Lietuvių kariai bolševikų aerodromų statyboje

Lietuvių kariai bolševikų aerodromų statyboje

    Vos spėjo 1940 m. birželio m. bolševikai okupuoti Lietuvą, tolesnei ekspansijai Vakaruosna pradėjo vykdyti parengiamuosius darbus. Tarp kitų, rugpjūčio mėn. pradžioje pradedama rengti aerodromai ir tūpimo aikštės. Bolševikų vadovybė pavedė savo 11 armijos vadui gen. ltn Morozovui paimti aerodromų darbams žmonių ir iš Lietuvos liaudies kariuomenės. Kadangi buvo užplanuota įrengt per 26 aerodromus bei tūpimo aikščių ir numatyta baigti iki 1940 m. žiemos, tai iš lietuvių pulkų pareikalauta 1900 darbininkų. Praktiškai su kadru ir aprūpinimo pareigūnais susidarė 2600 žmonių. Prie aerodromų darbų buvo priskirta ir bolševikų kariuomenės, tačiau jie arba visiškai nieko nedirbo, nes buvo laikomi lietuvių saugojimui, arba kaip traktorių šoferiai.

    Reikėtų paminėti, kad lietuvių dalinių išskirstymas po aerodromų darbovietes buvo tampriai surištas ir su politiniais motyvais. Bolševikai numatė, kad įvedant savąjį „rojų“ ir pertempiant Lietuvos kariuomenę ant savo kurpalio, bus pavojinga visą kariuomenę laikyti dalyse suburtą, nes lietuviai, pasijutę likviduojami, turėdami rankoje ginklą, gali organizuotai pasipriešinti. Tai buvo iš anksto bolševikų apgalvota ir apsisaugota. Rugpjūčio 27 d., kada lietuviai kariai stiprioj politrukų ir bolševikų dalinių priežiūroj. Ir išsklaidyti būsimuose aerodromuose dirbo su kastuvais rankose, Maskvos padiktuota L.L. Komisarų Taryba nutarė Krašto Apsaugos Ministeriją panaikinti ir L.L. kariuomenę performuoti į raudonosios armijos 29 šaulių teritorinį korpą. Nutarimas įvykdytas pakeičiant divizijų ir pulkų numeracijas, karininkų, puskarininkių ir kareivių masiniu kilnojimu iš vienos dalies kiton, nežiūrint ginklo rūšies ir specialybės, paleidimu atsargon be teisės gauti kurią nors kitą tarnybą ir be jokio socialinio aprūpinimo. Žodžiu, sąryšy su performavimu pradėtas ir kariuomenės „valymo darbas“.

    Nuolatinėse dalių stovėjimo vietose paliktas toks mažas žmonių skaičius, kad neužteko tarnybai ir ruošai. Tai patvirtina rugpjūčio 22 d. Liaudies kariuomenės vado raštas, rašytas 11 armijos vadui, kuriame sakoma, kad aerodromų darbams tenka skirti iš kavalerijos ir artilerijos dalinių, dėl ko nukentės arklių priežiūra, nes kavalerijos dalyse ir taip jau trūksta žmonių būtinai arklių priežiūrai. Taip pat tenka paimti žmones iš štabų, dėl to pasunkės štabų darbas, nes paskutiniu laiku darbo padidėjo ir ateity dar daugiau padidės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybės, prašo iš lietuvių dalių paimti darbams tik 1400 žmonių. Tačiau vietoj žmonių skaičiaus sumažinimo, pareikalavo darbams išsiųsti daugiau.

    1940. VIII. 13 d. Kariuomenės Štabo raštu Nr. 17118 įsakoma išsiųsti iš: I PD į Varėną I. PP 100 žmonių, į Raseinius 3. PP 300 žm. į Panevėžį 4. PP 150 žm., iš II PD į Alytų 2. ir 9. PP 700 žm., į Balbieriškį 5. PP 100 žm., į Marijampolę 1. KP ir 1. Rait. bater. 150 žm., iš III PD į Rietavą 6. ir 8. PP 300 žm., į Plungę ir Šeduvą 1. ir 2. inž. Bn. esamoj sudėty. Apgyvendinti nurodyta palapinėse su individualiais ginklais po 15 šovinių kiekvienam. Kadrai į darbo jėgos skaičių neįskaitomi. Transporto priemonėm dalys pasirūpina pačios. Dideliais kastuvais aprūpinti kiekvieną žmogų, kirviais – dviem žmonėm vieną.
    VIII. 14 d. darbams paskirtų dalių vadams išsiuntinėtos telefonogramos, kuriomis įsakoma išsiųsti karininkus darboviečių rajonuosna gauti iš RKKA atstovų nurodymus darbams ir darbą pradėti ne vėliau rugpjūčio 19 d.
    Rugpjūčio 26 d. Kar. Št. slaptu raštu Nr. 17189 divizijų vadams ir karo technikos viršininkui įsakoma papildomai paskirti aerodromų statybos darbams: iš I PD į Kryžakį 150 žm., į Kirtimus 100 žm., į Šlapaberžė 200 žm., į Sredžių 100 žm., į Ukmergę 150 žm.; iš II PD į Ražius 100 žm., iš III PD į Eržvliką, Batakius, Skvarbius, Nemakščius, Raseinius, Krakes ir Troškūnus po 100 žmonių; iš karo technikos (šarv. rinkt.) į Krakes 100 žm. Darbo daliniai aprūpinami kaip nurodyta anksčiau išsiųstiems daliniams. Telefonogramomis papildyta: aerodromų vietas sužinoti pas gyventojus; susitalpinti savo nuožiūra, pasistengti butuose, nes mūsų palapinės blogesnės už jų (bolševikų), todėl galimi susirgimai.


    1 pav. Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

    Į darbovietes daliniai vyko labai vargingai, daugeliui teko žygiuoti su visa manta ant pečių; visokios reikmenys į darbovietes atvyko pavėluotai. Nuvykę daliniai apsigyveno palapinėse, kurios buvo senos ir skylėtos, todėl lengvai praleisdavo lietų. Žmonės naktimis peršlapdavo, šaldavo, į darbus vykdavo šlapiais drabužiais, nes neturėjo kur išsidžiovinti. Būklė pablogėjo trūkstant maisto, nuolatiniu kareivių varginimu politiniais užsiėmimais, ką pastebėjo net Liaudies kariuomenės vadas VIII. 28 d. telefonograma Nr. 34, kad kovotojai prieš ir po sunkaus darbo aerodromuose varginami užsiėmimais. Pagal susitarimą su RKKA atstovais, likusis nuo aerodromų darbų laikas tvarkomas mūsų nuožiūra. Buvo uždrausta išeiti laisvu nuo darbo metu ar švenčių proga iš gyvenamo rajono net ir tokiems kareiviams, kurių šeimos arba giminės gyveno prie darboviečių. Taip, pav., dėl Alytaus rajono buvo vedamas susirašinėjimas su 11 armijos vadu, tačiau be pasekmių.

    Šiokį tokį vaizdą galima susidaryti iš ryšių karininko aerodromų reikalais pranešimų, duotų kariuomenės štabui.
    Spalio 3 d. raportu Nr. 89 apie Ukmergės aerodromo darbovietę praneša: Pirmąsias tris savaites visai nebuvo jokių techninių priemonių ir dabar jų trūksta. Rugsėjo 24 d. Žemės Ūkio Rūmų likvidacinė komisija per Ukmergės rajoną pristatė 2 žibalinius traktorius, 1 dizelinį traktorių, 2 vienvagius plūgus ir 1 dvivagį plūgą. Kuru ir tepalu žadėjo aprūpinti PRIBOVO 13 brigados aviarajonas. Iki šiol nepristatė nei kuro, nei tepalo. Mašinos stovi be darbo. Rankomis pašalintas miškas aerodromo vietoj ir vykdomas trasavimas viršutiniam žemės sluoksniui nuimti.
    Spalio 7 d. pranešime Nr. 93 apie padėtį Alytaus ir Balbieriškio darbovietėse sakoma: Alytaus darbovietės dalinys nepilnai aprūpintas palapinėm. Žmonės nusiskundžia, kad palapinėse jau šalta. Be to, po lietaus nėra kur išsidžiovinti drabužius. RKKA palapinių duoti žada, bet iki šiol pažadas nevykdomas. Nors maisto davinys ir sustiprintas, bet šio mėn. 3, 4 ir 5 dienomis negavo sviesto ir bendrai riebalų. Šio mėn. 5 dieną visai negavo duonos. Darbo norma – 8 valandų būvyje turi prikrauti ir iškrauti 43 m3 žemės, padarant 21 reisą apie 700 m distancijos. Buvo pasiūlyta dirbti stachanovietiškai ir tiems, kurie pasižymės, pulko grupės vadas žadėjo atostogų ir RKKA žadėjo prizus. Grupė, kuri greičiau baigdavo skirtą darbą, pagal norą galėjo nelaukti 8 darbo valandų, bet nutraukti darbą ir eiti poilsio. Kelios grupės pasižymėjo darbo našumu, pav., viena grupė 8 dienų būvy padarė 277 reisus, vietoj 168, pakrovė, pervežė 700 m. distancijon ir išvertė 434 m3 žemės, vietoj skirtų 336 m3. Žadėtų prizų ir atostogų niekas negauna. Be to, yra naujas paliepimas, būtent: be 8 darbo valandų neleisti nutraukti darbo, nors darbo norma ir būtų viršyta. Tuo žmonės nepatenkinti ir ūpas labai prislėgtas.
    Balbieriškio aerodrome – maitinasi iš RKKA katilo. Maistu žmonės nepatenkinti, yapč pusryčiais. Esamų kuopoje septynių arklių RKKA neaprūpina pašaru. Verčia ieškoti miškuose pievų, patiems nusišienauti ir kaip pašarą parsivežti. Tas pats ir su kuru. Verčia be jokio leidimo kirsti miške medžius ir vežtis kurui.
    Spalio 14 d. raportu Nr. 98 praneša: Raseinių aerodrome darbovietėj maitinasi iš RKKA katilo. Žmonės maistu nepatenkinti. Dažnai duoda grikių košę, kuirios daugumas nemėgsta. Kareiviai sakosi gauną tik pusę normalaus davinio, kurį gaudavo pulke. Gyvena dvaro daržinėj ir svirne. Turi tik po vieną antklodę. Naktimis šalta. Pas daugumą visai suplyšę batai, kurių negalima net pataisyti. Darbo norma – 8 valandos, vienam žmogui 8 m3 žemės. Žemės darbus vykdo ir sargybas neša tik mūsų kariai. RKKA kariai tik kaip traktoristai ir šoferiai. Politvadovas Zacharovas dažnai daro politines paskaitas tik rusų kalba. Padeda vertėjas.
    Daukšiškių aerodrome žmonės maitinasi iš RKKA katilo. Maistu nepatenkinti. Gyvena daržinėse. Naktimis šalta. Kurenamų patalpų aplinkui nėra.
    Gruzdžių aerodrome RKKA darbų techninis vedėjas ltn. Zakas per daug kišasi į mūsų karių vidaus gyvenimą drausmės atžvilgiu ir kitais reikalais. Visiems smulkmeniškai įkyrus. Dalinys negauna laikraščių. Šiuo laiku nustatyta 10 darbo valandų.
    Šeduvos aerodrome – maisto produktus gauna iš RKKA. Maistu žmonės nepatenkinti. Nusiskundžia, kad neleidžiami atostogų. Pirtis Radvilišky. Ten veža retai. Pradeda atsirasti parazitų. Darbo norma 10 valandų.
    Krakės aerodrome – pas daugumą nepataisomai sudėvėti batai. Vakarinis patikrinimas daromas 22,10 val. – per vėlai. Maža poilsio. Nusiskundžia dėl stokos medicinos priežiūros. Ligoniai eil. G., eil. T., eil. B., eil. M. verčiami eiti į darbus. Žmonės skundžiasi, kad neišleidžiami miestan ir atostogų. Darbo norma – nustatyta kiekvienam iškasti 12 m3 žemės, tačiau tiek nepajėgia, nes labai šlapia. Pavyksta iškasti po 6 m3. Velėnų supjaustyti reikalauja 6 m3, pajėgia tik 3 m3.
    Spalio 22 d. raportu Nr. 104 praneša apie Muniškių aerodromo darbovietę. Maitinasi iš RKKA katilo. Davinys paprastas. Maistu žmonės nepatenkinti. Pas daugumą sudėvėti batai. Į susirgimus sanitarinė pagalba nekreipia jokio dėmesio. Liepia dirbti.
    Seredžiaus aerodrome maitinasi iš RKKA katilo. Davinys paprastas. Maistu žmonės nepatenkinti. Trūksta lovų; dvejose lovose guli po tris žmones. Baltiniai suplyšę. Pas daugumą nudėvėti puspadžiai, pataisymui odos nėra. Darbo norma – 8 valandos. Pirmiau duodavo kiekvienam ribotą darbo kiekį, kurį užbaigęs galėjo ilsėtis. RKKA kariai tolygaus darbo kiekio per 8 darbo valandas baigti neįstengdavo. Taigi dabar, matyt, kad nedemoralizuotų RKKA karių, verčia dirbti 8 valandas, nors ir seniai būtų baigtas skirtas darbas.
    Karmėlavos aerodrome maitinasi iš savo katilo, davinys manevrinis, žmonės maistu patenkinti. Liktiniai puskarininkiai ir karininkai nusiskundžia, kad paleidžiami atsargon be jokio aprūpinimo pradiniam gyvenimui.

    Keletas ryšių karininko pranešimų duoda pakankamą vaizdą, kas tuolaikiniams RKKA vadams rūpėjo ir kiek jie rūpinosi lietuvių dalinius aprūpinti darbovietėse. Jiems buvo svarbu lietuvius pastatyti nepakenčiamosna darbo sąlygosna, užgrūsti darbų, laikyti alkanus, kad žmonės išvargę, neprisivalgę galvotų daugiau apie poilsį ir valgį, ir tuo pačiu nematytų kas dedasi Lietuvoje. Kad esantieji darbovietėse kariai nežinotų kas darosi krašte, uždraudė leisti atostogų ir miestan.

    Aerodromų darbai užsitęsė iki vėlyvos žiemos, diena dienon sunkėjančiom darbo ir gyvenimo sąlygom.

    Šiame puslapyje 1 komentaras

    1. rublis says:

      Nepirmą kartą girdžiu apie Raseinių aerodromą. Gal yra žinančių, kurioje vietoje jis buvo statomas? Pats esu iš Raseinių, tad būtų įdomu sužinoti daugiau apie savo kraštą.

    Komentuoti

    Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.