidinta (Повышенная). Politinei situacijai pasiekus kritinę ribą (vadovybei faktiškai žinant apie neišvengiamą karą) – imamasi mobilizacinių priemonių ir karinė parengtis (уровень боевой готовности) keliama iki priešpaskutinio karinės parengties laipsnio – Karo pavojus (Военная опасность), čia jau sutelpa daug kas – divizijų komplektavimas, suintensyvinamas rezervistų šaukimas mokymams, vyksta junginių perdislokavimai pasienio link, frontų štabų formavimai ir t.d. ir t.p. Faktiškai vykdomas strateginis išskleidimas. Karui prasidėjus, esant užpultam skelbiama mobilizacija ir karinės parengties laipsnis keliamas iki Pilna karinė parengtis (Боевая готовность «Полная» ).
    Iki mobilizacijos paskelbimo jokių jos dalių vykdoma būti negali dėl pačios mobilizacijos fakto nebuvimo, gali būti tik imtasi mobilizacinių priemonių ir keliamas karinės parengties laipsnis.
    Suvorovas įpaišo į sąvoką mobilizacija vieną ar net abu punktus iki pilnos karinės parengties ir užantspauduoja tą visumą slapta mobilizacija. Išradinga, bet primityvu ir nekompetentinga. Gintas antrina jam savo darbuose per daug ir nesigilindamas, kas tai yra mobilizacija, mobilizavimas, karinė parengtis ir su kuo tuos dalykus valgo.

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36656
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    O jeigu išbraukiam Suvorovą su jo istorijom? Jeigu atitrūkstam nuo Ginto darbo aptarimo, dėl ko ši gija ir sukurta? Jeigu turim omeny keistoką oficialią SSRS reakciją į stebimus Vokietijos kariuomenės veiksmus? Tada kariuomenės didinimas šaukiant didelį skaičių rezervistų mokymams man atrodo visiškai logiška SSRS žingsnis. Deja, "mobilizacinė priemonė" ir "mobilizacija" man atrodo tik žodžių žaismas. Labai norėtųsi, kad suprastumėte mane teisingai, neprieštarauju, kad prieštaraučiau. Toks šiuo metu mano požiūris ir man jis neatrodo netinkamas dėl to, kad neparemtas juridiškai. SSRS ir Vokietijos santykiuose teisės sąvoka miglota kaip rūkas virš ežero.

    Dar vienas susijęs ir labai dominantis klausimas – ar šaukiant rezervistus mokymams 1941 m. pavasarį buvo "šaukiama" ir mobilizaciniuose sąrašuose įrašyta civilinė technika, pvz. transportas?

    #36657
    Avatar
    Kaukas
    Participant

    Dar vienas susijęs ir labai dominantis klausimas – ar šaukiant rezervistus mokymams 1941 m. pavasarį buvo šaukiama ir mobilizaciniuose sąrašuose įrašyta civilinė technika, pvz. transportas?

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36658
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    O jeigu išbraukiam Suvorovą su jo istorijom?

    Šioje gijoje tikrai nenorėčiau nagrinėti Suvorovo darbų. Nors jei kam nors labai norisi, prašom, nedraudžiu, bet tik prisirišant prie konkrečių citatų ir kad tos citatos būtų apie mobilizaciją.

    Jeigu atitrūkstam nuo Ginto darbo aptarimo, dėl ko ši gija ir sukurta?

    Ginto darbo aptarimas tikrai buvo pretekstas sukurti šią giją. Tiksliau sakant ne visas darbas, o tik viena vienintelė pastraipa.

    Mobilizaciją pradėta vykdyti 1941m. pavasarį paskelbus, kad vykdomi eiliniai mokymai. Buvo mobilizuoti 802138 žmonės. Jais vakarinėse apygardose buvo sustiprintos divizijos, taip stengtasi kaip galima greičiau pereiti nuo taikos meto etatų prie karo meto etatų, nors pilnai pereita nebuvo. Kitą dalį buvo planuojama mobilizuoti jau prasidėjus karui ir paskelbus visuotinę mobilizaciją.

    Yra noras šią pastraipą parakinėti? Gretimame forume aš tai jau dariau, galiu ir čia – visą pastraipą, atskirus sakinius, atskiras frazes.

    Jeigu turim omeny keistoką oficialią SSRS reakciją į stebimus Vokietijos kariuomenės veiksmus?

    Gal būtų galima sukonkretinti tuos keistumus?

    Tada kariuomenės didinimas šaukiant didelį skaičių rezervistų mokymams man atrodo visiškai logiška SSRS žingsnis.

    Ar tikrai tas didinimas buvo toks labai jau didelis?

    Deja, mobilizacinė priemonė ir mobilizacija man atrodo tik žodžių žaismas.

    Tai, kad Gintui visi tie planai buvo vadinami priedangos planais ir kad viskas, kas turi žodį su šaknimi mobilizac- yra vadinama mobilizacija mane jau seniai nestebina. O štai kad tau mobilizacija ir mobilizacinės priemonės yra tik žodžių žaismas mane tikrai nustebino.

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36659
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Arvydas rašė:
    Yra noras šią pastraipą parakinėti?

    Man toks noras nekyla. Pastraipa išnagrinėta ten, kur Ginto darbas ir rakinėjamas, t.y. APK, čia išskirta pati mobilizacija. Man nepatinka tokia diskusijos forma, kada kiekvienas mano atsakymas vienaip ar kitaip surišamas su Ginto atsakymais ir Ginto darbu, mes abu surišami į juos, oponentus. Tuo tarpu Ginto ir mano požiūris ir teiginiai skiriasi kaip diena nuo nakties.

    Arvydas rašė:
    Gal būtų galima sukonkretinti tuos keistumus?

    Su malonumu, bet tema gili, reikia laiko. Ypač kai ir pati administracija nieko prieš tokį of-topiką

    Arvydas rašė:
    Ar tikrai tas didinimas buvo toks labai jau didelis?

    Ar tikrai toks labai jau nedidelis? Kaip jau ne kartą prisipažinau, žinios kuklesnės nei norėtųsi, o ieškoti laiko turiu mažai. Pats skaičius pašauktų mokymams yra didelis, ne 20, ne 500 ir 15321. Koks tuo metu buvo bendras karių skaičius ir kokią jo dalį sudarė pašaukti mokymams karo prievolininkai?

    Ir dar vienas klausimėlis – terminas mobilizacinė priemonė irgi kur nors įstatymiškai apibrėžtas?

    Įdomiai čia kai kam apsivertė, iš visai nemobilizacijos į mobilizacinę priemonę, palengvinančią mobilizaciją. Gaila, labai daug tų senesnių diskusijų, nėra kada jas gerai prašukuoti

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36660
    Avatar
    Kaukas
    Participant

    Ir dar vienas klausimėlis – terminas mobilizacinė priemonė irgi kur nors įstatymiškai apibrėžtas?

    Įstatymai terminų neapibrėžia, tam yra kalbininkai. Terminas мобилизационное мероприятие labai dažnas, ypač prieškariniuose gynybos ir priedangos planų aptarimuose.
    Kaip payzdys:
    Важным мобилизационным мероприятием являлось накопление боеприпасов и горюче-смазочных материалов (atleiskite nuo vertimų, būkite geri). Keliant karinę parengtį didinamos atsargos. Tai irgi yra vadinama mobilizacine priemone. Tačiau tikrai kvaila būtų vadinti slapta mobilizacija variklių alyvos gamybos augimą.

    Treniruotės, maisto papildai, apšilimas – dar nėra varžybos. Varžybos prasideda su signaliniu švilpuku arba startinio pistoleto šūviu. Tą, ir tik tą sekundės dalį sportininkas mobilizuoja VISAS savo jėgas.

    Suvorovas čia muša golą pats į savo vartus ir demonstruoja savo nemokšiškumą. NEI VIENA valstybė neafišuoja paruošos karui darbų, TSRS – ne išimtis. Valstybės, atsižvelgdamos į politinę situaciją, didina karinę parengtį. Tame tarpe imasi ir mobilizacinių priemonių.

    Man jau pradeda darytis visai neaišku – kodėl dar neaišku tau, Egidijau?

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36661
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Arvydas rašė:

    Yra noras šią pastraipą parakinėti?

    Man toks noras nekyla. Pastraipa išnagrinėta ten, kur Ginto darbas ir rakinėjamas, t.y. APK, čia išskirta pati mobilizacija.[/quote]Peržiūrėjau dar kartą diskusiją dėl to darbo. Argumentai dėl tos pastraipoje išsakytų teiginių paskęsta viso darbo nagrinėjimo kontekste, todėl manau, kad vis tik verta tą pastraipą čia dar kartą koncentruotai panagrinėti.

    Man nepatinka tokia diskusijos forma, kada kiekvienas mano atsakymas vienaip ar kitaip surišamas su Ginto atsakymais ir Ginto darbu,

    Pasikartosiu. Ginto darbo viena pastraipa buvo tik pretekstas sukurti šią giją, tačiau šios gijos tikslas nebuvo rakinėti tą pastraipą, norėjosi į mobilizaciją ir 1941 sborus pažvelgti detaliau. Ginto darbą vienaip ar kitaip minėti pirmas pradėjai tu, tad ir tenka reaguoti atsakant į tuos minėjimus.

    Tuo tarpu Ginto ir mano požiūris ir teiginiai skiriasi kaip diena nuo nakties.

    Gal aš ir klystu, bet man susidarė įspūdis, kad dėl mobilizacijos 1941 metais tavo ir Ginto požiūris labai panašūs.

    Arvydas rašė:
    [quote]Ar tikrai tas didinimas buvo toks labai jau didelis?

    Ar tikrai toks labai jau nedidelis? Kaip jau ne kartą prisipažinau, žinios kuklesnės nei norėtųsi, o ieškoti laiko turiu mažai. Pats skaičius pašauktų mokymams yra didelis, ne 20, ne 500 ir 15321. [/quote] 800 tūkstančių tikrai nėra toks mažas skaičius, tačiau kaip jau daug kartų minėta, 1939 ir 1940 tas skaičius buvo dar didesnis.

    Koks tuo metu buvo bendras karių skaičius ir kokią jo dalį sudarė pašaukti mokymams karo prievolininkai?

    Suapvalinus karo pradžioje buvo apie 4,6 milijono karių ir 800 tūkst. sboruose.Pagal mobilizacinį planą įvykdžius visuotinę mobilizaciją RA turėjo būti 8,8 milijono karių, įvykdžius tik vakarinių apygardų (žr. mob.planą – turima mintyje Europinės dalies apygardos) mobilizaciją RA turėjo būti 7,8 milijono karių.

    Ir dar vienas klausimėlis – terminas mobilizacinė priemonė irgi kur nors įstatymiškai apibrėžtas?

    Įstatymiškai neapibrėžtas, reikia žiūrėti konkrečiu atveju kokia prasmė tam terminui suteikiama.

    Įdomiai čia kai kam apsivertė, iš visai nemobilizacijos į mobilizacinę priemonę, palengvinančią mobilizaciją.

    Niekas čia nesivartė. Visos mobilizacinės priemonės palengvina mobilizaciją: mobilizacinių sąrašų sudarymas, mobilizacinių planų rengimas, mobilizacinių atsargų kaupimas ir t.t. Visa tai atliekama dar iki mobilizacijos pradžios. Šia prasme ir sborus galime priskirti prie mobilizacinių priemonių – juk sborų metu vyksta karo prievolininkų mokymai.
    Tačiau yra ir kitas požiūris į tai kas yra mobilizacinės priemonės. Visa tai, kas išvardinti aukščiau vadinama mobilizaciniu pasirengimu, o mobilizacinėmis priemonėmis vadinamos tos priemonės, kurios pradedamos vykdyti paskelbus mobilizaciją – dalinių pervedimas į karo meto etatus; dalinių papildymas kariais, technika, ginkluote, transportu; karo metui reikalingų dalinių formavimas ir t.t. Šiuo požiūriu sborai nėra mobilizacinė priemonė, nes (o tai yra svarbiausia) daliniai nepervedami į karo meto etatus, be to daliniai technika ir transportu papildomi minimaliai (tiek, kiek reikalinga mokymo procesui).

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36662
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Kaukas rašė:
    Man jau pradeda darytis visai neaišku – kodėl dar neaišku tau, Egidijau?

    O gal kalbam apie tą patį, tik ieškom ko nepametę? Čia mano rugsėjo 15 d. atsakymo citata, daugiau nei pridėsiu, nei atimsiu, padžyrinkit temą be manęs:

    Atsižvelgiant į tai, kas tuo metu vyko, kaip tuos veiksmus matė SSRS ir RA vadovybė, toks didelis skaičius pašauktų mokymams neatrodo vien šaukimu mokymams, o atrodo kaip gyvojo mobilizacinio turto užmaskuotas pristatymas į mobilizacijos vietas. Tuo pačiu turtas apmokomas, sucementuojamas ir dieną N (nemaišyti su diena M), pvz., kai piktas priešas įkiša snapą į SSRS, staiga bac ir iš pašauktų mokymams tampa mobilizuotais. Pašauktų mokymams nebereikia ieškoti, jie aprengti, pravaikyti, paskirtas pajokas, išduoti ginklai (???) ir šalia privežti šaudmenys, įvairus turtas ir inventorius, reikalingas kaip mokymams taip ir karo veiksmams. Ką jūs sakote ponai buržujai, kokia mobilizacija? Kažkiek tai procentų padidėjo RA gyvoji jėga? Na taip, mokinamės.
    Vokiečių divizijos išskleistos, kruopščiai registruojamas jų skaičiaus didėjimas prie SSRS sienų, Vasilevskis rašo soobražienijas, konstatuoja RA atsilikimą išsiskleidime, o SSRS šaukia mokymams karo prievolininkus, turėdama vienintelį tikslą juos apmokyti? Įsitikinęs 100 proc., kad tai – ateityje neišvengiamos mobilizacijos dalis, neatskiriama dalis, kuri, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms taip ir būtų likusi mokymais, o nesėkmingai – vienu ypu įsiliejusi į mobilizacijos procesą.
    1941 m. tai buvo tokia pati numatomos mobilizacijos dalis, kaip kad 5 šovinių apkaba Mosino šautuvui – galima šaudyti užtaisant po vieną šovinį, bet daug patogiau ir greičiau imti iš šovininės 5 šoviniais užtaisytą apkabą ir vienu ypu pripildyti Mosino sandėlį

    Arba toliau džyrinkit Ginto straipsnį, ten, čia ir dar kur nors, jeigu neatsiranda rimtesnių subjektų ir objektų diskusijoms.

    Kadangi aš čia visiškai nesiruošiu aptarinėti Ginto parašytų pastraipų, man jau ir APK jų per akis (=neskanu), turiu dar vieną neaiškų klausimą.

    Arvydas rašė:
    Suapvalinus karo pradžioje buvo apie 4,6 milijono karių ir 800 tūkst. sboruose

    Jeigu teisingai suprantu, tai Raudonoji Armija buvo sausumos pajėgos ir karinės oro pajėgos, o didžioji dalis rezervistų atsidūrė šaulių divizijose. Kadangi dalis (kokia???) iš 4,6 mln. buvo ne šaulių divizijose (aviacijoje, tankų , rezervo artilerijos, PLG, užnugario ir kituose daliniuose), tie 800 tūkst. turėjo sudaryti gerokai didesnę procentinę dalį lyginant su ŠD buvusiais kariais, nei kad lyginant su visa RA. Gal yra kokie skaičiai?

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36663
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Bandykim pasiaiškinti kur parašyta (juk ne virtuvėje kalbamės), kad mobilizacijos metu daliniai ir junginiai būtinai pervedami į karo meto etatus.
    Vienas dokumentas buvo pateiktas gretimame forume – tai „Mobilizacinio darbo nuostatai“, antras punktas (pajuodinta mano)
    2. Войсковая мобилизация является важнейшей, решающей частью общей мобилизации всей страны и заключается в планомерном и своевременном переходе каждой отдельной войсковой части, штаба, управления, учреждения и всей Красной Армии с организации и штатов мирного времени на организацию и штаты военного времени.

    Galima būtų pateikti ir elementarią Vikipediją,kur kalbama iš esmės tas pats.
    Мобилизация состоит:
    1.в укомплектовании личного состава армии до полных штатов военного времени;
    2.в доукомплектовании войск боевой техникой;
    3.в пополнении материальной части, то есть обмундирования, вооружения и снаряжения;
    4.в формировании новых частей войск, управлений и заведений, необходимых на время войны
    5.в доукомплектовании войск техникой и другими средствами передвижения.

    O štai B.Miulerio-Gilebrando knygoje „Vokietijos sausumos kariuomenė. 1939 – 1941“ (nuorodos neturiu, bet internete turėtų būti, mano turimoje popierinėje knygoje ši citata yra 56 puslapyje) duodamas toks mobilizacijos apibrėžimas.
    Под «мобилизацией» следует понимать перевод войск в мобильное состояние. Для этого располагающимся в мирное время по своим гарнизонам войскам придаются все необходимые силы и средства, с тем чтобы они могли свободно передвигаться и действовать в полевых условиях, а также обеспечивать свое снабжение. В первую очередь формируются ненужные в мирное время обозы и службы снабжения с соответствующими управленческими и административно-хозяйственными органами, чтобы иметь возможность снабжать действующие войска из тыловых складов продовольствием, боеприпасами и другими необходимыми на войне предметами, оказывать врачебную помощь больным и раненым, готовить и доставлять пополнения, осуществлять почтовую связь и т.д.

    Ir pagaliau pažiūrėkime kaip apibrėžia mobilizaciją 2008 metais J.Žemaičio karo akademijos išleistas „Enciklopedinis karybos žodynas“
    ginklúotųjų pajėgų Δ, armed forces mobilization, мобилизация вооруженных сил – GP arba jų dalies pertvarkymas į karo meto struktūrą ir sudėtį. Didėja GP sudėtis pašaukiant į karo tarnybą atsargos karius; papildomi kariniai vienetai iki karo meto etatų; išskleidžiami ir rengiami nauji kariniai dariniai. GP mobilizacijos sėkmė priklauso nuo rezervo karių, iš kurių komplektuojami išskleidžiamieji kariniai daliniai, parengimo; taikos metu sukauptų technikos, ginkluotės, šaudmenų ir kitų materialinių priemonių atsargų; gerai organizuotos atsargos karių apskaitos, iškvietimo ir jų surinkimo sistemos.

    Taigi sborai negali būti vadinami mobilizacija, nes jų metu kariniai daliniai nėra pervedami į karo meto būklę – jie nėra pervedami į karo meto etatus, daliniai nėra papildomi iki tų karo meto etatų kariais, transportu, technika ir t.t., nėra formuojami karo metui reikalingi nauji daliniai. Mobilizacija nėra vien dalinių papildymas kariais, tai daug sudėtingesnis procesas.

    Dažnai klaidingai suprantama frazė dalinė mobilizacija. Jei ta mobilizacija dalinė, tai gal visai nebūtina pervesti dalinius į karo meto etatus, o tuos dalinius žmonėmis, technika, ginkluote ir visa kita papildyti tik dalinai?
    Dalinė mobilizacija reiškia, kad ta mobilizacija vykdoma ne visoje šalyje, ne visose karinėse apygardose ir ne visuose tų apygardos daliniuose ir junginiuose, o tik dalyje jų. Dalinė mobilizacija gali būti vykdoma dalyje apygardų, kaip kad buvo karo pradžioje; gali būti vykdoma dalyje apygardos dalinių ar junginių, kaip kad buvo 1939 metų rugsėjo mėnesį. Tačiau dalinyje ar junginyje mobilizacija negali būti vykdoma dalinai. 1941 metų pavasarį iki pat karo pradžios nebuvo mobilizacijos nei vienoje apygardoje, nei vienoje armijoje, korpuse ar divizijoje.

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36664
    Avatar
    Kaukas
    Participant

    1941 metų pavasarį iki pat karo pradžios nebuvo mobilizacijos nei vienoje apygardoje, nei vienoje armijoje, korpuse ar divizijoje.

    Šiam faktui pritariu besąlygiškai.
    Prie viso to skaitau, jog didžiuosius sborus, vykdytus esant realiai karo grėsmei, galima vadinti mobilizacinėmis priemonėmis. Žinoma, tik atbuline data, realiam karui įvykus

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #36665
    Avatar
    eppanzer
    Participant
    #36666
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Ech, kad taip būčiau pavartojęs kokį nors slapta priešmobilizacinė forma

    Tada su tavimi nelabai kas būtų diskutavę, nebent būtų šiek tiek pataisę patį išsireiškimą.

    Na, bet dabar pasiremdami kolegų argumentais šioje diskusijoje LKA kariūnai galės bent jau bakalauro darbą rašyti

    Pradžiai tegul VU IF neakivaizdininkas pataiso savo bakalauro darbą. 🙂

    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    • Avatar Arvydas redagavo šį atsakymą prieš 5 m. 12 mėn..
    #37326
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    1941 metų vasario pabaigoje Timošenko į Liaudies komisarų tarybą)LKT nusiunčia raštą LKT nutarimo projektą apie „sborų“ vykdymą. Nutarimo projektą išsiuntinėjo suinteresuotiems liaudies komisariatams, susirašinėjimas šiuo klausimu vyko visą vasarį. Suderintą projektą 1941 kovo 5 Molotovas nusiuntė į Politbiurą, kur jį kovo 8 patvirtino (dokumentas yra dokumentų rinkyje „1941 metai“ 1 tomas, dokumento Nr.306). Tą pačią dieną Nutarimas buvo apiformintas LKT, jam buvo suteiktas numeris 484-203сс.
    1941 metų kovo 13 į apygardas išsiunčiamos pirmos direktyvos apie „sborus“. Kovo pabaigoje priimamas sprendimas apie „sborų“ vykdymų šaulių divizijose sąlygų pakeitimą ir kovo 31 – balandžio į apygardas išsiunčiamos direktyvos su „sborų“ pakeistomis sąlygomis. Tos direktyvos yra Dmitrijaus Šeino internetiniame dienoraštyje, skyrelis „Taupyklė“ , dokumentų blokas pavadinimu „Учебные сборы 1941-го года“.
    Balandžio mėnesyje priimamas sprendimas formuoti prieštankinės artilerijos brigadas ir oro desanto korpusus, ryšium su tuo išformuojama dalis šaulių divizijų. Dokumentas apie tai yra dokumentų rinkinyje „1941 metai“. Šiose divizijose buvo suplanuoti „sborai“ ir dėl to „atsilaisvino“ dalis prirašytosios sudėties, kurių kaip ir nebuvo kur dėti.
    Gegužės 5 apygardų vadai pristatė savo duomenis apie „sborų“ vykdymą.
    Gegužės 20 dieną buvo sudaryta pažyma apie sborus (dokumentų rinkinys „1941 metai“, antras tomas, dokumento Nr.484) ir buvo pateikti pasiūlymai apie „atliekamų prirašytųjų“, atsiradusių dėl balandžio mėn. išformavimų, perpaskirstymo. Dėl šio perpaskirstymo, be kita ko, buvo numatyti ir „sborai“ Pabaltijo apygardoje.

Rodoma 13 įrašų - nuo 16 iki 28 (viso: 28)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.