Pranešimas apie 5-osios tankų divizijos dalinių kovinius veiksmus. 1941.07.11

Pranešimas apie 5-osios tankų divizijos dalinių kovinius veiksmus. 1941.07.11

    Raudonosios armijos Politinės propagandos vyriausiosios valdybos Viršininkui
    Maskvos karinės apygardos Politinės propagandos valdybos Viršininkui
    Politinės propagandos skyriaus viršininkui
    14/M/K Kaluga.
    Politinis pranešimas. 1941.07.11. Kaluga.
    Turinys: Apie 5-osios tankų divizijos dalinių kovinius veiksmus.

    1941.06.19 gavus iš PabYKA šifruotą telegramą dėl asmeninės sudėties ir karinės technikos pasirengimą maršui, divizijos vadas surengė dalinių vadų ir jų pavaduotojų politinei daliai pasitarimą, kuriame jie gavo nurodymus pasirengti ilgam maršui ir galimam susitikimui su priešu. 1941.06.19 divizijos daliniai gavo kovinį įsakymą susitelkti rytiniame Alytaus pakraštyje dešiniajame Nemuno krante, išskyrus 5-ąjį motošaulių pulką ir 5-ąjį tiltų-pontonų bataljoną, kurie gavo įsakymą susitelkti šiauriniame Alytaus pakraštyje esančiame miške. Asmenine sudėtimi divizija sukomplektuota buvo taip: (toliau praleidžiu skaičius, kurie buvo prieš tai buvusiame laiške). Tankų buvo iš viso 295, iš jų 27 reikėjo kapitalinio ir vidutinio remonto, dar 27 tankai T-28 dėl nusidėvėjimo buvo netinkami naudoti. Susitelkimo rajone buvo organizuotas blindažų ir apkasų kasimas, ginkluotė kruopščiai užmaskuota nuo antžeminio ir oro priešininko… Birželio 21 prasidėjo pasirengimas vadovaujančios sudėties šeimų evakuacijai (kortelių, atestatų ir pan. dokumentų rengimas). Vienok birželio 21 11-osios armijos karinės tarybos narys uždraudė šeimų evakuaciją iki tol, kol bus gautas nurodymas iš Maskvos. Birželio 22 4 val. 20 min. prasidėjo priešininko aviacijos antskrydis. Pagrindiniu bombardavimo objektu tapo senieji karinės technikos parkai, pietinio karinio miestelio kareivinės ir aerodromas. Aukų buvo palyginti nedaug, nes iš kareivinių ir parko viskas buvo išvesta į susitelkimo vietas. 12 val. 15 min. būklei buvo netekta 40 žmonių žuvusiais ir sužeistais. Nuo aviacijos antskrydžio pradžios 5-asis atskirasis zenitinės artilerijos divizionas pradėjo šaudyti į fašistų lėktuvus, o pasirodžius fašistų 39-ajam motorizuotam korpusui zenitinių baterijų pabūklai buvo nukreipti į tankus. Ypač pasižymėjo 1-oji baterija (vadovavo leitenantas Ušakovas ir pavaduotojas politinei daliai jaunesnysis politinis vadovas Kozlovas)… Zenitinių pabūklų ugnimi buvo sunaikinta 14 priešo tankų ir pristabdytas tolesnis jų judėjimas. Priešakiniai priešininko tankai pasirodė Simno – Seirijų kryptimi. Po vieną jie judėjo link tilto per Nemuną. Tiltą sprogdinimui parengė PabYKA štabui pavaldus 4-asis pontonų-tiltų pulkas, bet dėl mums nežinomų priežasčių naktį iš birželio 21 į birželio 22 tiltas buvo išminuotas PabYKA štabo atstovo potvarkiu. Tiltų susprogdinimas turėjo būti įvykdytas, remiantis jaunesniojo leitenanto iš 4-ojo inžinerinio pulko raportu, tik po to, kai per juos persikels 128-osios ir 33-osios šaulių divizijų daliniai. Upės prieigose priešininko tankai buvo sutikti mūsų tankų ir mūsų 5-ojo motošaulių pulko artilerijos pabūklų, apsikasusių upės pakrantėje, ugnimi. Vienok per 30 – 40 minučių tiltą gynusius tankus ir pulko artileriją iš rikiuotės išvedė sutelkta priešininko tankų ir artilerijos ugnis. Šiaurinio tilto gynyboje ypač pasižymėjo leitenanto Šiškino baterijos kariai. Jo baterijos 2 pabūklai sunaikino 6 priešininko tankus. Iš viso motošaulių pulko artileristai sunaikino 16 tankų. Pulko artilerija būtų pasiekusi žymiai daugiau, jei jie būtų turėjo šarvamušių sviedinių. 9-ajam ir 10-ajam tankų pulkams divizijos vadas įsakė išeiti į tiltų rajoną ir sulaikyti priešininko persikėlimą į kitą Nemuno krantą. Prie šiaurinio tilto 9-ojo tankų pulko 2-asis tankų batalionas atvyko tada, kai tiltas ir už jo esančios aukštumos jau buvo užimtos priešininko. Nežiūrint į tai, kad priešininko pajėgos kelis kartus viršijo mūsų pajėgas, 2-asis tankų batalionas išsiskleidė prieš tiltą ir savo ugnimi sulaikė priešininko judėjimą. Bataljono kariai, vadovaujami vado vyresniojo leitenanto Veržbickio ir pavaduotojo politinei daliai SSRS Aukščiausios Tarybos deputato politinio vadovo Gončarovo su bolševikiniu ryžtingumu stojo į mūšį su priešu… Jaunesnysis vadas kandidatas į VKP (b) narius Makogonovas šiame mūšyje sunaikino 6 priešninko tankus. Leitenantas Levitanas, VKP (b) narys, sunaikino 2 priešininko pabūklus, ir būdamas sunkiai sužeistas, išsiropštė iš degančio tanko bei išėjo iš apsupimo. Šiame mūšyje taip pat didvyriškai kovėsi 9-ojo tankų pulko 1-ojo bataljono kariai. Batalionas turėjo 20 T-28 ir ugnimi iš vietos palaikė 2-ojo bataljono puolimą. Leitenantas Kabačenko savo tanko ugnimi taikliai naikino priešo pėstininkus, kurie stengėsi atakuoti 2-ąjį bataljoną iš dešinio sparno. Priešininko judėjimas per šiaurinį tiltą buvo pristabdytas.

    …Vienok tuo metu daug priešininko tankų pabandė veržtis per pietinį Nemuno tiltą, kurį gynė 10-asis tankų pulkas. Pietinio tilto gynybai, neskaitant įkastų tankų, buvo skirtas ТБ vadovaujamas pulko vado pavaduotojo rikiuotės daliai kapitono Novikovo… Prasiveržę tankai buvo sunaikinti, bet paskui tankus priešininkas suspėjo atsitempti ir lauko artileriją (tris kartus bandymai atakuoti priešo artileriją buvo nerezultatyvūs). Šiame mūšyje priešininkas neteko 30 tankų. Didvyriškai kovojo su fašistiniais grobikais 5-ojo motošaulių pulko batalionai. Ne vieną kartą priešininko tankai ir motorizuoti pėstininkai bandė apsupti pulką, bet kiekvieną kartą priešo užmačios būdavo sudaužomos mūsų šaulių ugnimi. Vieną kartą į pulko pozicijas kartu su pėstininkais įsiveržė 6 priešininko tankai. Jie buvo sunaikinti granatų ryšuliais, o pėstininkai buvo sutikti 1-ojo šaulių bataliono ugnimi ir nublokšti link į karinį miestelį vedančio kelio. Mūšio lauke priešas paliko daug žuvusių ir sužeistųjų, 4 sunkiuosius kulkosvaidžius, 2 prieštankines patrankas. Motošaulių pulko kariai drąsiai kovėsi iki paskutinio šovinio ir tik birželio 23 dienos 7 valandą ryto, pasirodžius naujiems priešininko daliniams ir artilerijai ir dėl šaudmenų trūkumo pradėta kaunantis atsitraukti Daugų – Vilniaus kryptimi. Šiame mūšyje ypač pasižymėjo 1-oji šaulių kuopa, vadovaujama kuopos vado leitenanto Griniovo ir pavaduotojo politinei daliai politinio vadovo Makarovo. Dar pirmąją mūšio dieną savųjų tankų kontratakoms palaikyti į gynybos rajoną buvo pasiųsta 5-ojo haubicų artilerijos pulko prieštankinė baterija (baterijos vadas leitenantas Fominas). Baterija užėmė kovos pozicijas Kaniūkų rajone ir pradėjo šaudyti į pietinį tiltą per Nemuną bei į rytinėje upės pusėje esančius priešo ugnies taškus. Kitos 5-ojo haubicų artilerijos pulko baterijos taip pat savo artilerijos ugnimi palaikė mūsų pulkų kontratakas. Birželio 22 dieną 24.00 didelių priešininko pajėgų spaudžiamas artilerijos pulkas pradėjo atsitraukimą į naujas linijas Daugai – Olkeniškės (dab. Valkininkai). Per pirmąją mūšių dieną divizija neteko iki 90 kovos mašinų, priešininko nuostoliai buvo iki 170 kovos mašinų. 9-asis tankų pulkas iš 24 tankų T-28 kovos lauke neteko 16, iš 44 T-34 – 27, iš 45 BT-7 – 30. Birželio 22 netekta beveik viso 5-ojo pontonų-tiltų bataliono specautomobilių parko dėl bataliono vado kapitono Ponamarenko iniciatyvos stokos, jis nesiėmė priemonių išvesti automobilius iš parko vis laukdamas kažkokio įsakymo. Dėl šio įvykio atliekamas tyrimas. 10-ojo tankų pulko vadas pulkininkas Bogdanovas su grupe tankų tą pačią dieną atsitraukė Vilniaus kryptimi. Palikti pridengti atsitraukimui kapitono Novikovo vadovaujami 2 tankai iš 10-ojo tankų pulko ilgą laiką sulaikė priešininko spaudimą. Atliekant užduotį pridengti atsitraukiančius dalinius pasižymėjo 10-ojo tankų pulko vadas Smirnovas, kuris 2 kartus ėjo į žvalgybą prie priešininko užimto tilto ir sužinodavo vertingų duomenų. Birželio 23 šie tankai buvo priešininko apsupti, bet drąsiais drg.Novikovo ir Smirnovo veiksmais jie sugebėjo išeiti iš apsupimo ir sugrįžo į pulką. Kiek vėliau tą pačią dieną (06.23) 10-ojo tankų pulko daliniai susitelkė Ganušiškių rajone. Būnant miške juos iš sparno atakavo priešo tankų daliniai. Nelygiame mūšyje 10-asis tankų pulkas patyrė rimtų nuostolių. Birželio 23 apie 8 – 10 valandą Rūdiškių stoties rajone priešininkas išmetė maždaug dviejų kuopų dydžio aviadesantą. Šiame rajone buvo 9-ojo tankų pulko ГЭП ir ТЭП bei 3 šarvuoti automobiliai. Vadovaujami бат/к Grigorenko didžioji šio desanto dalis buvo sunaikinta. Daugiau žinių apie drg.Grigorenko grupę nėra. Birželio 23 dienos 4.00 5-asis haubicų artilerijos pulkas pasiekė Lazdijų (Лодзеянцы) rajoną, kur buvo išsiskleidusi gynybai 184-oji šaulių divizija. Netrukus 184-oji šaulių divizija dėl šaudmenų trūkumo pasitraukė link Vilnius. 5-asis artilerijos pulkas savarankiškai kovėsi su priešo mechanizuotais daliniais. Birželio 23 6.00 pulkui buvo įsakyta atsitraukti į miškus Panerių stoties rajone. Atsitraukimo metu 2, 3 ir 4 baterijos karius iš rankinių ginklų ir artilerijos apšaudė lietuviai kariai. Tame mūšyje greitai ta grupė buvo išsklaidyta mūsų baterijos ugnimi. Tą pačią dieną mūsų divizijos pajėgos organizavo Vilniaus gynybą. Gynyboje dalyvavo 5-asis haubicų artilerijos pulkas ir kitų divizijos dalinių kovos mašinos. Šiame mūšyje priešininkui buvo padaryta daug nuostolių, įnirtingų mūšių išdavoje sunaikinta iki 2 batalionų priešininko tankų, 4 prieštankinės artilerijos baterijos, 4 minosvaidžių baterijos, 6 stambaus kalibro kulkosvaidžiai. Šiame mūšyje ypatingą ryžtą ir drąsą pademonstravo 5-ojo haubicų artilerijos pulko šaulių būrio vadas jaunesnysis leitenantas Romanovas, jaunesnysis leitenantas Poliakovas, leitenantas Fominas ir vyresnysis leitenantas Vednejevas. Apsupti priešininko mechanizuotų dalinių ir pėstininkų, mūsų daliniai pradėjo trauktis į Ašmenos rajoną. Atsitraukdami jie susitiko su 8 priešininko tankais. Kapitonas drg.Novikovas ir politinės propagandos skyriaus viršininko pavaduotojas vyresnysis politinis vadovas Podporinovas drąsiais ir ryžtingais veiksmais sutriuškino šią priešininko tankų grupę. Birželio 24 visos likę kovos mašinos buvo vadovaujamos 9-ojo pulko vado pulkininko Verkovo. 5-asis haubicų artilerijos pulkas birželio 24 13 val. Pasiekė rajoną į rytus nuo Ašmenos, kur jaunesniojo leitenanto Romanovo būrys šaudė į išsilaipinusį desantą. Buvo nukautas vienas karininkas ir grupė kareivių, mūsų pusė nuostolių nepatyrė. Birželio 25 3 val. 30 min. Divizijos vadas 9-am pulkui įsakė užimti Ašmeną ir po to judėti link Vilniaus. 9-ojo tankų pulko vadas suformavo kapitono Novikovo vadovaujamą būrį, į kurio sudėtį įėjo 4 BT-7, 6 šarvuoti automobiliai BA-10. Birželio 25 6-30 būrys pasiekė rytinį Ašmenos pakraštį, pastebėjo judančią priešo tankų ir motorizuotų pėstininkų koloną ir atakavo ją iš užnugario. Priešininkas iš dalies buvo sunaikintas, iš dalies išsklaidytas. Šiame mūšyje vėl pasižymėjo 10-ojo pulko kuopos vadas vyresnysis leitenantas Vedenejevas, kuris savo tanko ugnimi sunaikino 5 priešininko tankus ir 4 prieštankinius pabūklus. Kapitonas Novikovas šiame mūšyje užgrobė lengvąjį automobilį su vieno vokiečių karininko dokumentais. Dokumentai pristatyti į Vakarų fronto štabą. 9-ojo tankų pulko vado Verkovo vadovaujamas tankų būrys, veikęs kitame rajone, buvo apsuptas didelių priešininko pajėgų. Jam į pagalbą 2-ojo bataliono vadas vyresnysis leitenantas Veržbickis pasiuntė du T-34, o likę du tankai palaikė jų judėjimą. Šie du ekipažai, pasiųsti drg.Verkovui į pagalbą, drąsiai įsirėžė į priešininko koloną. Tankų vadai, seržantas VKP (b) narys Tomilčenko ir seržantas kandidatas į VKP (b) narius DRG. Zaicevas pademonstravo drąsos ir didvyriškumo pavyzdžius. Drg. Tomilčevas savo tanku sunaikino 7 priešininko automobilius ir daug šarvuotų mašinų. Seržantas Zaicevas žuvo narsiųjų mirtimi teikdamas savo vadui pagalbą. Mūšiuose už Ašmeną išimtinę drąsą pademonstravo 10-ojo pulko raudonarmietis Muldachadžajevas. Jis buvo paliktas miestelyje saugoti sugedusius tankus kol jų atvyks buksyruoti traktoriai. Būdamas tanke iki ryto jis buvo apsuptas vokiečių, kurie siūlė pasiduoti, karys jiems atsakė: „Aš turiu 160 sviedinių, tai kodėl aš turiu pasiduoti į nelaisvę?“. Ištisą parą drg. Muldachadžajevas atlaikė priešo apsiaustį ir išėjo iš mašinos tik tada, kai į miestelį atvyko mūsų tankai. Pagal vietinių gyventojų pasakojimus, vokiečiai stebėjosi raudonojo kario drąsa. Jaunesniojo leitenanto Romanovo šaulių būrys Smorgainių rajone ugnimi dengė divizijos dalinių atsitraukimą. Birželio 25 nuo 14 iki 19 val. du 9-ojo tankų pulko tankai T-34 dengė Vilniaus pėstininkų mokyklos atsitraukimą Smorgainių – Molodečno kryptyje. Lebed rajone šie tankai ir keli šarvuoti automobiliai, vadovaujami 9-ojo pulko partijos biuro sekretoriaus Nužno, buvo apsupti priešininko tankų ir motorizuotų pėstininkų. Dėl stipraus mūsų tankistų spaudimo priešas buvo priverstas atsitraukti. Šiame mūšyje fašistai prarado 3 tankus ir 10 prieštankinių pabūklų. Mūšyje ypač pasižymėjo leitenantas Botinas, politinis vadovas Nužnas ir kapitonas Novikovas. Bet netrukus priešininkas metė šviežias pajėgas, kurios pabandė apeiti, apsupti ir sunaikinti mūsų būrį. Bandant atsitraukti brastoje užstrigo du mūsų T-34 ir jų nebuvo įmanoma ištraukti. Drg.Nužno šarvuotą mašiną pamušė priešininko patranka. Tankistai, sugadinę ginkluotę ir mechanizmus, pasiėmė kulkosvaidį su diskais, išėjo iš apsupimo ir grįžo į savo dalinį pėsčiomis nuėję 80 kilometrų.

    Išimtinę drąsą ir heroizmą kovose su fašistais pademonstravo divizijos tankų būrys, vadovaujamas vyresniojo leitenanto komunisto G.A.Naiduno ir raudonarmiečio komjaunuolio Kopytanovo. Šie du drąsuoliai pastebėję judančią priešininko tankų koloną užsimaskavo miške. Praleidę į priekį keletą tankų, jie atidengė uraganinę ugnį į priekinį tanką ir išvedė jį iš rikiuotės. Pamušta priešininko mašina užtvėrė kelią judantiems iš paskos. Fašistai pabandė grįžti atgal, bet… tankistai smogė paskutiniajam, išvedė jį iš rikiuotės ir tokiu būdu sutrukdė kolonai atsitraukti, nes paskutinysis pamuštas užtvėrė kelią atsitraukimui. Naudodamiesi priešo sutrikimu didvyriškas ekipažas sudaužė ir likusius 10 tankų. … Po mūšių Ašmenos-Smorgonių rajone, kur divizijos daliniai didvyriškai kovojo iki paskutinio tanko, Molodečne buvo suformuotas būrys kovai su priešininko tankais. Į būrio sudėtį įėjo 5-ojo motorizuoto pulko kovotojai vadovaujami divizijos 3-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio drg.Žichariovo, VKP (b) nario. Šis būrys didvyriškai kovojo su priešu. Birželio 25 divizijos daliniai, planingai atsitraukdami, laikinai susitelkė Radoškovičių rajone. Bandydami sulėtinti priešininko judėjimą buvo užverčiamas kelias. Daliniai, traukiantis keliu Minskas – Maskva, ne kartą buvo priešininko bombarduojami. Birželio 26 5-ojo haubicų artilerijos pulko penkių pabūklų būrys užėmė gynybą Novo-Borisovo vakariniame pakraštyje. Vakarų fronto Karinės tarybos įsakymu divizijos daliniai pradėjo telktis Smolensko srities Jelnios rajone ir birželio 29 daliniai atvyko į susitelkimo vietą. Liepos 4 buvo sutelkta 2552 kariai ir vadai, 361 ratinė mašina, 2 tankai BT-7 ir 4 šarvuoti automobiliai.

    Pranešimo tekstą svetainei atsiuntė kaliningradietis Dmtrij Jegorov, knygos «Июнь 41-ого. Разгром Заподного фронта» autorius.

    Arvydo komentaras

    Tai sovietų 5-osios tankų divizijos vado pavaduotojo politiniams reikalams („zampolito“), brigados komisaro G.Ušakovo politinis pranešimas. Skaityti šį tekstą reikia turint mintyje to meto realijas, t.y. atlaidžiai žiūrėti į politinio pobūdžio frazes. Taip pat labai atsargiai reikia vertinti tekste minimus vokiečių patirtus nuostolius, nes tie nuostoliai, kaip buvo įprasta, gerokai išpučiami. Tačiau tekste yra pateikiama ir labai karo istorijos tyrinėtojams naudingų faktų bei skaičių. Pavyzdžiui, tekste randame patvirtinimą apie tai, kad karo buvo laukiama – divizijos daliniai prieš pat karo pradžią buvo išvesti iš karinių miestelių ir pirmasis vokiečių aviacijos smūgis į tuos miestelius pridarė labai nedaug žalos. Taip pat pranešime nurodomas tikslus pirmojo antskrydžio laikas – 4 val. 20 min. Tai paneigia dažnai įvairiuose leidiniuose eksploatuojamą faktą, kad Alytų vokiečiai bombardavo būk tai 3 val. 55 min., t.y. dar iki kovinių veiksmų pradžios.

    Pranešime nurodomas tikslus divizijoje turėtų tankų skaičius – 295. Kai kuriuose itin solidžiuose leidiniuose sutinkame kitokį, kiek mažesnį divizijoje turėtų tankų skaičių – 268. Reikia atkreipti dėmesį, kad pranešimo autorius pažymi, kad 27 tankai T-28 buvo netinkami eksploatuoti. Gal kalbant apie 268 tankus tie techniškai netvarkingi T-28 neįeina į bendrą skaičių? Šioje vietoje reikia atkreipti dėmesį, kad divizija turėjo iš viso 30 tankų T-28, todėl galima teigti, kad šios markės tankai mūšiuose dėl Alytaus iš esmės nedalyvavo.
    Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kaip greitai divizija atsidūrė Baltarusijos teritorijoje. Galima teigti, kad traukiantis Vilniaus link ir toliau į Baltarusiją didesnių mūšių su priešakiniais vokiečių daliniais nebuvo.

    Šiame puslapyje 1 komentaras

    1. admin says:

      Arminas | Sau 07, 19:40 |
      Komentarai: 7

      Įdomu kur Baltarusijoje ta Lebed gyvenvietė, nes brastoje užstrigę du T-34 kažką labai primena

      tomasbmw | Vas 02, 17:55 |
      Komentarai: 3

      Del T-28 tai as turiu nuotrauku, kuriose yra pamusti sie tankai ties Kaniukais, ties Revais ir viena pamusta kazkur Varenos raj. todel manau, kad jie dalyvavo musiuose del Alytaus.

      Arvydas | Vas 02, 18:51 |
      Komentarai: 129

      sovietinių tankų nuotraukų Alytaus apylinkėse (ne vien T-28) pakankamai daug yra J.Drigo svetainėje http://rkka.ru/drig/identif/Olita_Vilno/5td.htm Nuotraukų su T-28 Alytaus apylinkėse nėra labai tiek daug, dar mažiau yra pamuštų T-28, nes absoliuti dauguma tos markės tankų nuotraukų yra matomi dėl techninių gedimų ekipažų palikti tankai. Taip, labai didelė galimybė, kad T-28 mūšiuose dėl Alytaus dalyvavo, bet tų tiesiogiai dalyvavusių buvo vienas kitas. Tad aš ir rašiau komentaruose „iš esmės nedalyvavo“. Tai reiškia – jei ir dalyvavo, tai nevaidino kažkokio ypatingo vaidmens.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Arvydas | Kov 05, 11:19 |
      Komentarai: 129

      Viktoras rašė
      5td vadas 1941m buvo P.Rotmistrovas.1944m tas pats P.Rotmistrovas bet jau budamas 5 Gv tanku armijos vadas dalyvavo musiuose Lietuvoje.Jo vadovaujama tanku armija ,pradedant operacija „Bagrationas“ Baltarusijoj iki rugpjucio men Raseiniu raj buvo tiek netekusi tanku ir savaeigiu,kad ,jei tiket rasytojui V.Bogomolovui,rusu Genstabas asmeniskai jo armijai skyre 530 tanku ir 280 SAU.
      Dėl P.Rotmistrovo ne visai taip. Iki 1940 metų gruodžio 5-ajai tankų divizijai vadovavo generolas-majoras A.Kurkinas, kol jis buvo paskirtas 3-ojo mechanizuoto korpuso vadu (iki tol korpusui vadovavo kitas gerai žinomas kariškis, tuo metu generolas-leitenantas Jeriomenko). 1940 metų gruodžio mėnesį 5-osios divizijos vadu paskiriamas pulkininkas F.Fiodorovas, kuris tuo metu mokėsi Maskvoje tobulinimosi kursuose. Jo mokslo metu iki 1941 metų gegužės mėnesio divizijos vado pareigas laikinai ėjo vado pavaduotojas rikiuotei pulkininkas P.Rotmistrovas Jis savo ruožtu, į diviziją atvykus F.Fiodorovui, 1941 metų gegužės mėn. paskiriamas 3-ojo mechanizuoto korpuso štabo viršininku. Štai tokios „rokiruotės“ korpuse ir divizijoje tuomet vyko.
      1944 metų mūšiai ir P.Rotmistrovo asmenybė – kitų diskusijų tema.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Viktoras | Kov 05, 20:19 |
      Komentarai: 11

      Kita savaite bandysiu rast ir perskaityt P.Rotmistrovo memuarus.Idomesme informacija pateiksiu.Vis gi P.Rotmistrovas kiek tai laiko vaduvavo 5td.Aciu uz pastaba.Maloniai nustebintas domejimuosi ir operatyvumu.

      Kengiai
      Arvydas | Kov 05, 20:38 |
      Komentarai: 129

      Kita savaite bandysiu rast ir perskaityt P.Rotmistrovo memuarus
      Kam taip ilgai ieškoti – jie yra čia http://militera.lib.ru/memo/russian/rotmistrov2/index.html
      Apie savo laikiną vadovavimą divizijai jis rašo pirmo skyriaus pabaigoje
      http://militera.lib.ru/memo/russian/rotmistrov2/index.html
      5-я танковая дивизия дислоцировалась в районе литовского города Алитус. В связи с тем что ее командир находился на курсах усовершенствования командного состава, временно командовать дивизией было приказано мне.
      Apie tai, kada perdavė diviziją ir kur buvo paskirtas – antrojo skyriaus pradžioje http://militera.lib.ru/memo/russian/rotmistrov2/index.html
      В конце мая 1941 года меня назначили начальником штаба 3-го механизированного корпуса. Корпус дислоцировался на территории Литвы: 2-я танковая дивизия северо-западнее города Каунас в Россиенах (Расейняй), части 84-й мотострелковой дивизии восточнее Каунаса в Кайшадирах (Кайшядорас), а 5-я танковая дивизия — значительно южнее, в городе Алитусе.

      Сдав 5-ю танковую дивизию вернувшемуся с командных курсов полковнику Ф. Ф. Федорову, я выехал в Каунас, 1 до размещался штаб корпуса с частями корпусного подчинения.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Kadagys | Bal 21, 15:28 |
      Komentarai: 1

      papildant Arvydo pastabas apie tai, kad RA ruošėsi karo veiksmams, man pasirodė įdomios detalės apie 1940 06 21 pradėtą pasirengimą evakuoti vadovaujančios sudėties šeimas, o taip pat apie tiltų per Nemuną išminavimą naktį iš 06 21 į 06 22. Jei RA nesiruošė pulti o vyriausioji vadovybė nesitikėjo vokiečių puolimo, kam to reikėjo ?

      Ir dar įdomi pasirodė detalė, kad 06 23 6.00 5-ajam artilerijos pulkui atsitraukiant į miškus Panerių stoties rajone, 2, 3 ir 4 baterijos buvo apšaudytos lietuvių karių iš rankinių ginklų ir artilerijos – gal kas nors apie šitą faktą turite daugiau informacijos ?

      Arvydas | Bal 21, 21:47 |
      Komentarai: 129

      man pasirodė įdomios detalės apie 1940 06 21 pradėtą pasirengimą evakuoti vadovaujančios sudėties šeimas
      Man ši detalė atrodo visai normali ir logiška.
      Jei RA nesiruošė pulti

      Bent birželio 22 pulti RA neturėjo net teorinių galimybių
      o vyriausioji vadovybė nesitikėjo vokiečių puolimo
      O štai puolimo tikėjosi. Tai, kad vokiečių puolimas buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus – vienas iš labiausiai paplitusių mitų.
      o taip pat apie tiltų per Nemuną išminavimą naktį iš 06 21 į 06 22.
      O štai šis epizodas – vienas iš mįslingesnių. Mano hipotezė (teiginys, nepatvirtintas įrodymais) – nurodymą išminuoti tiltus davė RA karininkais persirengę vokiečių diversantai.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Vembras | Bal 22, 09:03 |
      Komentarai: 42

      Dar kartą perskaičiau straipsnį. Pastebėjimas dėl T-28.
      Šiame mūšyje taip pat didvyriškai kovėsi 9-ojo tankų pulko 1-ojo bataljono kariai. Batalionas turėjo 20 T-28 ir ugnimi iš vietos palaikė 2-ojo bataljono puolimą.

      9 pulko 1-asis batalionas turi 20 tankų T-28
      Per pirmąją mūšių dieną divizija neteko iki 90 kovos mašinų, priešininko nuostoliai buvo iki 170 kovos mašinų. 9-asis tankų pulkas iš 24 tankų T-28 kovos lauke neteko 16.

      Galima daryti išvadą, jog 9 pulko 1-asis batalionas mūšyje prie „šiaurinio“ tilto neteko 16 tankų. T.y. buvo praktiškai sunaikintas. Mūšyje.
      Darau išvadą, kad tankai T-28 mūšyje prie Alytaus iš esmės dalyvavo , kartu neigiu šį Arvydo komentarą:
      Šioje vietoje reikia atkreipti dėmesį, kad divizija turėjo iš viso 30 tankų T-28, todėl galima teigti, kad šios markės tankai mūšiuose dėl Alytaus iš esmės nedalyvavo.

      Taip pat neigiu šį Arvydo teiginį:
      Bent birželio 22 pulti RA neturėjo net teorinių galimybių

      Teorines galimybes pulti RA turėjo kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 1918 vasario 23. T.y. 1941 birželio 22 diena – ne išimtis
      Gal tiksliau reikėtų teigti, jog tą dieną RA nebuvo pasiruošus pulti.
      Mano hipotezė (teiginys, nepatvirtintas įrodymais) – nurodymą išminuoti tiltus davė RA karininkais persirengę vokiečių diversantai.

      Čia jau įdomu. Yra nors kokio pagrindo šiai hipotezei?

      Arvydas | Bal 23, 15:46 |
      Komentarai: 129

      Darau išvadą, kad tankai T-28 mūšyje prie Alytaus iš esmės dalyvavo
      Aš darau išvadas pagal vienus duomenis, tu darai išvadas pagal kitus. Gal ir būtų galima diskutuoti šiuo klausimu, bet tam reiktų gauti papildomų duomenų. Negaliu stikti su tavo teiginiu, bet ir savo teiginio patvirtinti kol kas negaliu. Neneigiu, kad mano teiginys gali būti klaidingas.
      Gal tiksliau reikėtų teigti, jog tą dieną RA nebuvo pasiruošus pulti.
      Neprieštarauju, tegul bus taip.
      Čia jau įdomu. Yra nors kokio pagrindo šiai hipotezei?
      Apie tai aš jau kalbėjau vienoje iš diskusijų gijų, tikriausiai nepastebėjai.
      http://www.rytufrontas.net/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?218.0
      Turėjau mintyje citatą iš V.Kavaliausko recenzijos H.L.Gaidžio knygai „A History of the Lithuanian Military Forces in World War II 1939-1945“ http://ic.lms.lt/ml/195/uz_Atlanto.htm Štai ta citata
      Vokiečių šaltiniuose nušviečiami Reicho kariuomenės veiksmai Lietuvos teritorijoje 1941 m. birželį (tiltai per Nemuną ties Alytumi buvo užimami padedant abvero parengtoms lietuvių grupėms).
      Svarstau taip. Tuos tiltus vis tik užėmė vermachto daliniai po didesnio ar mažesnio mūšio, lietuvių grupių vaidmens tame užėmime aš nelabai įsivaizduoju. O štai išminuojant – darau prielaidą, kad taip galėjo būti, nors nebūtinai taip buvo. Palyginimui imkim tiltus per Nemuną Kaune ir Prienuose. Jie juk nebuvo karo išvakarėse išminuoti, juos „sėkmingai“ susprogdino. Žinoma kada ir kieno įsakymu tie tiltai buvo susprogdinti. O štai tiltus Alytuje kažkodėl išminavo. Kas įsakė juos išminuoti? Literatūroje apie tai kalbama miglotai – įsakė lyg tai kažkoks apygardos štabo karininkas. Nei pavardės, nei pareigų… Todėl ir darau prielaidą, kad įsakyti išminuoti tiltus paskutinę prieškarinę naktį galėjo įsakyti sovietiniu karininku persirengęs ir rusiškai kalbantis vokiečių slaptųjų tarnybų karininkas.
      Prieš gerus metus buvome susiekę su ponu Gaidžiu, bet tuomet jis atskė, kad jo bute remontas, visa dokumentacija dėžėse, tad nieko atsakyti negalintis. Gal tikrai dar kartą reiktų pamėginti su juo susisiekti.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Vembras | Bal 23, 19:18 |
      Komentarai: 42

      Dėl T-28 – neprieštarauju. Reikia ten dar pasiknibinėt.

      Dėl diversantų ir persirengėlių. Tos diskusijų gijos nepastebėjau – nebuvau dar gimęs šitame būvyje
      Sudomino šita štai mintis:
      Palyginimui imkim tiltus per Nemuną Kaune ir Prienuose.

      Sakyčiau kryptis gana tiksli, bet apibendrinimams reikėtų paimti ne tik 3 tiltus. Ar yra kitų duomenų apie kitų tiltų likimą? Susprogdinti jie ar ne? Ne tik Lietuvos tiltai – galima būtų ir Baltarusijos tiltus prijungt, nors ten ir kita armijų grupė puolė, tačiau upės ten taip pat pakankamai sraunios.
      Mano momentinė darbinė hipotezė : Tai buvo apsidraudimas nuo atsitiktinio sprogimo. T.y. realus aukštas karininkas davė realų įsakymą. Visai gali būti, jog tų tiltų reikėjo. Kad ir numatytiems karo atveju veiksmams – įsiveržusio priešo apėjimui ir pan.

      Aleksandr.n | Bal 23, 23:30 |
      Komentarai: 24

      Yra informacijos apie tekste minima Naiduną G.A..
      Naidin( ne Naidun) Grigorij Nikolajevič, 5 TD tanko vadas, seržantas. 41.6.25d. mūsyje prie Rudiškių sunaikino ir apgadino iki 10 priešo tankų ir kelis prieštankinius pabuklus. 44.6.3d. suteiktas TSRS didvyrio vardas. Liko gyvas, 1977m. mirė Berdičeve.

    Komentuoti

    Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.