Rytų fronto tematika Grūto parke – Rytų frontas 1941-1945

Manau, kad ne kiekvienas jūsų buvote Grūto parke. Patikėkit, tikrai verta prisiliesti prie ne taip ir senos mūsų istorijos. Tiems, kurie nei karto ten nesilankė, siūlau trumpą ekskursiją, kurią pavadinčiau „Rytų fronto tematika Grūto parke“.

Su Rytų frontu susidūriau dar pakeliui į Grūto parką.


1-3 pav. Tai taip vadinamos Molotovo linijos fragmentas, DOTas (долговременная огневая точка – ilgalaikis ugnies taškas), esantis prie pat Lazdijų – Kalvarijos kelio.


4 pav. Bet štai pasiektas ir kelionės tikslas.

Sovietinių skulptūrų muziejuje nėra labai daug eksponatų, susijusių aplamai su Antruoju pasauliniu karu ir būtent Rytų frontu. Daugelis eksponatų yra iš „brandaus socializmo“ epochos. Jaunesnieji kolegos gal to laikmečio jau ir neprisimena, bet vyresniesiems tie eksponatai yra gerai žinomi.


5 pav. Sakykim, garsioji giros bačka. Mažas bokalas – 3 kapeikos, didelis (t.y. 0,5 litro) – 6 kapeikos.


6 pav. O štai ir „gazovkės“ automatas. Be sirupo – 1 kapeika, su sirupu – 3 kapeikos. “Tada“ tiek kainavo… Dabar kainos lietuviškais centais, bet ir giros, ir gazuoto vandens skonis – ne tas…

Bet grįžkim prie Rytų fronto.


7 pav. Prie pat įėjimo, ant nedidelės kalvelės jus pasitiks Kryžkalnio motina. Mano supratimu, tai mažiausiai „raudona“ iš parke esančių skulptūra.

Kiek tolėliau, prie kavinės pastato, pamatome ir karinių atributų.


8-10 pav. 76 mm patranka, 122 mm minosvaidis, 45 mm prieštankinė patranka… Keista tik tai, kad prie visų revoliucionierių, pogrindininkų, komunistų ir panašių veikėjų skulptūrų yra lentelės su istorinėmis pažymomis apie juos lietuvių – rusų – anglų kalbomis, o štai prie pabūklų to nėra. Vargu ar dažnas lankytojas žino kokia tai patranka. Gal muziejaus kūrėjams reikia pagalbos?

Einant toliau matome daugybę leninų, dzeržinskių, sniečkų ir kitų panašių veikėjų.


11-12 pav. Ir „visų tautų tėvo“ bent pora eksponatų yra.


13 pav. O štai tokie „kariai-išvaduotojai“ stovėjo dažno miesto karių kapinėse.

O štai eksponatas, kuris gali būti įdomus studijuojantiems mūšius Lietuvoje 1944 metais.


14-15 pav. Šis eksponatas pakankamai ilgas, nepavyko viso jo nufotografuoti. Įdomus jis tuo, kad jame išvardinti stambesni sovietinės armijos daliniai, kovoję Lietuvoje.

O štai ir paminklai Sovietų Sąjungos didvyriams.


16 pav. Štai vienas iš jų.Turint laiko ir noro, būtų galima apie jį sužinoti ir daugiau. Sprendžiant iš piešinių paminkle – tankistas.


17 pav. O kito Sovietų Sąjungos didvyrio karinė specialybė aiški – lakūnas.


18 pav. O štai dar vienas. Šio aiški tik tautybė – armėnas.


19 pav. Paminklas skirtas 3-ajam Baltarusijos frontui.


20-21 pav. I.Černiachovskis Lietuvoje buvo ir karo pradžioje kaip divizijos vadas, ir karui einant į pabaigą, 1944 metais, jau kaip fronto vadas.


22 pav. F.Baltušis – Žemaitis palikęs prastus atsiminimus. 1940 metais jis buvo atsiųstas iš Maskvos į Lietuvą padėti sunaikinti lietuviškąją armiją. Karo metu, 1943 metų pradžioje, jo „dėka“ prie Aleksejevkos amžinam poilsiui atgulė daug 16-osios divizijos karių.

Neiškenčiau neįamžinęs ir su Rytų frontu nesusijusių, bet vis tiek karinių – lietuviškų eksponatų. Tai du žymūs karo vadai – lietuviai žuvę stalininių represijų metu.


23 pav. Jeronimas Uborevičius.


24 pav. Vytautas Putna.

Tai tik menka dalelė muziejaus eksponatų.
Tad ar verta jį aplankyti? Bent aš manau – verta. Bent vieną kartą.