M.Solonin "Birželio 22 …" – Puslapis 3 – Rytų frontas 1941-1945

Šioje temoje yra 132 atsakymai, 12 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino Avatar eppanzer prieš 9 m. 6 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 31 iki 45 (viso: 133)
  • Autorius
    Įrašai
  • #36135
    Avatar
    Kaukas
    Participant

    Sąvoka "требующее войскового ремонта ([i:3nedf2en]текущий ремонт[/i:3nedf2en])" yra gan slidi. Po šia sąvoka papuola ir kasdien kombatui dėl detalės zyziančio mechvairo aparatas, ir tankai "ant kaladžių", kurie jau ryte gal bus rikiuotėje (o gal ir ne). Rotacija šioje kategorijoje labai intensyvi, kažkokia apskaita jeigu ir vedama, tai vedama vietinių, rytinių raportų lygmenyje. Centralizuotai gi, ši technikai yra "[i:3nedf2en]исправное и годное к использованию[/i:3nedf2en]".
    Aš bent jau, frazės "[i:3nedf2en]Сюда же относится имущество, требующее войскового ремонта (текущий ремонт)[/i:3nedf2en]" neprirašyme didelės problemos neįžiūriu, ji yra ko ne pastabos ar punkto papildymo lygio. Čia jau autoriui spręsti, gal vietą taupo <img src=“ title=“Smile“ /> nebent nurodysite rimtą motyvą šios frazės "aplenkimui" ir sąmoningą skaitytojo klaidinimą.
    .

    [b:3nedf2en]Ремонт Капитальный[/b:3nedf2en]
    [i:3nedf2en]ремонт, выполняемый для восстановления исправности и полного или близкого к полному значению ресурса объекта страхования с заменой или восстановлением любых его частей, включая базовые.[/i:3nedf2en]
    [b:3nedf2en]Ремонт Текущий[/b:3nedf2en]
    [i:3nedf2en]ремонт, выполняемый для обеспечения или восстановления работоспособности оборудования или объекта.[/i:3nedf2en]
    http://mirslovarei.com/

    #36136
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Svetainje yra V.Suvorovo išaukštintas "Statistinis rinkinys Nr.1". Spėjau, kad tie nedaugelis, kurie bandė jį žiūrinėti, kažin atkreipė dėmesį į leidinio įžangą. Būtent ten galime rasti šiokius tokius atsakymus į mums rūpimus klausimus. Pabandysiu išversti tą vietą.

    SSRS GLK dokumentų analizė rinkinio sudarytojams leidomanyti, kad į kovai tinkamų grupę reiktų priskirti ginkluotę ataskaitiniuose dokumentuose priskiriamus pirmai ir antrai kategorijai. Jų suma ir parodyta rinkinio lentelių skyriuose "tvarkinga" technika ir ginkluotė.
    Darydami tokią išvadą rinkinio sudarytojai atkreipia tyrinėtojų dėmesį į tai, kad sausa informacija nepateikia atsakymų į daugelį klausimų ir nesuteikia pilno vaizdo apie ginkluotųjų pajėgų kokybinę būklę. Todėl atskiriems ginkluotės ir technikos rodikliams nustatyti reikia papildomų paaiškinimų. Pavyzdžiui, antrai kategorijai, kurioje buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį inventorius, buvo priskiriamas ir einamojo remonto reikalaujantis inventorius. Raudonosios armijos tankų parke, remiantis 1938 metais išleista "Eksploatacijos ir parko tarnybos instrukcija", einamajam remontui buvo priskiriami pagride tvirtinimo darbai ir atskirų detalių priveržimas, vykdomi eksploatacijos procese ir vykdant technines apžiūras. Einamajo remonto metu reikalui esant buvo leidžiama pakeisti agregato atskiras detales, dalinai jį išardant. Agregatas galėjo būti nuimtas nuo mašinos norint pakeisti jo susidėvėjusią detalę tik kiekvieną kartą tik gavus vado padėjėjo technikos reikalams leidimą. Einamasis remontas buvo vykdomas reikalui esant ekipažo jėgomis vadovaujant kariniam technikui savų atsarginių detalių sąskaita ir savais įrankiais bet kokiomis sąlygomis. Einamojo remonto trukmė buvo 5 – 8 valandos. Būtent šiai kategorijai priklausė absoliuti dauguma tankų (16080 iš 23106 buvsių ginkluotėje). Deja nustatyti šioje kategorijoje buvusių kovai tinkamų tankų skaičiaus santykį su einamojo remonto reikalaujančių tankų skaičiumi neįmanoma.

    Taigi, antroje kategorijoje buvo ir visiškai tvarkingi tankai, ir tokie, kuriems reikėjo keisti kažkokio agregato kažkokias detales, t.y. tokie, kurių "kovingumas" buvo su labai dideliu klaustuku.
    Frazės neįrašyme, mano nuomone, M.Soloninas siekia "paslėpti" antroje kategorijoje buvusių "remontuotinų" tankų egzistavimo faktą ir bando įrodyti, kad visi toje kategorijoje esantys tankai buvo "tinkami".

    #36137
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Naujausiame (vasario 15) žurnalo "Veidas" numeryje du puslapiai (atvartas) skirti M.Soloninui – kelios iliustracijos ir nemenka knygos ištrauka. Tiesos dėlei – ne pati įdomiausia ištrauka. Štai vienas tos ištraukos fragmentas.

    Tikrieji karo dokumentai buvo įslaptinti ir laikomi užrakinti septyniais užraktais, kaip itin svarbios valstybės paslaptys. Net prieškario bei karo meto laikraščiai, sovietiniai
    centriniai laikraščiai, buvo pašalinti iš visiems prieinamų bibliotekų atvirų
    fondų. Molotovo ir Stalino kalbos, Sovietų Sąjungos 1939–1941 m. viešai pasirašytų
    tarptautinių sutarčių tekstai – visa tai paslaptis. Baisi karinė paslaptis.

    Iš konteksto reiktų suprasti, kad kalbama apie SSRS gyvavimo laikus. Pasidarė įdomu – ar tikrai kada nors prieškariniai ir karo meto laikraščiai buvo pašalinti iš atvirų fondų. O jei pašalinti iš atvirų fondų, tai į kokius fondus tie laikraščiai buvo perkelti? Į spec.fondus?

    #36138
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster
    #36139
    Avatar
    Panzermeyer
    Participant

    Manai, kad kas nors oficialiai yra paaiškinęs realius atsisakymo leisti motyvus, jei jie buvo susiję su knygos turinio priimtinumu politiniu požiūriu? Per tokį leidyklų skaičių galėjo, žinoma, daug ką leptelėti, tačiau spėju, kad leidėjai šiuo požiūriu pakanakamai raštingi. Net jei cenzūravo tokiu būdu, vargu ar tai oficialiai patvirtins.

    Kita vertus, Rusijoje informacijos valdymas vietoje nestovi. Tai, kas buvo įmanoma "gerokai iki 2003 metų", 2003 metais galėjo pasidaryti nelabai priimtina. Ar ne 2004 metais buvo oficialiai ir aukščiausiu lygiu pagarsinta, kad TSRS žlugimas buvo "didžiausia geopolitinė katastrofa" ?

    Vis dėlto bent jau kol kas abejoju, ar istorija su dešimtimis laidyklių Rusijoje ir Ukrainoje buvo cenzūros pasireiškimas.

    #36140
    Avatar
    heat
    Participant

    Kolega Vembras tuos leidybinius-katilininius reikalus jau taikliai pakomentavo.
    Marketingas visa tai. Liaudis nemėgsta pižonų iš akademinių sluoksnių. Jie tokie šalti ir tolimi. Liaudis mėgsta savus, paprastus, suodinomis kaktomis. Be to, liaudis nemėgsta valdžios ir jos apraiškų. O čia turime du kart disidentą – į katilinę nutrenktą inžinierių (na, jis nesako kad ten jį nuvijo KGB, bet mes juk nedurni, suprantame kad niekas nekeis inžinieriaus darbo į kūriko), ir rašytoją, kurį užbanino netgi dviejų šalių cenzūros (tiesa, jis ir to nesako, bet mes gi nedurni ir suprantame, kad joks leidėjas neatsisakys savo noru tokio teisingo beigi pelningo leidinio). Geriausias to įrodymas yra tas, kad kiekvienas interviu prasideda žinia -manęs nespausdino net 30 leidyklų. Vadinasi, kažką slepia. O sužinojimas ko bijo KGB čia pat. Tik 50 tugrikų, tik 50 mongoliškų rublių, kaip Benderis pasakytų <img src=“ title=“Smile“ />

    #36141
    Avatar
    Cyvas
    Participant
    #36142
    Avatar
    murava
    Participant

    Iš konteksto reiktų suprasti, kad kalbama apie SSRS gyvavimo laikus. Pasidarė įdomu – ar tikrai kada nors prieškariniai ir karo meto laikraščiai buvo pašalinti iš atvirų fondų.

    Šiandien to paklausiau dėstytojo Kasparavičiaus. Jis sakė, kad atskirus numerius išimdavo

    #36143
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    M.Solonino paskaitos VU IF audio įrašas yra leidyklos "Briedis" svetainėje http://www.briedis.eu/products.details?productId=4376

    #36144
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Visi norintys knygą tikriausiai jau įsigijo, todėl tikriausiai galim bendrom pastangom ją analizuoti.
    Plepdėžėje tikriausiai matėte T.Čyvo įspūdžius iš knygos pristatymo http://www.balsas.lt/naujiena/375799/ma … pristatyme Labiausiai mane sudomino štai ši vieta.
    [quote:23hpycoz]]Pasak V. Andriukaičio, pavartęs knygą, kurios pastebėjo nepirksiąs, jis pamatęs faktinių klaidų. [/blockquote[/quote:23hpycoz] Ką gi, teko surasti tą vietą knygoje. 3 dalis. Statinė ir lankai. 3.3. Be galvos.

    Kitas klausimas: koks to mokymo „naudingojo veikimo koeficientas“, jei į Frunzės
    karinę akademiją buvo priimami vadai, baigę dvi parapinės mokyklos klases. Deja,
    šie žodžiai nėra spalvų sutirštinimas. Būtent turėdami tokį „išsimokslinimą“ į pačią
    karinės hierarchijos viršūnę pakilo gynybos liaudies komisaras Vorošilovas ir jį
    liaudies komisaro poste pakeitęs Timošenka, pačiai galingiausiai Kijevo karinei apygardai
    vadovavęs Žukovas ir jį šiame poste pakeitęs Kirponosas. Tokiame fone tiesiog
    nepadoriai inteligentiškai atrodo Žukovo pirmtakas generalinio štabo viršininko
    poste Mereckovas: jis buvo baigęs kaimo mokyklos keturias klases ir vakarinę
    suaugusiųjų mokyklą Maskvoje.

    Tad siūlau trumpai aptarti šią vietą. Ar tikrai "mažai tikėtina", ar tikrai šioje vietoje klysta M.Soloninas?

    #36145
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Visa visuomenė tuo metu buvo mažiau raštingesnė, ypač Rusijoje. Šiandieninėje mokykloje mokina tiek nereikalingų dalykų, kad aš jų, neva labai svarbių, neatsimenu ir nepasigendu. Pilietinio karo metu gavo labai vertingos patirties, kurios jokios mokyklos neatsvertų. karo istorijoje žinoma daug pvz., kai didesnėms ar mažesnėms kariuomenėms sėkmingai vadovavo ir ne kadriniai kariškiai, ir visai karo mokslų neragavę. Moki skaityti ir rašyti, turi galvą ant pečių, energijos, karo veiksmų patirtį, kodėl karo akademijoje negali išmokti daugiau, nei parako neuostęs, bet baigęs VUZ'ą?

    #36147
    Avatar
    Kaukas
    Participant

    Pirmas įspūdis – perlenkia šiek tiek "dvi klases" minėdamas, bet mintis daug maž teisinga. Jaunesniųjų karininkų kursai vis dėlto nėra karo akademija ir netgi gimnazija. Rusija po revoliucijos neteko tokio bruožo kaip aristokratų-karininkų dinastijos.

    Moki skaityti ir rašyti, turi galvą ant pečių, energijos, karo veiksmų patirtį, kodėl karo akademijoje negali išmokti daugiau, nei parako neuostęs, bet baigęs VUZ'ą?

    Tur būt todėl, kad baigusiam VUZ-ą irgi niekas netrukdo panaudoti visas žinias tam, kad dar geriau įsisavinti karybos meną <img src=“ title=“Smile“ />
    Žinoma, auksas ir pelenuose žiba. Jeigu gimei su genialiais sugebėjimas karybai, pasieksi gal ir daugiau nei kunigaikščio sūnelis su pianisto pirštais. Tik kad aukštuomenėje irgi nevisada visi tokie negabūs.

    #36148
    Avatar
    quattro51
    Participant

    Nors gal nelabai į temą, bet norėčiau pailiustruoti vienu pavyzdžiu. Mano senelis, 1929 m. gimimo, pasakojo, kad savo kaimo mokykloje baigė 5 (penkias) klases ir buvo laikomas labai išsimokslinusiu. Todėl, manau, gal kiek perspaudžia Soloninas šioje vietoje, žiūrint iš to laikmečio perspektyvos, baigtos tos dvi klasės nėra kažkokia tragedija. Juolab, kaip minėjo kolegos, skaityti rašyti moka, turi gabumų ir pirmyn.

    #36149
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster
    #36146
    Avatar
    murava
    Participant

    . Kita vertus kolegos teisingai pastebi, kad tuo metu ir bendras išsilavinimo lygis buvo visai kitoks

    Tai sovietinėje Rusijoje išsilavinimo lygis buvo kitoks. Normalioje šalyje karininkais galėjo būti tik vidurinį išsilavinimą turintis jaunuoliai. Lietuvoje ir buvo laiko tarpas kai į karininkų mokyklas priimdavo jaunuolius su 4 keturiom gimnazijos klasėm ( bet ne su pradiniu išsilavinimu), bet tai buvo karo laikotarpiu, o į karo akademiją priimdavo tik baigusius gimnazijas. O Sovietų Sąjungoje dar 1941 m. į karo mokyklas priimdavo jaunuolius su 7 klasių išsilavinimu.

Rodoma 15 įrašų - nuo 31 iki 45 (viso: 133)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.