Tema: Joachim Hoffman "Naikinamasis Stalino karas 1941 – 1945"

Joachim Hoffman "Naikinamasis Stalino karas 1941 – 1945"

    Pradžia Forumai Literatūra apie Rytų frontą Knygos apie Rytų frontą Joachim Hoffman "Naikinamasis Stalino karas 1941 – 1945"

    Šioje temoje yra 10 atsakymų, 1 dalyvis, ją paskutinį kartą atnaujino  Arvydas prieš 4 m. 2 mėn..

    Rodoma 11 įrašų - nuo 1 iki 11 (viso: 11)
    • Autorius
      Įrašai
    • #37084

      Arvydas
      Keymaster

      Leidyla „Briedis“ išleido eilinę suvoroviškos/soloniniškos pakraipos knygą, šį kartą Joachimo Hoffmano kūrinį. Kaip jau įprasta kreidinis popierius ir gausu iliustracijų. Ir ne šiaip kokių „paveiksliukų apie karą“, bet iki tol dar neskelbtų dokumentų faksmilių, pvz. garsioji Direktyva Nr.1. Apie šį ir kitus knygoje pateikiamus dokumentus kiek vėliau. Pats įdomumas yra leidyklos pateikiamoje anatocijoje. Tiksliau pati pirmoji tos anotacijos frazė.

      Šioje knygoje niekam nepavyko aptikti klaidų ar netikslumų, todėl jos nebuvo įmanoma moksliškai paneigti bei nepastebėti.

      Toks teiginys man sukėl tik ironišką šypseną. Dar knygyne vartydamas knygą tų klaidų aptikau, tad bandykime skaityti kartu ir tikrinti pateikiamus teiginius.

       

      #37085

      Arvydas
      Keymaster

      22 psl.

      … turėjo daugiau nei 148 000 įvairiausių rūšių bei tipų patrankų ir minosvaidžių.

      Artilerija dažnam vertėjui vyrui būna tamsus miškas, o šį tekstą vertė moteris. Gal atleistina?

      Turėtų būti pabūklų – pabūklai skirstomi į patrankas, haubicas ir haubicas patrankas. 

      Toliau tekste eina a la suvoroviški/soloniniški „įrodinėjimai“ kokie geri buvo sovietiniai tankai ir kaip jie buvo žymiai pranašesni už vokiečių „trečiukus“ ir „ketvirtukus“. Net neįdomu diskutuoti apie tai.

      25 psl.

      Raudonosios armijos artilerija buvo aprūpinta tokiais pabūklais kaip reaktyvinis minosvaidis BM-13, 7,6 cm divizionine patranka, 12,2 cm kalibro haubica ar 15,2 cm haubica patranka

      O štai čia matome visą artilerijos gamą, bet

      1.reaktyviniai minosvaidžiai nėra pabūklai, minosvaidžiai tiek paprasti, tiek reaktyviniai visada artilerijoje eina atskira eilute;

      2.ne divizioninė, o divizijos patranka;

      3.nežinia kaip parašyta originale, bet sovietinės artilerijos kalibras žymimas milimetrais – 76 mm, 122 mm, 152 mm.

      Šie dideli junginiai patyliukais buvo pildomi rezervistais, todėl kitaip nei buvo tvirtinama anksčiau, išaugo tiek, kad beveik pasiekė paskutinę mobilizacinių galimybių ribą.

      Pats karinis planavimas, o ir jo terminų vertimas yra ne mažesnė problema. Ar tikrai supras eilinis skaitytojas šią frazę?

      Vėlgi, neaišku kaip frazė skamba pas Hoffmaną originale, bet knygoje pateikiama nuoroda, kad mintis paimta iš A.Filipovo, kuri originale skamba štai taip.

      призыв в апреле-мае 793 тыс. резервистов для пополнения войск западных военных округов почти до штатов военного времени 

      Tad korektiška mintis turėtų skambėti maždaug taip: kad išaugo beveik iki karo meto etatų.

      Visa tai smulkmenos, iš esmės  „kabinėjamasis“ tik prie vertėjos galimai netiksliai išverstos vienos ar kitos frazės. Toliau bus ir akmenukai (Puntuko dydžio) į knygos autoriaus daržą. 

      4.iš konteksto galima suprasti, kad kalbama apie tai, ką Raudonoji armija turėjo karo išvakarėse, gi BM-13 buvo pradėta gaminti karui jau prasidėjus.

      #37086

      Arvydas
      Keymaster

      Vis tas pats 25 psl.

      Iš paprasčiausio palyginimo matyti, kokį pranašumą karių skaičiumi ir ginkluote 1941 m. birželio 22 d. turėjo Raudonosios armijos daliniai.

      Puslapio viršuje yra įdėta lentelė, kuri turėtų demonstruoti tą RA pranašumą. Retorinis klausimas leidėjui – tai jūs įdėjote tą lentelę? Jei taip, tai padarėte autoriui didelę kiaulystę; jei tie duomenys yra originaliame tekste – dar baisiau. Ką aš turiu mintyje? Žiūrime lentelės trečią eilutę. Personalas (tūkst.) SSRS 5774,2  Vokietija 8229.

      Matome matome kokį pranašumą turėjo RA karių skaičiumi. 🙂

      Šioje knygoje niekam nepavyko aptikti klaidų ar netikslumų, todėl jos nebuvo įmanoma moksliškai paneigti

      Koks dar moksliškas paneigimas, kai akis bado antros klasės lygio aritmetikos klaidos.

       

      Skaičius (303 divizijos), apie kurį 1941 m. birželio 15 d. Raudonosios armijos generalinis štabas raportavo Stalinui, iki karo pradžios dar gerokai išaugo, nes į kariuomenę kuo skubiausiai buvo pašaukta daugybė naujokų, ir 1941 m. rugpjūtį prieš vokiečių ir jų sąjungininkų kariuomenę fronte jau sutelkta 330 – 350 divizijų, taigi iš viso tuo metu Raudonoji armija galėjo turėti ne mažiau nei 375 divizijas.

      Specialiai pacitavau visą sakinį, kad neiškreipčiau minties. Norėčiau pasitikslinti ar visi supranta šį sakinį – karo pradžioje RA buvo min 375 divizijos, nes birželio 15 buvo 303, o rugpjūčio mėn. 330 – 350 divizijų.

      Kliedesiai.

      O dar sako – neįmanoma moksliškai paneigti.

      Beveik kaip Suvorovas, tas irgi karo pradžiai sugebėjo rasti pusantro grioviakasio 112 tankų divizijų.

      #37087

      Arvydas
      Keymaster

      Skaitom knygą, kurioje neįmanoma aptikti klaidų ir netikslumų, toliau.

      25 – 26 psl.

      Prieš 3550 vokiečių tankų ir savaeigių pabūklų, rusų duomenimis, buvo nukreipta 14 000 – 15 000 sovietų tankų. Tačiau šis skaičius tikriausiai gerokai sumažintas, nes Raudonoji armija tuomet iš viso turėjo 24 000 tankų, ir, žinant, kad iš visų mechanizuotųjų divizijų gegužės 15 dieną 88 jau buvo perkeltos prie vakarinės sienos ir kad, be jų, dar buvo daugybė savarankiškų tankų padalinių kavalerijos ir šaulių divizijose, tektų manyti, jog prie vakarinės sienos sovietai galėjo turėti apie 22 000 tankų.

      Gremėzdiškai ilgas sakinys, kurio vieno užtektų norint paneigti teiginį apie tai, kad knygoje niekam nepavyko aptikti klaidų ar netikslumų. Tas klaidas ir netikslumus sakinyje galima išrakinėti žiovaujant – kur dursi, ten grybas.

      Nesikabinėsime prie termino mechanizuotos divizijos, autorius tikrai turi mintyje tankų ir motorizuotų divizijų sumą. Tokių divizijų karo pradžioje buvo 92 ir jų buvimo vietos karo išvakarėse yra puikiai žinomos. Nejaugi tik 4 (keturios) tankų ir motorizuotos divizijos buvo kiek toliau, o 88 buvo prie vakarinės sienos. Nesiginčysime dėl termino prie vakarinės sienos interpretavimo, išplėskime jį iki vakarinėse apygardose. Tad bandom skaičiuoti. 58, 59 ir 60 tankų divizijos (td) ir 69 bei 239 motorizuotos divizijos – Tolimųjų Rytų frontas. 27-ojo mechanizuoto korpuso trys dvizijos (9td, 53td ir 221md) – Vidurinė Azija; 28mechanizuoto korpuso trys divizijos (6td, 54td, 236md) – Armėnija;  23-ojo mechkorpuso trys divizijos – Oriolo karinė apygarda; 7-ojo mechkorpuso trys divizijos – Maskvos apylinkės; ir t.t. ir pan., net nuobodu skaičiuoti. 

      Turint mintyje iš lubų paimtą teiginį apie mechanizuotų divizijų skaičių prie vakarinių, teiginį apie 22 000 tankų prie vakarinių sienų net neanalizuojant galime drąsiai priskirti prie klaidų ir netikslumų.

      Kas ten minėjo apie neįmanomas aptikti klaidas ir netikslumus?

      #37088

      Arvydas
      Keymaster

      Skaitome knygą toliau. 26 psl.

      Rusų duomenimis į 7146 vokiečių artilerijos vamzdžius buvo atgręžta 37 000 pabūklų, kai iš viso sovietų karo pramonė Raudonajai armijai buvo perdavusi 148 000 pabūklų ir minosvaidžių. […] Vertinant tik pačių rusų duomenis matyti, kad Raudonoji armija 1941 m. birželio 22 d. 5 – 6 kartus lenkė Vokietiją tankų skaičiumi, 5 – 6 kartus lėktuvų skaičiumi ir 5 – 10 (gal ir daugiau) kartų artilerijos pabūklų skaičiumi.

      Šioje vietoje vėl pacituosiu leidyklos „kiaulę“ – lentelę 25 psl. viršuje.

      4. eilutė. Pabūklai ir minosvaidžiai. SSRS – 117581, Vokietija – 88251.

      Nesudėtinga išsiaiškinti, kad lentelė sudaryta remiantis žinoma M.Meltiuchovo knyga „Praleista Stalino galimybė“. Taip pat nesunku išsiaiškinti ,kad duomenys apie sovietų artileriją paimti iš Suvorovo adainuoto „Sbornik Nr.1“, vokiečių artilerijos pabūklų skaičius nurodomas pgal  1) Das Deutsche Reich und der Zweite Weltkrieg. Bd.5/1.S.554-555; 2)Hahn F.Waffen und Gecheimwaffen des deutschen Heeres.Koblenz.1987.Bd/2/S/211-212.

      RA artilerijos pabūklų skaičiumi lenkė 5 – 10 (gal ir daugiau) kartų. Aha. Čia knygoje, kurioje neįmanoma aptikti klaidų ir netikslumų.

      #37089

      Arvydas
      Keymaster

      28 psl.

      Pavyzdžiui, sovietų generalinio štabo papulkininkis Andrušatas iš 39-ojo šaulių korpuso, turėjęs galimybę pereiti į vokiečių pusę, 1941 m. balandžio 25 d. informavo apie masinę propagandą ir galingą jos poveikį dalinio kariams

      Raudonojoje armijoje nebuvo laipsnių, kurie prasidėtų fraze generalinio štabo, nors pvz. tarpukario Lietuvos kariuomenėje tokie laipsniai buvo. 

      Reikia suprasti, kad minimas papulkininkis pas vokiečius atsidūrė dar karui neprasidėjus. Įdomu kaip jam tai pavyko padaryti, nes 39-asis šaulių korpusas visą laiką buvo dislokuotas Tolimųjų Rytų fronte.

      29 psl.

      51-osios šaulių vadas generolas majoras Zerulenkovas

      Turi būti Cirulnikovas (Цирульников).

      O 19-osios armijos vyriausiasis vadas generolas leitenantas Lukinas

      Vyriausiasis vadas buvo vienas, tas kur su ūsais, o armijoms, korpusams, divizijoms ir t.t. vadovavo tiesiog vadai.

      30 psl., išnaša puslapio apačioje

      Kalbama apie G.Žilenkovą, Maskvos partiniame aparate užėmusį aukštas pareigas bei tarnavusį Raudonojoje armijoje – iš pradžių armijos komisaru, vėliau 32-osios armijos vyriausiuoju vadu.

      G.Žilenkovas nebuvo nei vyriausiuoju, nei jauniausiuoju armijos vadu, jis iki pat patekimo į nelaisvę buvo armijos karinės tarybos nariu, suprantamiau – armijos politiniu vadu.

      34 psl.

      Visiškai tas pat teigiama 21-osios armijos štabo vado

      Vetėjai. Armijos – vadas, o štabo – viršininkas. 🙂

       

      Gaila laiko toliau rankioti tokius neįmanomus surasti netikslumus.

      57 psl.

      Pavyzdžiui vien tik Brest Litovske (Brastoje) vokiečiams į rankas pateko 10 mln. tonų degalų – „neginčytinas puolamųjų ketinimų ženklas“, nes šios benzino atsargos buvo atvežtos dar prieš perkeliant čion 14-ojo mechanizuoto korpuso junginius ir sandėliuojamos tiesiog prie valstybės sienos.

      Nesiginčysim dėl 14-ojo mechkorpuso junginių „perkėlimo“ datos, smulkmenos, katastrofa yra ties kita vieta.

      Klausimas leidėjui ir vertėjai – ar tikrai originale parašyta „tonų“ o ne „litrų“? Ar tikrai akių nebadė tokia nesąmonė?

      #37090

      Arvydas
      Keymaster

      48 psl.

      …1941 m. gegužės 15 d. Raudonoios armijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Žukovas, dalyvaujant gynybos liaudies komisarui maršalui Timošenkai, įteikė „“SSRS liaudies komisarų tarybos pirmininkui draugui Stalinui“ jų abiejų parengtą ir pasirašytą puolimo prieš Vokietiją planą nekaltu pavadinimu „Siūlymai dėldėl Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų strateginio išskleidimo plano, jei kiltų karas su Vokietija ir jos sąjungininkais“.

      Apie plano „įteikimą gegužės 15“ rašė ir Volkogonovas, bet kai buvo išslaptintas Stalino kabineto lankytojų žurnalas staiga „prisiminė“, kad planas buvo įteiktas gegužės 19. 🙂

      Dėl didžiausio slaptumo generalinio štabo operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas generolas majoras A.Vasilevskis pats ranka švariai perrašė šį dokumentą ir Stalino priimamajam įteikė jį Žukovui. Pirmasis generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas N.Vatutinas dokumente pieštuku pabraukė svarbias vietas ir atliko kai kuriuos redakcinius pataisymus.

      Redakcinio pobūdžio pastabėlė – Generaliniame štabe buvo ne operatyvinis skyrius, o operatyvinė valdyba.

      Bandau skaityt ir „nepagaunu kampo“. Pagal Hoffmaną reikia suprasti, kad buvo to plano juodraštis, kurį Vasilevskis švariai perrašė ir priimamajam įteikė Žukovui. O kada Vatutinas braukinėjo ir darė „redakcinius pataisymus“. Jau perrašius, bet dar prieš įteikimą? Turėjo Vatutinas duoti velnių savo pavaldiniui Vasilevskiui, kad kažką ten privėlė ir kad jau švariai perrašytame dokumente reikia daryti kažkokius pakeitimus. 🙂

      1999 tas planas dar nebuvo išslaptintas, tad Hoffmanas su juo negalėjo susipažinti. Dabar į tą planą žiūri visi kas netingi, įskaitant ir Soloniną (pastarasis kažkada netgi konspirologinę teoriją sukūrė, kad tame įslaptintame plane tai oho ko yra). Dokumentas turi du grifus: „visiškai slaptai“ ir „egzempliorius vienintelis“, tad apie jokį perrašymą negali būti nei kalbos. Plane yra ne vien „redakcinių pataisymų“, jame gausu ištaisytų skaičių ir prirašytų naujų punktų.

      50 psl.

      Kokios buvo generaliniame štabe parengto plano detalės? Jau minėtame trumpame „ofenzyviniame kredo“ sakoma:

      „Įvertinus tai, kad Vokietijos kariuomenė yra mobili ir turi gerai aprūpintą užnugarį […]

      Klausimas – kas čia? „Grybas“ originale ar vertėjos „klaida“? Rusiškame variante ši vieta skamba taip.

      „Учитывая, что Германия в настоящее время держит свою армию отмобилизованной, с развернутыми тылами,

      Rusiškame variante viskas tvarkoj, vadinasi autoriui pretenzijų neturim. Vadinasi lieka eilinė vertimo problema. Klausimėlis – mobili ir mobilizuota tai vienas ir tas pats?

      Korektiškas vertimas turėtų skambėti maždaug taip.

      Įvertinus tai, kad Vokietijos kariuomenė šiuo metu yra mobilizuota, su išskleistu užnugariu

       

      #37092

      Arvydas
      Keymaster

      Dar kartą perskaičiau paskutinę cituotą frazę ir supratau, kad reikėjo pacituoti visą pastraipą.

      „Įvertinus tai, kad Vokietijos kariuomenė yra mobili ir turi gerai aprūpintą užnugarį, matyti, kad ji gali aplenkti (žodį „aplenkti“ generolas Vatutinas pabraukė du kartus) mūsų pasirengimą ir smogti netikėtą smūgį. Norint tam užkirsti kelią ir sutriuškinti vokiečių kariuomenę (paskutiniai žodžiai užbraukti), manau esant būtina, kad ir kas bebūtų, jokiais būdais neleisti, kad vokiečių karinė vadovybė perimtų iniciatyvą, būtina „užkirsti kelią“ („užkirsti kelią“ generolas Vatutinas pabraukė du kartus) priešui parengties etape ir pulti vokiečių kariuomenę tuo metu, kai ji tebebus išskleidžiama ir neįstengs sudaryti fronto bei užtikrinti visų ginkluotės rūšių sąveikos“.

      O štai kaip skamba ši vieta originale.

      Учитывая, что Германия в настоящее время держит свою армию отмобилизованной, с развернутыми тылами, она имеет возможность предупредить нас в развертывании и нанести внезапный удар.
      Чтобы предотвратить это, и разгромить немецкую армию, считаю необходимым ни в коем случае не давать инициативы действий Германскому Командованию, упредить противника в развертывании и атаковать германскую армию в тот момент, когда она будет находится в стадии развертывания и не успеет еще организовать фронт и взаимодействие родов войск.

      Net neįdomu pirštu badyti į vertimo (švelniai tariant) netikslumus, norintys gali paanalizuoti patys. O aš eilinį kartą konstatuoju – vertėjams, kurie iš esmės yra literatai, itin sunku versti militaristinius tekstus, o čia dar strateginio planavimo dokumentai… Ir kodėl „Briedis“ pagailėjo menkos sumelės ir nenusisamdė vertėjo konsultanto?

      #37093

      Arvydas
      Keymaster

      51 psl., dokumento fragmento skanas puslapio apačioje (iš viso puslapyje yra trys dokumentai). Skano komentaras.

      Iš aiškinamojo rašto, parašyto SSRS maršalo A.Vasilevskio. Puolimą pradėti 06-12.

      Pažiūrėjau į knygos metriką – iliustracijas parinko Rimvydas Užukukis. Tačiau dokumentų skanus tikriausiai gavo leidyklos vadas Karolis iš paties Marko Solonino, a ne? 🙂 Štai šiame ne taip ir sename M.Solonino straipsnyje yra bent dvi iliustracijos (žemėlapiai), kurios yra ir aptariamos knygos gale.

      Ką aš turiu mintyje? Visų pirma paminėsiu garbės nedarančią smulkmeną. A. Vasilevskis aptariamuoju metu buvo viso labo generolas majoras, maršalu jis tapo 1943. Negi sunku bent jau į Vikipediją pažiūrėt?

      Antra pastaba. Suteikime žodį pačiam Soloninui, kuris minėtame straipsnyje rašo.

      Во-вторых, на оборотной стороне 27-й страницы документа тонким карандашом, аккуратным „бисерным“ почерком (предположительно рукой первого заместителя начальника Генштаба Ватутина) вписана фраза: „Наступление начать 12.6“. Фраза эта никак не связана с контекстом (она появляется после описания задачи, поставленной перед „левым крылом главной группировки Юго-Западного фронта“) и вообще кажется неуместной в документе, где все хронологические отметки выражены в условных датах, „привязанных“ к первому дню операции („на 3-й день операции подвижными частями овладеть Седлец и на 5-й день переправами на р. Висла…“).
      Что это было? Внимательный анализ документа не дает, но мой взгляд, оснований утверждать, что речь идет о 12 июня 1941 года.

      Kaip matome, ta frazė yra ne iš kažkokio „aiškinamojo rašto“. O ir dėl frazės autorystės Soloninas turi kiek kitą nuomonę, jo teigimu frazės autorius F.Vatutinas. Pastarasis, beje, tuo metu buvo generolas leitenantas.

      Sakysit nežinojot to Solonino straispnio? Sunku tuo būtų patikėti. Bet šią svetainę, ypač Soloniną liečiančias temas, tai peržiūrit, a ne? O apie tą 12.06 aš rašiau prieš daugiau nei tris metus. Pamiršot?

      Tada Soloninas išsisukinėjo ir nenorėjo pateikti gegužs 15 dokumento. Matomai reiks tą dokumentą (tekstą ir faksmilę) paskelbti ir pabandyti aptarti šioje svetainėje.

      #37094

      Arvydas
      Keymaster

      Iš nepatikimų ir neoficialių šaltinių mane pasiekė žinios, kad „Briedis“ dėl šių mano kritiškų pastabų yra įsižeidęs. Jei iš tikrųjų yra taip, tai pasakysius štai ką – ne įsižeidinėti kaip kokiai šešiolikinei mergaitei reikia, o vyriškai pripažinti maždaug taip: na tikrai, čia, čia ir dar čia mes buvom neteisūs, o čia, čia ir dar čia vertėja (atleiskit, moteriškė – literatė) nugrybavo, o čia, čia, dar čia ir štai čia tikrai klydo Hoffmanas. O štai šioje ir anoje vietoje Arvydas visai be reikalo užsišoko, nes buvo ne taip, o anaip.

      #37163

      Arvydas
      Keymaster

      Jau buvau atidėjęs į šalį tą knygą – gaila buvo laiko ją skaityt ir komentuot. Vėl ją atverst privertė agresyvi „Briedžio“ reklama.Pareklamuosiu ir aš. Truputį nukrypstant į šalį – vienas bičiulis man pareiškė, kad ir neigiama reklama yra reklama, kartais turinti netgi didesnį poveikį nei teigiama ir už šią knygos analizę „Briedis“ man turėtų būti mažų mažiausiai dėkingas. 🙂

      Taigi portale „Delfis“ pasirodė dar viena knygos ištrauka. Skaitom knygą be klaidų ir netikslumų.

      Kita vertus, 1941 m. gruodžio 18 d. Erenburgas pats citavo sovietams į rankas patekusį informatyvų vokiečių sausumos kariuomenės potvarkį, kuriuo vokiečių kareiviams draudžiama dalyvauti operatyvinių būrių veiksmuose, draudžiama būti netgi tokių akcijų, kurios šiame potvarkyje vadinamos „neišvengiamomis“, liudininkais. Taigi nenoromis ir, matyt, neturėdamas tokio ketinimo Erenburgas pats pripažino, kad „tūkstančius piliečių“ iš kulkosvaidžių guldė ne vermachto kareiviai, o operatyviniai būriai, kuriems už tai ir tenka atsakomybė.

      Vermachto kariai prie taikių gyventojų  žudynių neprisidėjo nei mažiausiu piršteliu, tai darė kažkokie operatyviniai būriai. Supratot? Dabar jums aišku?Ne, neaišku. Noriu rekomenduoti bičiulio Gintaro Lučinskio knygą „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“.  Autorius tikrai nėra nei „raudonas“, nei koks „antisuvorovininkas“, tai patriotinių pažiūrų pilietis, kuris tikrai nesimpatizuoja Raudonajai armijai. Vermachtui – taip pat. Jo knygoje, pasiremiant dokumentais, aprašoma, kad vien Dzūkijoje, vien 1941 m. birželį Vermachto kariai nužudė 300 taikių gyventojų. 

      Taigi vien kažkokie operatyviniai būriai žudė taikius gyventojus, Vermachto karių rankos irgi buvo kruvinos. 

      Stalino sekėjo Brežnevo laikais mažame, anksčiau niekam nežinomame Gudijos kaime, pavadinimu Chatynė, 1969 metais pastatytas didžiulis betoninis memorialas su patetiškais sovietinės propagandos šūkiais. Partizaninio karo metu čia iš tikro žuvo 149 šio nedidelio kaimo gyventojai, tapę liūdnai pagarsėjusio SS štandartenfiurerio dr. Dirlevangerio baudžiamųjų būrių represijų aukomis.

      Maždaug taip – ai, ten nieko tokio nebuvo, pasipyškino vokiečiai su partizanais ir taip žuvo 149 kažkokio kaimo gyventojų. Net neabejoju, kad dabartinis jaunimas, o ir nemažai vyresniųjų nežino, kad Chatynė tai baltarusių Pirčiupis, minimo kaimo gyventojus (tame tarpe moteris ir vaikus) sudegino gyvus. O sakyti, kad taip žuvo tik 149 – šventvagystė.

      51 psl. pateikiama trijų dukomentų skanai. Vieną jų (apatinį) jau aptarėme – tą, kurį parašė SSRS maršalas A.Vasilevskis. Dabar skaitome parašą ties viduriniu dokumentu.

      Raudonosios armijos Vakarų fronto veiksmų plano aiškinamasis raštas, kuriame aprašomi būsimieji puolamieji veiksmai Lenkijos teritorijoje. Vartojami lenkiški, vokiški vietovardžiai. „Fronto armijų veiksmų pradžia – diena – M 30. Iš SSRS generalinio štabo dokumentų. CAMO.

      Turėtų būti vertime taip kaip ir originale, ne M 30, bet M – 30. Smulkmena. Originale matome, kad žodio diena nėra, čia matyt vertėjas ar leidėjas norėjo skaitytojui paaiškinti, ką reiškia ta M 30. Teisingai paaiškino, tikrai tai yra diena. Kokia diena? Tai yra 30-oji diena nuo mobilizacijos (nesvarbu atviros ar slaptos) paskelbimo dienos. Žingeidžiam istorijos gerbėjui turėtų kilti klausimas – tai kaip su ta mobilizacija? Juk žinome, kad birželio 22 puolė vokiečiai, o ne sovietai, vadinasi mobilizacija bent iki gegužės pabaigos nebuvo prasidėjus. 🙂 Kita vertus yra daug karštų galvų, kurios tvirtina, kad mobilizacija vyko jau balandžio mėnesį. Nesusiveda galai nors tu ką… 

       

       

    Rodoma 11 įrašų - nuo 1 iki 11 (viso: 11)

    Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.