Kaunas, 1941 birželio 24 – Puslapis 2 – Rytų frontas 1941-1945

Šioje temoje yra 111 atsakymų, 7 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino Avatar aleksandr.n prieš 8 m. 1 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 112)
  • Autorius
    Įrašai
  • #34444
    Avatar
    MAS
    Participant

    [quote:34fsadtk]]Kodėl negalėjo tą pačią 23 ar sekančią, 24 d. perkelti kelių lengvųjų tankų? Pvz., keltais?[/blockquote[/quote:34fsadtk]

    Na kad išžvalgyti – čia 6 tankus reikia pasiųsti? Nepakaktų žvalgų būrio motociklininkų?

    [quote:34fsadtk]]Kurie ims, ir nežiūrėdami, kad nepatogu, persikels į šiaurinį Nemuno krantą ir išeis į 8-os TD ir viso L VI korpuso užnugarį.[/blockquote[/quote:34fsadtk]

    Kodėl neįrodžiau? Nurodžiau dalinius ir tai, kad SAP jie neturėjo. Dar nurodžiau [b:34fsadtk]visai kitą[/b:34fsadtk] dalinio vado pavardę.

    [quote:34fsadtk]]Jeigu Arvydo citatoje priskiesta, tai ne būtinai pasakotojas meluoja viską. Taip nebūna.[/blockquote[/quote:34fsadtk]

    Pasakokit.

    P.S.S. labai patiko kad pavartojote sąvoką insurgentas. Ypač lietuviškam kontekste <img src=“ title=“Wink“ /> Manau esate pirmasis :!

    #34445
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Pabandykim nuo to, kad po truputėlį sumažintume sarkazmo kiekį diskusijose.
    Mano įsitikinimu, jūs kolega Vembrai esate šiek tiek nepakankamai įsigilinęs į karinę inžinerinę techniką ir inžinerinį rėmimą. Nedideli keltai, kuriais galima perkelti ir motociklininkus, ir lengvąjį tanką, buvo wermachto ginkluotėje, labai plačiai naudojami ir dažnai naudoti būtent žvalgybiniams padaliniams perkelti per vandens kliūtis. Labai norėjau jums pateikti nuotrauką su tokiu mano paminėtu keltu, bet greitai jos nepavyko surasti. Aš po truputėlį krapštausi rinkdamas medžiagą apie tarpukario Lietuvos kariuomenės inžineriją, planuoju apžvelgti ir vokiečių inžinerines priemones, ir šiek tiek APK patirtį, todėl dabar tikrai nenorėčiau gaišti laiko ir ruošti jums išsamų paaiškinimą apie inžinerinius dalinius ir priemones. Pabrėžiu, rašau be sarkazmo, bandau paaiškinti, kodėl mano nuomone mes diskutuodami taip nesusikalbame.
    Panašiai ir su žvalgyba. Buvo ir yra tokia praktika, jeigu įmanoma žvalgybinio padalinio neskaldyti. Sutinku, 6 tankų skaičius atrodo keistai. jeigu būtų perkelta visa tankų kuopa, tai žvalgybai kaip ir perdaug, jeigu būrys, o tai mano nuomone realiausia, tai tankų skaičius neturėtų viršyti 5. Būtent toks būrys, su priskirtais motociklininkais ar kitokias priemones "užsėdusiais" žvalgais ar motopėstininkais labiausiai tikėtinas žvalgybos užduočiai vykdyti. Štai čia galima rasti vermachto organizacines struktūras (žiūrėti giją KsTN):
    http://www.wwiidaybyday.com/
    Tankų pulke motociklininkus-žvalgus sunkiai surasime, o 5 lengvųjų tankų būrį nesunkiai. Pasiskaitinėti apie žvalgybą ir šio būrio naudojimą rasti bus sunkiau ir atims laiko. Nors М.Барятинский "Немецкие танки в бою". Яуза, 2008 pateiktame Vakarų fronto autošarvuočiųtankų valdybos viršininko pranešime "Apie tankų kariuomenės veiksmus Vakarų fronte nuo 1941 birželio 22 iki liepos 27 (доклад начальника Автобронетанкового управление Западного фронта "О боевых действиях танковых войск на Западном фронте за период с 22 июня по 27 июля 1941 г." rasime, kad motorizuoti vokiečių daliniai išsiųsdavo 20-40 km atstumu žvalgybinius organus – nuo būrio iki kuopos motociklininkų arba motorizuotų pėstininkų su šarvuotais automobiliais ar tankais (p.20), aš manau, kad tankų pulkas greičiau būtų išsiuntęs tankų būrį.

    Kaip būtų 1941 birželį puiku tiksliai žinoti, kur 5-a, o kur 205 ar 505-a tankų divizija. Deja, prieš priimant sprendimus, teko analizuoti daug informacijos, tame tarpe ir klaidingos, teko spėlioti kurpriešas, kokios jo pajėgos ir koks bus sekantis priešo žingsnis. Todėl ir žvalgėsi kuo galėjo ir kur galėjo. Buvo kaip buvo, bet geriau "sužaidę" sovietai galėjo ir "užrišti" pirmyn išsiveržusius vokiečių junginius, išeidami į jų pačių užnugarį savo mechanizuotais junginiais.
    Nemunas, beje tik upeliukas palyginus su kitais vandens telkiniais, kurie buvo forsuoti per APK , o dažnai dar tekdavo pralaužti ir gerai organizuotą stiprią gynybą.

    SP jūs kolega Vembrai sugalvojote pats. Vėlgi, SP nebuvo naudojami kaip tankai, jeigu 1941 birželio 24 būtų sutikę SP, būtų sutikę ir stambų pėstininkų dalinį.
    Atsiminimuose mini tik tankus. Kai kurie išvardyti klausimai yra retoriniai, į kai kuriuos galima atsakyti, į kai kuriuos šiuo metu ne. Geriausia būtų atsakinėti į Arvydo suformuluotus klausimus apie kariškių šeimų žudynes (nors mano nuomone jau būtų galima atsakyti neigiamai).

    Terminą Insurgentai pavartojau netsitiktinai. Taikiau ne mūsų sukilėliams. Būtų labai įdomu pasidalinti savo ir kitų žiniomis bei patirtimi apie insurgentus/kontraisurgentus, bet gal kada vėliau ir kitomis aplinkybėmis <img src=“ title=“Smile“ />

    #34446
    Avatar
    MAS
    Participant

    Eppanzer:

    Dėl sarkazmo – jo tik šiek tiek prasprūdo. Kam nepasitaiko…

    [quote:2lzw349h]]….aš manau, kad tankų pulkas greičiau būtų išsiuntęs tankų būrį.[/blockquote[/quote:2lzw349h]

    Pasidomėkite savaeigių pabūklų panaudojimo taktika. Sužinosite daug naujo.

    Beje – vienas mistinis dalinys, ėjęs šiauriau Kybartų Kauno kryptimi, išlaužė mano senelio sodo obelis bei nugąsdino senelę. Kažkokio junginio vis tik būta – gali būti, jog jis buvo armijos ar armijų grupės pavaldume. Taip kad tankai ar SAP ties Kriūkais gal ir neatmestina versija – bet jie pasirodė tikrai ne iš Seredžiaus.

    Terminą Insurgentai pavartojau netsitiktinai. Taikiau ne mūsų sukilėliams.

    Grynai lingvistinis klausimas. Ką tas žodis ar sąvoka reiškia?

    #34447
    Avatar
    Kaukas
    Participant

    Grynai lingvistinis klausimas. Ką tas žodis ar sąvoka reiškia?

    Insurgentas – sukilėlis. Tik nesuprantu kam vartoti tarptautinį žodį, jeigu yra lietuviškas.

    #34442
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Kolega Vembrai, skaičiau ir Guderianą, ir Hotą, ir de Golį, ir dar ir dar ir beveik viską apie sovietus. Ir krūvą vadovėlių, kaip reikia pulti ir gintis sovietiniams tankams ir motošauliams nuo NATO, po to atvirkščiai. Tankų ir SP taktika domėjausi seniai ir giliai, ką nors naujo vargu ar sužinosiu. Vėl toks truputėlį įžeidžiantis pasiūlymas, nes mano nuomone jūs arba per mažai gilinotės, arba kažko nesupratote. Pasižiūrėkite apie savaeigius vokiečių pabūklus, jų organizaciją 1941, ir nemaišykite su vėlesniais karo metais. Apie tai diskutavome seniau kituose forumuose, jeigu norite, atidarykite temą gijoje šarvuota technika, padiskutuosim ir šiame forume. Tvirtinti, kad SP taktika yra tokia kaip tankų gali tik paviršutiniškai su tuo susipažinęs žmogus, kurį klaidina SP daliniai tankų divizijose vėlesniais metais. Be to, SP nelygu SP, mielai padiskutuočiau atskiroje gijoje.
    Aš neteigiu, kad tankų divizija neturėjo žvalgybinių motociklininkų padalinių. Jie ir judėjo tankų divizijos priekyje, greičiausiai ir flanguose. Aš teigiu, kad teoriškai tokią žvalgybą ar kitą užduotį kitoje Nemuno pusėje, prie Kriūkų, jeigu toks atvejis "turėjo vietą", galėjo vykdyti ANTRAME DIVIZIJOS EŠELONE ESANTYS TANKŲ PULKO TANKAI, t.y. 10-o tankų pulko lengvųjų tankų būrys arba tankų būrys ar visa kuopa iš 3-io tankų bataliono. Sutinku, kad tokia galimybė tik teorinė, kad prisiminimų autorius galėjo tyčia pameluoti ar netyčia suklysti.
    Jeigu tankai pasirodė ne nuo Seredžiaus pusės, tai kol kas jokios teorijos kokie tai tankai galėjo būti aš neturiu. SP, o tiksliau ŠP – šturmuojamieji, arba šturmo pabūklai – vieni, be pėstininkų ten pasirodyti negalėjo, tiksliau tikimybė kare yra visada, bet šiuo atveju ji beveik nulinė. Jeigu jūs ir toliau taip teigsite, nepateikęs savo argumentų ir neišklausęs manųjų atskiroje gijoje, aš jus palaikysiu užsispyrusiu diletantu ir daugiau šiuo klausimu nebediskutuosiu.
    Insurgentais pavadinau todėl, kad norėjau išvengti kaltinimų, neva 1941 metų lietuvių sukilėlius laikau bailiais, neva išsibėgiojusiais po pirmų šūvių, negalvojau kad taip užklius šis man įprastas terminas. Ką gi, tikriausiai daugiau čia nevartosiu.
    Kolega Vembrai, mes bediskutuodami nuklydome nuo Arvydo klausimo, savo teoriškai argumentuotas spėliones dėl tankų prie Kriūkų aš išdėsčiau, jūs manote, kad jas paneigėte, aš pridurti šiuo metu neturiu ką. Kitais "užgriebtais" (tankai, SP, motociklininkai, keltai ir t.t.) klausimais aš mielai padiskutuosiu kitose tam skirtose ar naujai pradėtose temose, o šioje siūlau grįžti prie klausimo dėl neva vykdyto sovietinių kariškių šeimų narių žudymo.

    #34449
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Iš esmės diskusija vykata dviem kryptim: pirma – 5 šaulių divizijos (ne)galimas susitikimas su vokiečių tankais ir antra (o tai buvo pagrindinis klausimas) sovietų kariškių šeimų likimas karo pradžioje Kaune. Manau, kad šioje gijoje šios abi šios kryptys turi teisę egzistuoti.
    Dėl 5šd susitikimo su vokiečių tankais ties Kriūkais birželio 24. Tokio susitikimo galimybė mizeriškai maža. Pasikartosiu. Vokiečių 8 tankų divizijos daliniai teoriškai galėjo keltis per Nemuną, tačiau praktiškai tam jie neturėjo jokio reikalo, jų tikslas buvo kuo didesniu greičiu veržtis į priekį, ką jie ir nedarė, nepaisydami to, kad užnugaryje buvo likę daug priešininko kariuomenės ir kad savi pėstininkų daliniai atsiliko. Tad neįsivaizduoju priežasties, dėl ko jie būtų turėję trypčioti ties Kriūkais – Seredžiumi ir kilnotis pirmyn – atgal per Nemuną.
    5 šaulių divizija taip pat turėjo kitų rūpesčių, nei kad stabdyti Manšteino tankus, ją pačią spaudė vokiečių pėstininkų divizija ir ji paskubomis traukėsi link Kauno. Manau, kad birželio 24 ji buvo gerokai į rytus nuo Kriūkų.

    Dėl įvykių Kaune. Labai įdomus kolegos Vembras pateiktas faktas, kad atsiminimuos pulko vado pavardė visai kita nei kad kolegos pateiktoje nuorodoje. Galimas variantas, kad pulko vadas žuvo ir buvo paskirtas kitas, bet tai tik spėjimas.
    Dar vienas klausimas – ar tikrai buvo tokių kariškių šeimų, kurios gyveno ne kariniame miestelyje, o mieste "ant buto"?

    #34448
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Tikimybė maža, bet įrodymų, kad taip nebuvo taip pat nėra. Vienas mažytis tankų būrys, arba net keli tankai su motociklininkais iš antro ešelono pagrindinių pajėgų veržimosi į priekį niekaip nestabdo. Nors niekur apie tai prisiminimuose nerasit, besiveržianti pirmyn kariuomenė išsiuntinėja patrulius ar stambesnes grupes savo flangų apsaugai, saugoti svarbesnėms, jau pagrindinių pajėgų praeitoms sankryžoms, perkėloms ir kitoms svarbesnėms vietoms. Be to, kiekvieno dalinio vadas nuolatos turimomis priemonėmis organizuoja žvalgybą savo nuožiūra tomis kryptimis, nuotoliu ir pajėgomis kuriomis laiko reikalinga.

    #34451
    Avatar
    MAS
    Participant
    #34452
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad duomenų apie sovietinių dalinių, šiuo konkrečiu atveju 5-os šaulių divizijos dalinių dislokaciją, kovinius veiksmus ir "marširavimą" karo pradžioje tikrai trūksta. Kur stovėjo konkretūs pulkai, jiems priklausantys batalionai, prieštankiniai padaliniai, artilerija tiksliai pasakyti negalime. Bent jau iki šiol niekas nepateikė tokių duomenų. Todėl belieka spėlioti ir daryti prielaidas, kurias nei patvirtinti, nei paneigti mano nuomone negalima.

    #34453
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Na, kur buvo birželio 24 dieną vokiečių 8-os tankų divizijos daliniai vis tik žinome. Cituoju kolegą Aleksandrą.
    [quote:173ygz37]]1941m. birželio 24d. vakare divizijos daliniai buvo sutelkti Ukmergeje. Birželio 25d. aušant pulkininko-leitenanto Krizolli kovinė grupė pajudėjo Diunaburgo link. Pulkininko Šelerio grupė pajudėjo šiek tiek vėliau. Pulkininko-leitenanto Krizolli grupė judėjo dešiniajame flange, o pulkininko Šelerio grupė-kairiajame. RA daliniai įsitvirtino Virintos upės ruože. 3 tankų bataliono, vaduovaujamo majoro Vendenburgo, kovinės mašinos per brastą perėjo upę šalia Trakinių kaimo ir smogė iš užnugario.[/blockquote[/quote:173ygz37] Apie dislokavimą karo išvakarėse siūlau štai tokią schemą http://www.armchairgeneral.com/rkkaww2/ … ribovo.gif

    #34450
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Na vadinasi 3-io TB ten tikrai negalėjo būti, kaip ir lengvųjų tankų būrio. Iš kur kitur ten galėjo atsirasti tankai fantazijos trūksta.

    Pateiktas žemėlapis padėties nepataiso. Nes:
    1. Nurodytas tik 2-as 190-o ŠP batalionas. Kur kiti 2 batalionai ir kiti pulko padaliniai, tame tarpe paminėta pulko prieštankinė baterija, neaišku.
    2. Panašiai su kitais dviem pulkais.
    3. Tai, kad divizijos štabo dislokacijos vieta nurodyta Lukšiuose, anaiptol nereiškia, kad Lukšiuose buvo visi kiti divizijos daliniai ir padaliniai.
    4. Visiškai neaišku, kaip buvo su artilerija.

    Būtų įdomu žinoti, kiek artima karo meto etatams buvo 5-ŠD prasidėjus karui

    #34454
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Ilgoka, bet mano supratimu gana įdomi citata iš D.Jegorovo knygos "1941 birželis. Vakarų fronto sutriuškinimas", 284-285 psl.
    [i:qoez6nnz]"Согласно опубликованной в ВИЖе схемы расположения частей округа на утро 22 июня [30,с.57], 5-я стрелковая дивизия полковника Ф.П.Озерова имела на границе только 336-й стрелковый полк (командир майор П.К.Козлов), 2-й батальон 190-го и 3-й батальон 142-го стрелковых полков. Бывший старшина роты 142-го СП П.С.Коновалов в своей книге утверждает, что в предполье укрепрайона находились: от 142-го полка – батальон капитана Дутова, от 190-го полка – батальон капитана А.И.Тишакова, от 336-го полка – батальон капитана Н.Т.Редюка и два дивизиона 27-го легкоартиллерийского полка (Коновалов П.С. 10 лет в бою. Киров,1995). Располагаясь в 16–18 км западнее г. Шакяй и южнее г. Юрбаркас, эти подразделения занимались сооружением участка противотанкового рва и других полевых укреплений на расстоянии 1 км от границы, которая проходила тогда по реке Шешупе. 20 июня в батальонах побывали командиры стрелковых полков подполковник И.Н.Шмаков (142-й СП), подполковник П.С.Телков (190-й СП) и майор И.Н.Коновалов, поименованный автором, как командир 336-го полка, которые провели рекогносцировку и инструктаж о порядке действий при нападении. В 3 часа утра от начальника пограничной заставы поступило сообщение о том, что на сопредельной стороне наблюдается интенсивное движение войск и слышен шум моторов. В 3 часа 30 минут начался артиллерийский обстрел, затем противник начал форсирование Шешупе. Первыми в бой вступили пограничники, поддержанные огнем дивизионов 27-го ЛАП под общим командованием капитана Вознесенского. В это время поднятые по тревоге главные силы дивизии ускоренным маршем выдвигались в район Шакяя с целью занять оборону по линии Каунасского УРа; предостояло пройти 45 км из летних лагерей у Казлу-Руды. Первый удар немцы нанесли на участке батальона капитана Дутова; в ходе боя артиллеристы подбили 2 и подожгли 4 единицы бронетехники, огонь вела батарея ПТО младшего лейтенанта Евсеева. Действия батальона поддерживала 2-я рота 190-го стрелкового полка под командованием лейтенанта В.А.Мудрова с батареей ПТО лейтенанта А.М.Васевича. В 8 часов батальон пехоты при поддержке танков (или САУ) предпринял атаку левофлангового 1-го батальона 336-го СП. 3-я рота под командованием старшего лейтенанта М.Я.Сухарева во взаимодействии с батальоном соседней дивизии остановили неприятеля, но немцы прорвались на позицию артдивизиона 27-го артполка. Личный состав дивизиона забил стволы орудий песком и взорвал их, после чего под командой капитана Вознесенского и политрука Ткачука красноармейцы бросились в контратаку и пали все до одного. В 10 часов противник снова атаковал участки батальона Дутова и 3-й роты 190-го полка. В бою погиб командир 1-го взвода лейтенант И.У.Уваров, его заменил старшина П.С.Коновалов. В ожесточенном рукопашном бою враг был отброшен. Но когда после воздушного налета и артподготовки немецкая пехота при поддержке танков вновь пошла в атаку, оборона передовых батальонов не устояла. Бывший зам. командира дивизии по политчасти П.В.Севастьянов писал: «Уже все склоны холмов, берега речушки, наши, теперь уже захваченные немцами, окопы первой и второй линий были завалены телами мертвых, когда неприятелю наконец удалось прорвать оборону». Однако к полудню главные силы 5-й стрелковой дивизии вышли на рубеж УРа, то есть свою задачу по сдерживанию противника батальоны выполнили полностью. К 16 часам их остатки вышли в район Шакяя и соединились с дивизией. Из разведсводки № 04 штаба Северо-Западного фронта к 18:00 22 июня: «Каунасско-вильнюсское направление: а) в 13 часов 30 минут противник силой более пехотного полка прорвался в направлении Шаки и вел бой на участке Шаки, Скардуне (10 км южнее Шаки). Свыше пехотного полка, предположительно, вышли на рубеж Корнишки (7334), Дыдвиже, Волковышки. В 14 часов 20 минут на участке Вирбалис, Калвария наступало свыше двух пехотных дивизий, кавалерийский полк и до роты танков». Первым из Казлу-Руды прибыл 61-й ОПТД (командир майор Геворкян). П.В.Севастьянов вспоминал, что к моменту перехода противником в наступление на участке прикрытия 5-й СД заняли оборону 142-й и 336-й СП, на позициях развернулись оба дивизионных артполка. 190-й полк П.С.Телкова был на подходе. Севастьянов писал: «Бой разворачивался стремительно. Не прошло и четверти часа, как в него втянулись оба наших стрелковых и артиллерийские полки…» [107, с.15]. По его словам, несмотря на тяжелые потери, части дивизии за день 22 июня сумели отразить двенадцать атак. Севернее реки Сиссартис по дороге на Шакяй командир 142-го СП Шмаков организовал засаду силами 2-го и 3-го батальонов, в результате чего была полностью уничтожена колонна противника: около 400 человек убитыми, 39 автомобилей, семь полевых и два зенитных орудия, много мотоциклов, велосипедов и стрелкового оружия (ЦАМО, ф. 1146, оп. 1, д. 17, л.153). Пленных не брали. Бывший зам. политрука 2-й батареи 61-го дивизиона П.К.Торопов вспоминал, что первые атаки немцы предпринимали при поддержке артиллерии и минометов и ввели в бой бронетехнику уже ближе к вечеру. Торопов писал, что это были легкие машины, их без труда подбивали даже осколочными снарядами, а бронебойные их пробивали насквозь [76, письмо личной переписки]. Однако техники было достаточно много и при ее поддержке оборона дивизии была прорвана. Положение спас подошедший свежий 190-й СП. Прорыв был ликвидирован, а ближе к ночи из штаба корпуса пришел приказ на отход: по телефону и письменно [107, с. 23]. В 23 часа по приказу полковника Ф.П.Озерова батальоны отошли к г. Шакяй".[/i:qoez6nnz]

    #34455
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Ačiū, Arvydai, nepaprastai įdomu ir daug ką paaiškina. Reikia pasieiškoti smulkesnio žemėlapio kad geriau susiorientuoti situacijoje. Bet tikriausiai pats pripažinsi, kad iškyla naujų klausimų, pvz., tiek dėl tankų (ar SP) dalyvavusių puolime 8:00 prieš kairio flango 336-o ŠP batalioną, dėl "bronetechnikos", kurią lengvai pramušdavo net skeveldriniais sviediniais, bet kurios buvo daug. Atkreipkit dėmesį, minimas kapitono Dutovo batalionas, kurio ruože artileristai pamušė 2 ir padegė 4 vienetus šarvuotos technikos, o šaudė jaun. leitenento Jevsejevo PTA baterija. Dutovo batalionas 3-ias/142 ŠP, o štai iš kurio pulko Jevsejevo baterija neaišku. Kodėl ji negali būti iš 190-o ŠP? Juk šalia Dutovo gynėsi 190-o ŠP 3-ia kuopa.
    Dar įdomiau su sunakinta kolona. Neneigiu, kad ją galėjo sunaikinti, bet šiek tiek sunku įsivaizduoti dviejų batalionų pasalą, kuri sunaikintų net 39 mašinų koloną su "daugybe motociklų ir dviračių". Panašu, kad čia galėjo būti kažkurios divizijos žvalgybinio bataliono dviratininkų eskadronas su sunkiąja ginklų kuopa. Tačiau 7 lauko artilerijos pabūklai, ir dar traukiami autotrauka? Jau greičiau pora būrių prieštankinių pabūklų iš divizijos prieštankinės kuopos. Nors tikrai nieko kategoriškai neteigiu ir neneigiu. Pagrindinis klausimas – kas per tankai, iš kokio dalinio, kur ir kiek jų realiai buvo?

    #34457
    Avatar
    Arvydas
    Keymaster

    Kad vokiečių 8-a tankų divizija nesusitiko su 5-aja šaulių divizija kaip ir išsiaiškinom? Gi kitos vokiečių tankų divizijos buvo tolokai nuo Šakių. Artimiausios divizijos pietuose buvo ties Kalvarija, šiaurėje (neskaitant 8-osios) ties Taurage.
    Remiantis schema iš mano pateiktos nuorodos galime teigti, kad 5 šd puolė vokiečių 30 ir 126 pėstininkų divizijos. Kaip žinia, pėstininkų divizijos tankų neturėjo, daugiausiai ką jos galėjo turėti, tai savaeigiai artilerijos pabūklai, tad tik juos galėjo pamušti 5šd artileristai.
    Įsiskaityk į tekstą, ten rasi ir abejonių dėl tankų egzistavimo fakto, stengiamasi vartoti terminą šarvuota technika. Pora fragmentų.
    [i:24i8hjoh]в ходе боя артиллеристы подбили 2 и подожгли 4 единицы бронетехники,
    при поддержке танков (или САУ)
    ввели в бой бронетехнику уже ближе к вечеру. [/i:24i8hjoh]

    #34456
    Avatar
    eppanzer
    Participant

    Aš tai tikrai įsiskaičiau <img src=“ title=“Smile“ />
    Pateikta citata daug ką paaiškina, bet ir klausimų iškelia dar daugiau. Bet 2+4=6. Atsitiktinai ar ne, bet sutampa su tankų skaičiumi, neva pamuštų ties Kriūkais

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 112)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.