Nei žingsnio atgal

Nei žingsnio atgal

    ĮSAKYMAS DĖL PRIEMONIŲ DISCIPLINAI IR TVARKAI RAUDONOJOJE ARMIJOJE SUSTIPRINIMO IR UŽDRAUDIMO SAVAVALIŠKAI PASITRAUKTI IŠ KOVINIŲ POZICIJŲ

    Nr.227, 1942 liepos 28

    Neskelbiamas

    Priešas meta į frontą vis naujas pajėgas ir, nesiskaitydamas su dideliais jam nuostoliais, lenda pirmyn, veržiasi į Sovietų Sąjungos gilumą, užgrobia naujus rajonus, niokoja ir siaubia mūsų miestus ir kaimus, plėšia ir žudo sovietinius gyventojus. Mūšiai vyksta Voronežo rajone, prie Dono, pietuose prie Šiaurės Kaukazo vartų. Vokiškiejo okupantai veržiasi link Stalingrado, link Volgos ir nori bet kokia kaina užgrobti Kubanę, Šiaurės Kaukazą su jų naftos ir duonos turtais. Priešas jau užgrobė Vorošilovgradą, Staro Belską, Rosošį, Kupianską, Valuiką, Novočerkaską, Rostovą prie Dono, pusę Voronežo. Dalis Pietų fronto kariuomenės, eidami paskui panikierius, paliko be rimtesnio pasipriešinmo ir be Maskvos įsakymo Rostovą ir Novočerkaską, tuo užtraukdami gėdą savo vėliavoms.

    Mūsų šalies gyventojai, su meile ir pagarba žiūrėję į Raudonąją Armiją, pradeda ja nusivilti, praranda tikėjimą Raudonaja Armija, o daugelis iš jų prakeikia Raudonąją Armiją už tai, kad ji atiduoda mūsų liaudį vokiškųjų engėjų jungui, o pati bėga į rytus.

    Kai kurie neprotingi žmonės fronte save ramina kalbomis apie tai, kad mes galime ir toliau trauktis į rytus, nes mes turime didelę teritoriją, daug žemės, daug gyventojų ir kad duonos mes visada turėsime su pertekliumi. Tuo jie jie nori pateisinti savo gėdingus poelgius frontuose. Bet tokios kalbos yra visiškai klaidingos ir melagingos, naudingos tik mūsų priešams.

    Kiekvienas vadas, raudonarmietis ir politinis darbuotojas turi suprasti, kad kad mūsų ištekliai ne begaliniai. Sovietinės valstybės teritorija – ne dykuma, o žmonės – darbininkai, valstiečiai, inteligentija, mūsų tėvai, motinos, žmonos, broliai, vaikai. SSRS teritorija, kurią užgrobė ar stengiasi užgrobti priešas, – tai duona ir kiti produktai armijai ir užnugariui, metalas ir kuras pramonei, fabrikai, gamyklos, aprūpinantys armiją ginkluote ir šaudmenimis, geležinkeliai. Netekus Ukrainos, Baltarusijos, Pabaltijo, Donbaso ir kitų sričių, mums liko žymiai mažiau teritorijos, liko žymiai mažiau žmonių, duonos, metalo, gamyklų, fabrikų. Mes netekome daugiau kaip 70 milijonų gyventojų, daugiau kaip 800 milijonų pūdų duonos per metus ir daugiau kaip 10 milijonų tonų metalo per metus. Mes jau neturime prieš vokiečius pranašumo nei žmonių rezervu, nei duonos atsargomis. Toliau trauktis – reiškia pražudyti save ir tuo pačiu pražudyti mūsų Tėvynę. Kiekvienas paliktas mūsų teritorijos lopinėlis visakeriopai stiprins priešą ir visokeriopai silpnina mūsų gynybą, silpnina mūsų Tėvynę.

    Todėl reikia su šaknimus išrauti pokalbius apie tai, kad mes galime neribotai trauktis, kad mes turime daug teritorijos, kad mūsų šalis didelė ir turtinga, gyventojų daug, duonos visada bus pakankamai. Tokios kalbos yra melagingos ir kenksmingos, jos silpnina mus ir stiprina priešą, nes jei nenustosime trauktis, tai liksime be duonos, be kuro, be metalo, be žaliavų, be fabrikų ir gamyklų, be geležinkelio.

    Iš to išeina, kad laikas baigti atsitraukimą.

    Nė žingsnio atgal! Toks dabar turės būti mūsų pagrindinis šūkis.

    Reikia atkakliai, iki paskutinio kraujo lašo ginti kiekvieną poziciją, kiekvieną sovietinės teritorijos metrą, kabintis už kiekvieno sovietinės žemės lopinėlio ir ginti ją iki paskutinės galimybės.

    Mūsų Tėvynė gyvena sunkų metą. Mes turime sustabdyti, o po to nublokšti ir sutriuškinti priešą kad ir kiek tai mums kainuotų. Vokiečiai nėra tokie stiprūs kaip atrodo panikieriams. Jie įtempia paskutines jėgas. Išlaikyti jų smūgį šiandien, ateinančius kelis mėnesius – reiškia užsitikrinti pergalę.

    Ar galime atlaikyti smūgį, o po to ir nublokšti priešą į vakarus? Taip, mes galime, nes mūsų gamyklos ir fabrikai užnugaryje dirba nuostabiai, ir mūsų frontas gauna vis daugiau ir daugiau lėktuvų, tankų, artilerijos, minosvaidžių.

    Ko gi mums trūksta?

    Kuopose, batalionuose, pulkuose, divizijose, tankų daliniuose, aviaeskadrilėse mums trūksta tvarkos ir disciplinos. Būtent tai dabar yra mūsų pagrindinis trūkumas. Mūsų armijoje mes turme įvesti griežčiausią tvarką ir geležinę discipliną jeigu mes norime išgelbėti padėtį ir apginti mūsų Tėvynę.

    Negalime toliau toleruoti tuos vadus, komisarus, politinius darbuotojus, dalis ir junginius, kurie savavališkai palieka kovines pozicijas. Negalima toliau toleruoti, kai vadai, komisarai, politiniai darbuotojai susitaiko su tuo, kai keletas panikierių nustato nusprendžia apie padėtį mūšio lauke, kad jie skatintų atsitraukti ir kitus karius tuo atidengdami frontą priešui.

    Panikieriai ir bailiai turi būti sunaikinti vietoje.

    Nuo šiol kiekvienam vadui, raudonarmiečiui, politiniam darbuotojui geležiniu disciplinos įstatymu turi tapti reikalavimas – nei žingsnio atgal be aukštesnės vadovybės įsakymo.

    Kuopų, batalionų, divizijų vdai, atitinkamų dalinių komisarai ir politiniai darbuotojai, atsitraukiantys iš kovinių pozicijų be įsakymo iš aukščiau, yra Tėvynės išdavikai. Tad su tokiais vadais ir politiniais darbuotojais ir elgtis reikia kaip su Tėvynės išdavikais.

    Toks mūsų Tėvynės priesakas.

    Įvykdyti šį priesaką – reiškia apginti savo žemę, išgelbėti Tėvynę, išnaikinti ir nugalėti nekečiamą priešą.

    Po žiemos atsitraukimo Raudonosios Armijos spaudžiami, kai vokiečių kariuomenėje susvyravo disciplina, vokiečiai disciplinos atstatymui panaudojo kai kurias rūsčias priemones, kurios davė atnešė neblogų rezultatų. Jie suformavo daugiau kaip 100 baudos kuopų iš karių, pažeidusių discipliną dėl bailumo ar nestabilumo, pastatė juos pavojinguose fronto ruožuose ir įsakė krauju išpirkti savo nuodėmes. Toliau, jie suformavo apie dešimt baudos batalionų iš vadų, pažeidusių discipliną dėl bailumo ar nepastovumo, atėmė iš jų visus ordinus, pastatė juos į dar pavojingesnius fronto ruožus ir įsakė krauju išpirkti savo nuodėmes. Pagaliau, jie suformavo specialius užtvaros būrius, išdėstė juos nepastovių divizijų užnugaryje ir įsakė šaudyti panikierius savavališko pozicijų palikimo atveju ir bandant pasiduoti į nelaisvę. Kaip žinoma, šios priemonės atliko savo darbą ir dabar vokiečių kariuomenė kaunasi geriau, nei kad kovėsi žiemą. Ir štai gaunasi, kad vokiečių kariuomenė gerai laikosi disciplinos, nors jie neturi tikslo ginti savo tėvynę, jie turi tik grobikišką tikslą – užimti svetimą šalį, o mūsų kariuomenė, turinti tikslą ginti priešų niekinamą Tėvyn nesilaiko disciplinos ir todėl pralaimi.

    Ar nereikėtų mums pasimokyti šiame reikale iš mūsų priešų, kaip mokėsi mūsų protėviai iš savo priešų ir taip laimėdavo prieš juos pergales?

    Aš manau kad verta.

    Raudonosios Armijos Vyriausioji vadovybė įsako:

    1. Frontų karinėms taryboms ir visų pirma frontų vadamas:

    a) besąlygiškai likviduoti kariuomenėje atsitraukimo nuotaikas ir geležine ranka nutraukti propagandą apie tai, kad mes būk tai galime ir turime trauktis toliau į rytus, kad dėl tokio traukimosi būk tai nebus žalos;

    b) besąlygiškai pašalinti iš pareigų ir siųsti į Būstinę perdavimui į karinį teismą visus armijų vadus, leidusius kariuomenei savavališkai, be fronto vadovybės įsakymo, pasitraukti iš užimamų pozicijų;

    c) frontų ribose suformuoti nuo vieno iki trijų (priklausomai nuo aplinkybių) baudos bataljonų (po 800 žmonių), į kuriuos nukreipti visų kariuomenės rūšių vidurinės grandies ir vyresniuosius vadus bei atititinkamus politinius darbuotojus, prasižengusius disciplinos pažeidimu dėl bailumo ir nepastovumo, tuo duodant jiems galimybę krauju išpirkti savo nusikaltimus prieš Tėvynę.

    2. Armijų karinėms taryboms ir visų pirma armijų vadams:

    a) besąlygiškai pašalinti iš pareigų korpusų ir divizijų vadus ir komisarus, leidusius kariuomenės atsitraukimą iš užimamų pozicijų be armijos vadovybės įsakymo, ir pasiųsti juos į fronto karinę tarybą perdavimui į karinį teismą;

    b) armijų ribose suformuoti po 3 – 5 gerai ginkluotus užtvaros būrius (iki 200 žmonių kiekviename), išdėstyti juos nepastovių divizijų artimame užnugaryje ir įpareigoti juos panikos ar netvarkingo atsitraukimo divizijos dalinių atsitraukimo atveju sušaudyti vietoje panikierius ir bailius ir taip padėti divizijų sąžiningiems kovotojams atlikti savo pareigą Tėvynei;

    c) armijų ribose suformuoti nuo penkių iki dešimties (prilausomai nuo aplinkybių) baudos kuopų (nuo 150 iki 200 žmonių kiekvienoje), į kurias siųsti eilinius karius ir jaunesniuosius vadus, prasižengusius disciplinos pažeidimu dėl bailumo ir nepastovumo, tuo duodant jiems galimybę krauju išpirkti savo nusikaltimus prieš Tėvynę.

    3. Korpusų ir divizijų vadams ir komisarams:

    A0 besąlygiškai pašalinti iš pareigų pulkų ir batalionų vadus ir komisarus, leidusius savavališkai daliniams atsitrukti be korpuso ar divizijos vado įsakymo, atimti iš jų ordinus ir medalius ir pasiųsti juos į fronto karinę tarybą perdavimui į karinį teismą;

    b) teikti armijos užtvaros būriams visokeriopą pagalbą ir palaikymą stiprinant daliniuose tvarką ir discipliną.

    Įsakymą perskaityti visose kuopose, eskadronuose, baterijose, eskadrilėse, komandose, štabuose.

    SSRS gynybos liaudies komisaras J.Stalinas

    f.4, ap.12, b.105, l.l. 122 – 128. Originalas. Paskelbta knygoje „Karinio meno istorija. Paskaitų kursas“. M.1958. T.5. L.780 – 783.

    ĮSAKYMAS APIE BAUDOS BATALIONŲ IR KUOPŲ NUOSTATuS IR VEIKIANČIOS ARMIJOS BAUDOS BATALIONO, KUOPOS IR UŽTVAROS BŪRIO ETATUS

    1942 metų rugsėjo 28 Nr.298

    Skelbiu vadovybei:

    1. Veikiančios armijos baudos batalionų nuostatus.

    2. Veikiančios armijos baudos kuopų nuostatus.

    3. Veikiančios armijos atskirojo baudos bataliono etatų sąrašą Nr.04/393.

    4. Veikiančios armijos atskiros baudos kuopos etatų sąrašą Nr.04/392.

    5. Veikiančios armijos atskirojo užtvaros būrio etatų sąrašą Nr.04/391.**

    ** Etatus išsiuntinės Raudonosios Armijos organizacinė-etatų valdyba (pastaba dokumente). Neskelbiamas.

    SSRS gynybos liaudies komisaro pavaduotojos armijos komisaras V.Ščadenko.

    „Tvirtinu“. SSRS gynybos liaudies komisaro pavaduotojas armijos generolas G.Žukovas

    1942 m. rugsėjo 26

    VEIKIANČIOS ARMIJOS BAUDOS BATALIONŲ NUOSTATAI

    I. Bendrieji nuostatai

    1. Baudos batalionų tikslas suteikti galimybę visų kariuomenės rūšių asmenims iš vidutinių ir aukštesniųjų vadų, politinės ir vadovaujančios sudėties, nusižengusiems pažeidžiant discipliną dėl bailumo ar nepastovumo, krauju išpirkti savo nusikaltimus prieš Tėvynę narsia kova su priešu labiau pavojinguose kovinių veiksmų ruožuose.

    2. Baudos batalionų organizacija, kiekybinė ir kovinė sudėtis, o taip pat užmokesčio dydis baudos batalionų pastoviajai sudėčiai išlaikyti nustatoma pagal ypatingąjį etatų sąrašą.

    3. Baudos batalionai yra fronto karinių tarybų žinioje. Kiekvieno fronto sudėtyje sudaromi, atsižvelgiant į aplinkybes, nuo vieno iki trijų baudos batalionų.

    4. Baudos batalionas priskiriamas šaulių divizijai (atskirtajai šaulių brigadai), kurios ruože jis paskiriamas fronto karinės tarybos patvarkymu.

    II. Apie baudos batalionų pastovią sudėtį

    5. Bataliono ir kuopų vadai ir kariniai komisarai, būrių vadai ir politiniai vadovai, o taip likusi pastovi vadovaujant baudos batalionų sudėtis skiriama į pareigas įsakymu fronto kariuomenei iš labiausiai pasižymėjusių vadų ir politinių darbuotojų tarpo.

    6. Baudos bataliono vadas ir karinis komisaras nubaustųjų atžvilgiu turi dvizijos vado ir karinio komisaro įgaliojimus; bataliono vado ir karinio komisaro pavaduotojai – pulko vado ir karinio komisaro įgaliojimus; kuopų vadai ir kariniai komisarai – bataliono vado ir karinio komisaro įgaliojimus, o o būrių vadai ir politiniai vadovai – kuopų vadų ir politinių vadovų įgaliojimus.

    7. Visai pastoviai baudos batalionų sudėčiai tarnybos terminai eiliniam laipsniui gauti lyginant su rikiuotės dalinių vadais ir politiniais darbuotojais sumažinami perpus.

    8. Kiekvienas tarnybos baudos bataliono pastovioje sudėtyje mėnesis pensijos paskyrimui užskaitomas kaip šeši mėnesiai.

    III. Apie nubaustuosius.

    9. Vidutinės ir vyresniosios vadų grandies, politinės ir vadovaujančios sudėties asmenys nukreipiami į baudos batalionus divizijos arba brigados įsakymu (korpuso įsakymu – korpuso dalinių asmeninės dalies asmenims arba armijos ar fronto įsakymu – armijos ar fronto pavaldumo atitinkamai) laikotarpiui nuo vieno iki trijų mėnsių.

    Į baudos bataljonus tiems patiems terminams gali būti nukreipiami pagal karinių tribunolų (veikiančios armijos ir užnugario) nuosprendžius vidutinės ir vyresniosios vadų grandies asmenys, nuteisti taikant nuosprendžio vykdymo atidėjimą (RSSFR Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 pastaba).

    Apie asmenis, nukreiptus į baudos batalioną, nedelsiant pranešama tarnybos vietai ir fronto karinei tarybai pridedant įsakymo ar nuosprendžio kopiją.

    Pastaba. Batalionų vadai ir politiniai komisarai gali būti nukreipiami į baudos batalionus tik fronto karinio tribunolo nuosprendžiu.

    10. Vidutinės ir vyresniosios vaų grandies, politinės ir vadovaujančios sudėties asmenys, nukreipiami į baudos batalioną, tuo pačiu divizijos ar brigados įsakymu atitinkamai (9 str.) pažeminami į eilinius.

    11. Prieš nukreipiant į baudos batalioną nubaustasis pastatomas prieš dalinio (padalinio) rikiuotę, perskaitomas divizijos arba brigados (korpuso, armijos ar fronto atitinkamai) įsakymas ir išaiškinama padaryto nusikaltimo esmė.

    Nubaustojo ordinai ir medaliai atimami ir jo buvimo baudos batalione metu perduodami saugoti fronto kadrų skyriuje.

    12. Nubaustiesiems išduodama specialaus pavyzdžio raudonarmiečio knygelė.

    13. Už įsakymo nevykdymą, savęs sužalojimą, pabėgimą iš mūšio lauko ar už bandymą pereiti pas priešą baudos bataliono vadovaujanti ir politinė sudėtis privalo panaudoti visas poveikio priemones įskaitant sušaudymą vietoje.

    14. Nubaustieji baudos bataliono įsakymu gali būti paskiriami jaunesniaisiais vadais suteikiant jefreitoriaus, jaunesniojo seržanto ir seržanto laipsnius.

    Nubaustiesiems, paskirtiemsį jaunesniųjų vadų pareigas, mokama alga pagal einamas pareigas, likusiems nubaustiesiems – 8 rub. 50 kap. Už mėnesį. Gryni pinigai nubaustiesiems neišmokami.

    Pinigų išmokėjimas šeimoms pagal pinigų atestatą nutraukiamas ir jis pervedamas į pašalpą, nustatytą raudonarmiečių ir jaunesniųjų vadų šeimoms pagal SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1941 metų birželio 26 ir 1942 metų liepos 19 įsakus.

    15. Už kovinius pasižymėjimus nubaustasis gali būti išlaisvintas pirma laiko remiantis bataliono vadovybės teikimu, kurį patvirtina fronto karinė taryba.

    Už ypatingus kovinius pasižymėjimus nubastasis, be to, pristatomas vyriausybiniam apdovanojimui.

    Prieš paliekant baudos batalioną pirmą laiko paleidžiamasis pastatomas prieš bataliono rikiuotę, perskaitomas įsakymas apie pirmalaikį paleidimą ir išaiškinama padaryto žygdarbio esmė.

    16. Išbuvus paskirtą laiką nubaustieji bataliono vado pristatomi fronto karinei tarybai dėl paleidimo ir pagal patvirtintą teikimą iš baudos bataliono paleidžiami.

    17. Visiems paleistiesiems iš baudos bataliono gražinami laipsniai ir visos turėtos teisės.

    18. Nubaustieji, sužeisti mūšyje, laikomi atbuvę nuobaudą, jiems gražinami laipsniai ir visos turėtos teisės ir pagiję nukreipiami tęsti tarnybą, o invalidams skiriama pensija pagal paskutiniąją algą, gautą pagal pareigas, eitas prieš patenkant į baudos batalioną.

    19. Žuvusiųjų nubaustųjų šeimoms skiriama pensija tais pačiais bendrais pagrindais kaip ir visoms vadų šeimoms pagal paskutiniąją algą, gautą pagal pareigas, eitas prieš patenkant į baudos batalioną.

    „Tvirtinu“ SSRS gynybos liaudies komisaras armijos generolas G.Žukovas, 1942 rugsėjo 26

    VEIKIANČIOS ARMIJOS BAUDOS KUOPŲ NUOSTATAI

    I. Bendrieji nuostatai

    1. Baudos kuopos turi tikslą suteikti galimybę visų kariuomenės rūšių eiliniams kariams ir jaunesniesiems vadams, prasikaltusiems pažeidžiant discipliną dėl bailumo ar nepastovumo, krauju išpirkti savo kaltę prieš Tėvynę narsia kova su priešu sunkiame kovinių veiksmų ruože.

    2. Baudos kuopų organizacija, kiekybinė ir kovinė sudėtis, o taip pat pastovios sudėties algos nustatoma pagal ypatingą etatų sąrašą.

    3. Baudos kuopos yra armijų karinių tarybų žinioje. Kiekvienos armijos sudėtyje sudaromos, atsižvelgiant į aplinkybes, nuo penkių iki dešimties baudos kuopų.

    4. Baudos kuopa priskiriama šaulių pulkui (divizijai, brigadai), kurios ruože ji paskiriama armijos karinės tarybos sprendimu.

    II. Apie baudos kuopų pastovią sudėtį

    5. Kuopos vadas ir karinis komisaras, būrių vadai ir kariniai komisarai bei likusioji kuopos vadovaujančioji baudos kuopos sudėtis skiriama į pareigas armijos įsakymu iš labiausiai pasižymėjusių mūšiuose vadų ir politinių darbuotojų tarpo.

    6. Baudos kuopos vadas ir karinis komisaras nubaustųjų atžvilgiu turi pulko vado ir karinio komisaro įgaliojimus, kuopos vado ir karinio komisaro pavaduotojai – bataliono vado ir karinio komisaro įgaliojimus, o būrių vadai ir politiniai vadovai – kuopų vadų ir politinių vadovų įgaliojimus.

    7. Visai pastoviai baudos kuopų sudėčiai tarnybos terminai eiliniam laipsniui gauti lyginant su rikiuotės dalinių vadais ir politiniais darbuotojais sumažinami perpus.

    8. Kiekvienas tarnybos baudos kuopos pastovioje sudėtyje mėnesis pensijos paskyrimui užskaitomas kaip šeši mėnesiai.

    III. Apie nubaustuosius

    9. Eiliniai kariai ir jaunesnieji vadai nukreipiami į baudos kuopas pulko (atskirojo dalinio) įsakymu nuo vieno iki trijų mėnesių terminui.

    Į baudos kuopas tokiems pat terminams taip pat gali būti nukreipiami pagal karinių tribunolų (veikiančios armijos ir užnugario) nuosprendžius eiliniai kariai ir jaunesnieji vadai, nuteisti taikant nuosprendžio vykdymo atidėjimą (RSSFR Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 pastaba ).

    Apie asmenis, nukreiptus į baudos kuopą, nedelsiant pranešama tarnybos vietai ir fronto karinei tarybai pridedant įsakymo ar nuosprendžio kopiją.

    10. Jaunesnieji vadai, nukreipti į baudos kuopą, tuo pačiu pulko įsakymu (9 str.) turi būti pažeminti į eilinius.

    11. Prieš nukreipiant į baudos kuopą nubaustasis statomas prieš savo kuopos (baterijos, eskadrono ir t.t.) rikiuotę, perskaitomas pulko įsakymas ir išaiškinama padaryto nusikaltimo esmė.

    Nubaustojo ordinai ir medaliai atimami ir jo buvimo baudos kuopoje metu perduodami saugoti armijos kadrų skyriuje.

    12. Nubaustiesiems išduodama specialaus pavyzdžio raudonarmiečio knygelė.

    13. Už įsakymo nevykdymą, savęs sužalojimą, pabėgimą iš mūšio lauko ar už bandymą pereiti pas priešą baudos kuopos vadovaujanti ir politinė sudėtis privalo panaudoti visas poveikio priemones įskaitant sušaudymą vietoje.

    14. Nubaustieji baudos kuopos įsakymu gali būti paskiriami jaunesniaisiais vadais suteikiant jefreitoriaus, jaunesniojo seržanto ir seržanto laipsnius.

    Nubaustiesiems, paskirtiemsį jaunesniųjų vadų pareigas, mokama alga pagal einamas pareigas, likusiems nubaustiesiems – 8 rub. 50 kap. Už mėnesį. Gryni pinigai nubaustiesiems neišmokami.

    15. Už kovinius pasižymėjimus nubaustasis gali būti išlaisvintas pirma laiko remiantis kuopos vadovybės teikimu, kurį patvirtina armijos karinė taryba.

    Už ypatingus kovinius pasižymėjimus nubastasis, be to, pristatomas vyriausybiniam apdovanojimui.

    Prieš paliekant baudos kuopą pirmą laiko paleidžiamasis pastatomas prieš kuopos rikiuotę, perskaitomas įsakymas apie pirmalaikį paleidimą ir išaiškinama padaryto žygdarbio esmė.
    16. Išbuvus paskirtą laiką nubaustieji kuopos vado pristatomi armijos karinei tarybai dėl paleidimo ir pagal patvirtintą teikimą iš baudos kuopos paleidžiami.

    17. Visiems paleistiesiems iš baudos kuopos gražinami laipsniai ir visos turėtos teisės.

    18. Nubaustieji, sužeisti mūšyje, laikomi atbuvę nuobaudą, jiems gražinami laipsniai ir visos turėtos teisės ir pagiję nukreipiami tęsti tarnybą, o invalidams skiriama pensija pagal paskutiniąją algą, gautą pagal pareigas, eitas prieš patenkant į baudos kuopą.

    19. Žuvusiųjų nubaustųjų šeimoms pensija skiriama bendrais pagrindais.

    f.4, ap.12, b.205, l.689-696. Originalas.

    ĮSAKYMAS APIE NUKREIPIMĄ Į BAUDOS DALINIUS KARIŠKIUS, NUTEISTUS KARINIO TRIBUNOLO TAIKANT NUOSPRENDŽIO VYKDYMO ATIDĖJIMĄ IKI KARO PABAIGOS

    1942 spalio 16, Nr.323

    Gynybos liaudies komisaras dg.Stalinas įsakyme Nr.227 nurodė, kad mūsų laikinų nesėkmių fronte priežastis yra silpna disciplina kariuomenėje:

    „Kuopose, batalionuose, pulkuose, divizijose, tankų daliniuose, aviaeskadrilėse mums trūksta tvarkos ir disciplinos. Būtent tai dabar yra mūsų pagrindinis trūkumas.“

    Tai, ką pasakė gynybos liaudies komisaras drg.Stalinas apie veikiančiosios armijos kariuomenę visiškai tinka ir šalies viduje esančiai kariuomenei. Atsargos daliniuose, mokymo centruose, mokomosiose brigadose ir pulkuose, vietiniuose šaulių daliniuose, naujose formuotėse karinėse mokyklose auklėjimas ir disciplina vis dar yra žemame lygyje. Taip yra dažniausiai dėl to, kad vadų ir vadovaujanti grandis daugeliu atveju nebūna disciplinos ir reiklumo pavyzdžiu, patys ne pilnai išnaudoja jiems suteiktą valdžią ir nereikalauja to iš pavaldinių. Todėl į frontą ateina neorganizuotumas, ištižimas ir, kaip viso to pasėkmė, silpnavališkumas ir bailumas priešo akivaizdoje, dezertyravimas ir kiti nusikaltimai.

    Daugelis dezertyrų, o taip pat karinio turto grobstytojai, girtuokliai, piktybiniai karinės disciplinos pažeidėjai ir kiti nepastovūs elementai, karinio tribunolo nuteisti taikant nuosprendžio vykdymo atidėjimą iki karo pabaigos, faktiškai išvengia bausmės.

    Nuteistieji patenka į atsargos dalinius ir nukreipiami į veikiančią armiją maršo papildymo sudėtyje kartu su sąžiningais kariais. Dažnai šie asmenys, būdami atsargos daliniuose, o taip pat pakeliui į frontą, ištrpsta bendroje masėje ir daugelis jų nuslepia savo teistumą.

    Tokiu būdu teismo nuosprendis nepasiekia tikslo, griaunamas teismo autoritetas ir iš esmės kenkiama tiems kariniams daliniams, į kuriuos tokie žmonės atvyksta.

    Remiantis gynybos liaudies komisaro drg.Stalino liepos 28 įsakymu Nr.227 ir baudos batalionų ir kuopų Nuostatais (GLK 1942m. įsakymas Nr.298) įsakau:

    1. Visus kariškius, nuteistus tribunolo už karinius ir kitus nusikaltimus taikant nuosprendžio vykdymo atidėjimą iki karo pabaigos (RSSFR Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 pastaba ), nukreipti į veikiančios armijos baudosdalinius nuo vieno iki trijų mėnesių laikotarpiui: raudonarmiečius ir jaunesniuosius vadus – į baudos kuopas, vadų ir vadovaujančios grandies asmenis – į baudos batalionus.

    Jeigu nuosprendyje buvimo baudos dalinyje laikas nenustatytas, tai jis nustatomas to karinio dalinio vado (arba garnizono vado), kuriame yra nuteistasis, remiantis karinio tribunolo paskirti bausme.

    Buvimo bausmės daliniuose laikas skaičiuojamas nuo nubaustojo faktiško atvykimo į baudos dalinį momento.

    2. Nukreipti į baudos dalinį karinio tribunolo nuteistąjį įpareigoti dalinių vadus, o jei teismas vyko ne savo dalinio buvimo vietoje – granizonų viršininkus.

    3. Vidinių apygardų karinių tribunolų nuteistųjų nukreipimui į baudos dalinius, apygardų karinių tarybų nurodytuose punktuose suvesti juos į ypatingas maršo kuopas (arba komandas), iš kur kartu su vardiniais sąrašais ir nuosprendžių bei įsakymų kopijomis nukreipti fronto karinės tarybos žinion tolimesniam nukreipimui į baudos dalinius.

    Nubaustųjų lydėjimui paskirti patyrusius ir energingus vadus, jaunesniuosius vadus ir raudonarmiečius, gebančius kelyje palaikyti griežtą tvarką ir discipliną.

    4. Tais atvejais, kai karinis tribunolas savo nuosprendžiu nepažemino nuteistojo į eilinius ir netarpininkavo ordinų ir medalių atėmimui, pažeminimą ir ordinų bei medalių atėmimą vykdyti baudos dalinių nuostatose nustatyta tvarka.

    5. Maršo kuopas (komandas) iš vidinių apygardų nukreipti:

    Iš Archangelsko KA – į Karelijos frontą,

    Iš Tolimųjų Rytų fronto ir Užbaikalės fronto – į Leningrado frontą,

    Iš Sibiro KA – į Šiaurės-Vakarų frontą,

    Iš Uralo KA – į Kalinino frontą,

    Iš Maskvos KA – į Vakarų ir Briansko frontus,

    Iš Pavolgio KA – į Voronežo frontą,

    Iš Pietų Uralo KA – į Dono frontą,

    Iš Vidurinės Azijos KA – į Stalingrado frontą.

    6. Apie kiekvieną nubaustųjų maršo kuopos (komandą) išsiuntimą nedelsiant pranešti fronto štabui ir raportuoti Raudonosios Armijos vyriausiosios formavimo valdybos viršininkui nurodant išsiuntimo laiką, ešelono numerį ir žmonių skaičių.

    7. Atbuvus baudos daliniuose nustatytą laiką, neprarudsiems tribunolo nuosprendžiu laipsnių ir ordinų bei medalių, grąžinami turėti laipsniai ir ordinų bei medalių nešiojimo teisė ir jie nukreipiami tolimesnei tarnybai.

    8. Asmenims, nukreiptiems į baudos batalionus, teistumas panaikinamas bendra tvarka remiantis baudos dalinio vadovybės teikimu arba to karinio dalinio, į kurį nuteistasis atvyko po baudos dalinio, vadovybės teikimu.

    SSRS liaudies gynybos komisaro pavaduotojasI rango armijos komisaras V.ŠČADENKO

    f.4, ap.12, b.106, l.106-108. Originalas.

    Versta iš rusų kalbos, originalus tekstas paimtas iš militera.lib.ru/docs/da/nko/.
    Šiame puslapyje komentarų nėra

    Komentuoti

    Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.