S.Bartkaus 2007.05.17 laidos „Požiūris“ stenograma

S.Bartkaus 2007.05.17 laidos „Požiūris“ stenograma

    1941 metai birželio 22-osios rytas. Vokiečių kino kronikos kūrėjų juostos ėmė suktis tuo pat metu, kai per Berlyno radiją nuskambėjo slaptažodis „Dortmund“. Tai buvo ženklas pradėti operaciją „Barbarosa“. Visame pasienyje iškilusias signalines raketas pakeitė pabūklų salvės.

    Pačio didžiausio ir žiauriausio žmonijos istorijoje karo pradžia ir dviejų totalitarinių rėžimų draugystės pabaiga. Sovietų Sąjunga ir Trečiasis reichas. Du dvidešimto amžiaus tironai. Vienas netrukus įsitikins, kad jo kariuomenė priešo kepurėmis neužmėtys. Kitas supras, kad Sovietų Sąjunga nėra supuvęs namas. Ir neužteks vien tik pasibelsti į duris, kad jis sugriūtų. Abu tironai mėgdavo samprotauti apie pasaulinį viešpatavimą ir stebėti savo kariuomenių paradus. Jų nusikalstami rėžimai skyrėsi nebent technikos lygiu ir jos panaudojimu. Nuo pirmųjų pabūklų salvių praėjus kelioms valandoms taikūs Lietuvos gyventojai išvys kas dar visai nesenai riedėjo Berlyno ir Maskvos gatvėmis. Tik tai nebus paradas. Tai žiaurus ir negailestingas karas.

    Antanas Dambrauskas, Grudziškių kaimo gyventojas
    Rytą mes čia pieną vežėmės nuvežiau į pieninę į Raseinius, jau ruskiai parduotuves šluoja į mašinas ir leidžiasi jau mano to pieno niekas neėmė, paskiau kokia 2 val. po pietų jau vokiečiai pasirodė, čia jau šituo vieškeliu ir Šiluvos vieškeliu važiavo, vijo rusus vijo iki pat pušyno ten tai jiems uždavė. O čia tankai kaip dabar tas akmuo tai čia susidūrė du tankai Jau jiems nebuvo kur šauti tai jie lipo vienas ant kito. Paskiau rusų tankas pabėgo. Atbėgo iki to durpyniuko ir užklimpo, o kas jį paskiau susprogdino, buvo susprogdytas ar rusai patys jį susprogdino, baisiai greitai tas karas praėjo.

    Lina Kantautienė, Raseinių muziejaus darbuotoja (rodo paminklinį akmenį)
    Kaip sakė ponas Antanas kad būtent čia susidūrė tas rusų ir vokiečių tankas.
    Buvo vienintelė ta šventė 1987 metais kada atidengė tą paminklą paminėti tankų kovoms, paskui jau prasidėjo atgimimas ir daugiau švenčių nebebuvo.

    Paminklas Gruzdiškėse su vokiečiais kovojusiai sovietų antrajai tankų divizijai atsirado ne pačiu geriausiu laiku. Pionieriai dar spėjo pasaliutuoti dviem į atidarymo šventę atvykusiems veteranams. Antrosios tankų divizijos karys Račkus ir tankų kuopos vadas Osadčis. Netrukus požiūris į tokių vietų įamžinimą keisis. Dabar ant akmens buvusi metalinė lentelė saugoma Raseinių krašto muziejuje. Kartu su išsaugotu kitu šiose vietose Sovietų kariuomenės kovas menančiu eksponatu. Varine knyga iš Kryžkalnio monumento. Muziejaus darbuotojai mums parodė tankų divizijos veteranų nuotrauką. Nedidelis būrelis likusių gyvų po didžiojo tankų mūšio, pavadinto Raseinių vardu.

    Jonas Brigys, Raseinių bibliotekos vyr.bibliotekininkas
    Raseiniam toks likimas lėmė, kad jie papuldavo visą laiką karo kelyje 1941 metų birželio mėnesį likimas lėmė jie atsidūrė saržoje. Jei 22 dieną mūšiai virė pasienyje tai 23 dieną karo volas atsirito ir iki Raseinių, Raseinius turėjo užimti vokiečių 6 tankų divizija, kurios pagrindinės smogiamosios jėgos buvo pulkininko Gerhardo Rauso ir barono fon Zekendorfo kariniai daliniai. Raseinius jie puolė iš skirtingų pusių. Rauso dalinys atėjo nuo kryžkalnio, o Zekendorfo puolė per Kalnujus.

    Tai ką pro savo sodybos langus matė Antanas Dambrauskas buvo tik nedidelė milžiniškos „Barbarosos“ operacijos dalis. Tai buvo dienos, kai trečiojo reicho karo vadai neabejojo sėkme. Į Lietuvos teritoriją įžengė 22 pėstininkų, 7 tankų ir 5 motorizuotos divizijos. Apie 700 tūkstančių karių. Jie pirmieji įsitikino, kad priešas karui nepasiruošęs. Tą beje vėliau pripažino ir sovietų armijos vadai. Generolas Sergejus Štemenka savo memuaruose rašo, kad generalinio štabo darbuotojai apie priešų judėjimą sužinodavo skambindami į partijos rajono komitetus. Jei telefono ragelio niekas nekelia, vadinasi teritorija jau užimta. Birželio 23-iosios ryte Raseinių partijos komitete į telefono skambutį nebebuvo kam atsakyti. Dauguma pasienio ir vidurio Lietuvos miestų tuo metu jau skendėjo gaisrų dūmuose.

    Jonas Brigys
    Kai skaitai istorinę literatūrą susidaro toks paradoksas, kas prisimena, autoriai rašė iš TSRS pozicijų, jie prisiminė, kad mūšiai dėl Raseinių tęsėsi 12 valandų, tuo tarpu prisiminimų autorius Rausas rašo, kad Raseinius paėmė per 2 val.

    Kiek iš literatūros matosi kad vokiečių kariniai daliniai paėmė lengvai paskui jų keliai išsiskyrė. Rauso dalinys nužygiavo link Šiluvos ir paėmė Kuševiškės tiltą, o Zekendorfo dalinys per Kybartėlių tiltą įžengė į Betygalą, ir Betygalą užėmė.

    Archyviniuose kadruose pergalingas vermachto žygis per Lietuvą. Šmėsteli prieš pat karo pradžią pradėti gaminti modernizuoti tankai T3 ir T4. Hitlerio žaibiško karo plane tankams buvo skiriamas ypatingas vaidmuo. Jie turėjo būti atakų smaigaliuose ir frontas turėjo judėti tankų greičiu. Pirmasis stabtelėjimas prie Nemuno netoli Alytaus. Šiame mūšyje vokiečiai praranda 12 tankų. Raseinių kryptimi žygiuojantiems daliniams paruoštas sunkesnis išmėginimas. Trečiąją karo dieną, 60 kilometrų ruože prasideda vienas didžiausių šio karo tankų mūšių.

    Dar viena nuotrauka iš Raseinių krašto muziejaus fondų. Prie pamušto rusų tanko KV-1 stovi jaunuolis. Mes jį suradome. Tai šiuo metu Vilniuje gyvenantis Petras Žindžius.

    Kasmet vis retėjančios karo liudininkų gretos ir negausūs rašytiniai šaltiniai. Tik jie gali padėti atsakyti į klausimus kas besiveržiančių vokiečių laukė Raseinių apylinkėse ir kodėl jie su pagarba palaidojo vieno sovietų tanko ekipažą. Apie tai po reklamos.

    Blogas tankų paruošimas buvo pagrindinė priežastis kodėl Vokietija pralaimėjo karą. Tai tvirtino vermachto tankistas numeris vienas, generolas Heincas Guderianas, žaibiško Sovietų sąjungos užpuolimo plano autorius. Mūšis prie Raseinių mūšis vertė ne tik skaičiuoti nuostolius, bet ir suvokti, kad šis karas bus ilgas ir sunkus.

    1943 metais pastatytas trečiojo reicho filmas „Kariai prieš tankus“. Viena surežisuota scena. Nedidelis vermachto būrys sėkmingai atremia sovietų karių ataką ir lengvai susidoroja su tanku T-34. 1941 metais situacija buvo visai kitokia. Jau po pirmų mūšių vermachto generolai suvoks, kad jų turėti žvalgybos duomenys netikslūs ir žygiai rytuose nebus tokie lengvi kaip vakaruose.
    Prieš pat Sovietų sąjungos puolimą vokiečių kariai buvo informuoti koks priešas jų laukia, vadai dalino paveikslėlius su sovietų tankų siluetais. Kad nesupainiotų su savais. Mūšyje ties Gruzdiškėmis vokiečių tankų divizijos kovinė grupė išvydo tai ko paveikslėliuose nebuvo. Sovietų tanką KV.

    Arvydas Pociūnas, Kauno karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas
    Jų niekas nesupažindino, jie matė tuos tankus su kuriais reikės kariauti, bet kad su tokiais… Jie kariavo, jie šaudė, yra žinoma, kad pabūklai pamatę KV 37 mm prieštankinė kai davė ir atšoko atgal. Haubizą nuleido 150 mm, turėjo bokštelis nulėkti. Taip, jis sustojo tas tankas, visi jau galvojo, kad jau, bet jis pajudėjo. Visi apakę iš baimės. Ne tai kad apakę, paskui baimė atsirado. Jie sukaustyti buvo.

    Jonas Brigys
    Jei pagrindiniai mūšiai kiek pavyko suprasti vyko Kryžkalnio, Skaudvilės rajonų, tai prie Raseinių įvyko toliau gal istorijoje išpopuliarintas įvykis, kai vienas iš sovietinių tankų KV-1 ar KV-2, čia autoriai skirtingai nurodo, kadangi tas pats tankas neišliko, tai ir sunku pasakyti kuris tas tankas buvo. Berods prie Dainių kaimo tas tankas gal dėl gedimo sustojo ir užtvėrė kitoje pusėje buvusiam Rauso daliniui tiekimą, Jis pamušė apie 12 sunkvežimių, šarvuotą transporterį ir sudarė didelę kliūtį,

    Trečiojo reicho kino kronikos kūrėjai nepraleisdavo progos užfiksuoti degančius priešų tankus. Į kadrą papuolė kariai, apžiūrinėjantys iki šio nematytą ir sunkiai įveikiamą plieno tvirtovę. Sunku dabar nustatyti kokioje Lietuvos vietovėje pirmąją karo dieną buvo galima išvysti tokius vaizdus. Karo istorijos tyrinėtojas Arvydas Žardinskas mums atsiuntė dvi nuotraukas. Pagal liudininkų aprašymus galima įtarti, kad tai tas pats tankas, mūšyje prie Raseinių sugebėjęs ilgam sustabdyti vokiečių puolimą.

    Jonas Brigys
    Kaip ten bebūtų tas tankas nuveikė nemažai nes dviem dienom sulaikė vokiečių karinį dalinį, ir kol jį įveikė tai buvo tikrai nemažas vargas. Bandė jį ir sprogdinti, bandė apšaudyti bet pasirodė kad tuometinė vokiečių pabūklai jo šarvų neėmė. Paskui kai antrą dieną tą tanką puolė visas batalionas vokiečių, nuo Tauragės atvežti 88 mm pabūklai jei prisigretinę sugebėjo tą tanką pamušti.

    Būtent šį tanką galėjo matyti ir mūsų surastas liudininkas Petras Žindžius.

    Petras Žindžius, Grudziškių kaimo gyventojas
    Pažiūrėti kaip Raseiniai, kaip bažnyčia, tai arklį užsikinkėm nuvažiavom nuo namų kokius tris kilometrus ar ten keturis tankas stovi. Liukas atdaras, jau šalia užkasta tokiais alksniukais užkalta. Atseit būta penkių tankistų.

    Ten žmonės kur arčiau gyvena tai pasakojo, kad tas išlindo iš miškelio iš krūmų ir plieskė. Kai važiavom tai tų mašinų nu ilga eilė sudegintų Jis tiesiai šaudė į kelią.

    Nuožmias kautynes prie Raseinių detaliai aprašė Erchardas Rausas. Raseinių krašto muziejuje saugomi jo priešo, tankų kuopos vado, atsargos generolo Osadčio prisiminimai. Skirtingai nei Rausas, sovietų vadas detaliai aprašęs nuožmias kautynes epizodą prie Dainių kaimo praleidžia. Kodėl sovietai kanonizavę ir žymiai menkesnius žygdarbius tanko KV ekipažą ilgam pamiršo. Pirmasis po daugelio metų prabilo prieštaringai vertinamas rašytojas Suvorovas. Tačiau ir jis neužsiminė apie tai, ką po mūšio svarstė vietiniai gyventojai.

    Petras Žindžius
    Tai kad ten tokios kalbos, kur netikėjau, tai kad ten jie pririšti buvo politrukų, bet kas matė tokius dalykus.

    Arvydas Pociūnas
    Mes galime pasakyti, kad mes istorijos 41-45 metų kas darėsi Lietuvoje mes neturime, Mes turime kaip įvyko birželio sukilimas, mes turime kaip partizanų kautynės įvyko, bet kas yra aprašęs yra 44 metų, bet ten viskas per raudoną vėliavėlę, bet kas sudarė kaip vyko veiksmai, kautynės, kur vyko stambio kautynės pas mus nėra jokio veikalo. Mes nieko neturime.

    Karo istorija tyrinėjantys ar ja besidomintys daugiausia informacijos randa užsienyje. Kas liko pas mus? Gal būt šis keliukas, vedantis per mūšio vietas. Mažai pakitęs nuo tų laikų. Melioracija seniai užlygino visus apkasus ir išrankiojo pasėtus neaiškius metalo gabalus. Vietiniai žmonės pasakys, kad laukuose dar ilgai aptikdavo vietų, kur niekas neaugo, o žemė skleidė benzino smarvę. Ūkininkams jau nesvarbu, rusų ar vokiečių pamuštas tankas užteršė šį plotą. Liko dar kapinės. 1965 metais iš Dainių kaimo pakelės į Raseinius perkelti šeši karių palaikai.
    Kur po mūšio laidojo vermachto karius, sužinota visai nesenai. Vokiečių duomenimis per pirmąją karo savaitę Lietuvos teritorijoje žuvo trys tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt du kariai. Kiek nuostolių patyrė sovietų pusė tik spėjama. Apie 40-50 tūkstančių.

    Petras Žindžius
    Čia kur buvo nuklimpęs tankas tai buvo tragiškas atsitikimas Du kaimynai atėjo paknibicuoti ir kas tai sprogo tai du vyrus užmušė iš to tanko. Mano dėdės abu.

    Du Gruzdiškių kaimo vyrai. Tragedija niekada nepateksianti į istoriją. Tūkstančiai tokių istorijų jau negrįžtamai prarasta. Tiek kiek Lietuva prarado taikių gyventojų. Jiems niekas nestatė obeliskų. Tai ne mūsų karas. Tik ar verta jį pamiršti.

    Antrasis pasaulinis karas su iki šiol nesugijusiomis žaizdomis. Istorikai archyvuose aptinka naujų dokumentų, tikslina mūšių detales, ginčijasi dėl mūšių epizodų. Šiame siužete apie karą kalbės ne vien tik istorikai. Vienas didžiausių mūšių Lietuvoje paprastų kaimo žmonių akimis. Tai liudininkai, kurių kasmet vis mažiau ir mažiau galima surasti.

    Šiame puslapyje komentarų nėra

    Komentuoti

    Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.