Pirmoji karo diena Lietuvos danguje – Rytų frontas 1941-1945

1941 metų birželio 22-oji, SSRS ir Vokietijos karo pirmoji diena, tebekelia didelį istorijos profesionalų ir mėgėjų susidomėjimą. Vyksta didžiausi ginčai, pradedant diskusijomis dėl karo paskelbimo ir baigiant karinės technikos statistiniais duomenimis – kiek ir kokios technikos turėjo kiekviena iš kariaujančių šalių. Dėl tankų skaičiaus daugiau ar mažiau sutariama, o štai aviacijos reikalai žymiai sudėtingesni: tyrinėtojai pateikia smarkiai besiskiriančius duomenis, ypač kai kalbama apie SSRS karo išvakarėse turėtų lėktuvų skaičių ir nuostolius pirmąją karo dieną. Domėdamiesi pirmąja karo diena Lietuvoje, susiduriame su tomis pačiomis problemomis – negausių tyrinėjimų duomenys prieštaringi. Kita vertus, tai galime paaiškinti kai kuriais skaičiavimų metodikų skirtumais.

Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos aviacija

Lietuvos teritorija Antrojo pasaulinio karo išvakarėse priklausė Pabaltijo Ypatingajai karinei apygardai (PabYKA), į kurią įėjo ir Latvija bei Estija. Šių trijų, dar visai neseniai nepriklausomomis buvusių, respublikų teritorijose buvo įkurdintos trys armijos – 8-oji, 11-oji ir prieš pat karo pradžią suformuota 27-oji. Aviacijos daliniai pagal Raudonojoje armijoje galiojusią tvarką buvo tiesiogiai pavaldūs armijų vadams.
Trumpai peržvelgsime PabYKA buvusius aviacijos dalinius, jų dislokacijos vietą ir ginkluotę karo išvakarėse.
Apygardoje buvo penkios mišrios aviacijos divizijos ir vienas atskiras aviacijos pulkas – iš viso 23 aviacijos pulkai.

4-oji mišri aviacijos divizija
Vadas pulkininkas Ivanas Samochinas. Dislokacijos vieta Talinas. Divizijai priklausė 38-asis naikintuvų aviacijos pulkas ir 35-asis, 50-asis ir 63-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkai.
38-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Nikolajus Sobolevas. Dislokacijos vieta Talinas. Pulkas dalyvavo Žiemos kare prieš Suomiją su naikintuvais I-15 bis. Dar turėjo 63 naikintuvus I-153 ir I-16 (iš jų 16 sugedusių).
35-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Tartu.
Turėjo 50 bombonešių SB (3 sugedę), dalyvavo Žiemos kare.
50-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Vadas papulkininkis Filipas Agalcovas. Dislokacijos vieta Chaapsalu. Pulkas dalyvavo Žiemos kare. Ginkluotė: 34 bombonešiai SB (iš jų 6 sugedę) ir 5 ekipažų neįsisavintus Pe-2.
63-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Kuusiku. Turėjo 43 lėktuvus SB (4 sugedę).

6-oji mišri aviacijos divizija
Vadas majoras Borisas Sidnevas (arba I.Fiodorovas). Dislokacijos vieta Ryga. Diviziją sudarė 21-asis ir 148-asis naikintuvų aviacijos pulkai, 31-asis ir 40-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkai.
21-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Mirošničenko. Dislokacijos vieta Ryga.
Turėjo 65 naikintuvus I-16 (sugedusių – 15). Dalis lėktuvų buvo ginkluoti patrankomis.
148-asis naikintuvų pulkas. Vadas majoras Georgijus Zaicevas. Dislokacijos vieta Libava (Liepoja). Pulkas 7-osios armijos 59-osios brigados sudėtyje dalyvavo Žiemos kare prieš Suomiją. Turėjo 69 lėktuvus I-153 (14 sugedusių).
31-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Vadas papulkininkis Fiodoras Dobyšas. Dislokacijos vieta Mitava (Jelgava). Turėjo 60 lėktuvų SB (4 sugedę).
40-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Vadas majoras Mogilevskis. Dislokacijos vieta Vindava (Ventspilis). Turėjo 54 lėktuvus SB (2 sugedę).

7-oji mišri aviacijos divizija
Vadas pulkininkas Pavelas Petrovas. Dislokacijos vieta Mitava (Jelgava). Diviziją sudarė: 10-asis ir 238-asis naikintuvų aviacijos pulkai, 9-asis ir 46-asis greitųjų bombonešių pulkai ir 241-asis šturmo aviacijos pulkas.
10-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Šiauliai, dalis lėktuvų MiG-3 – Mitavos (Jelgavos) aerodrome. Turėjo 36 lėktuvus I-16 (tame skaičiuje 10 sugedusių) ir 23 MiG-3.
238-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Panevėžys.
9-asis greitųjų bombonešių pulkas. Vadas majoras M.I.Skitevas Dislokacijos vieta Panevėžys.
Turėjo 54 lėktuvus SB (tame skaičiuje 3 sugedusius).
46-asis greitųjų bombonešių pulkas. Vadas papulkininkis T.G.Senkovas. Dislokacijos vieta Gruzdžiai. Turėjo 61 lėktuvą SB ir AR-2 (tame skaičiuje 11 sugedusių).
241-asis šturmo aviacijos pulkas. Vadas majoras Andrejus Ložečnikovas. Dislokacijos vieta Mituva (Jelgava). Karo su Vokietija išvakarėse buvo formuojamas. Turėjo 13 lėktuvų I-153, bet dar nebuvo ekipažų.

8-oji mišri aviacijos divizija
Vadas pulkininkas Vasilijus Guščinas. Dislokacijos vieta Kaunas. Į divizijos sudėtį įėjo 15-asis, 31-asis ir 240-asis naikintuvų aviacijos pulkai ir 61-asis šturmo aviacijos pulkas.
15-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Vladimiras Bobrikas. Dislokacijos vieta Alytus, Pociūnai, Vinčai. Pulkas turėjo didelę patirtį. Dalyvavo kovose Ispanijoje, Chalchin Gole, „išvaduojamame žygyje“ į Lenkiją ir Žiemos kare prieš Suomiją. Turėjo 82 lėktuvus I-153, I-153bis (6 sugedusius), ir 62 lėktuvus MiG-3 (5 sugedusius).
31-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Pavelas Putivko. Dislokacijos vieta Kaunas. Karo išvakarėse Kaune liko tik viena eskadrilė, o trys kitos perskrido į Karmėlavos aerodromą. Pulkui priklausė 32 lėktuvai I-16, I-15 (iš jų 4 sugedę) ir 54 (kitais duomenimis – 63) MiG-3 ir MiG-1 (7 sugedę).
240-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas kapitonas V.V.Andrejevas. Dislokacijos vieta Joniškis. Pulkas pradėtas formuoti prieš pat karo pradžią. Turėjo 13 lėktuvų I-15bis, 7 lakūnus, 15 technikų, 80 jaunesniųjų specialistų, tik štabas buvo visiškai sukomplektuotas.
61-asis šturmo aviacijos pulkas. Vadas majoras S.N.Mamuškinas. Dislokacijos vieta Kėdainiai.
Turėjo 80 lėktuvų I-153, I-153bis (5 sugedę), taip pat 5 Il-2. Pagal kitus duomenis: 60 I-153 ir 5 Il-2.

57-oji mišri aviacijos divizija
Vadas pulkininkas Kuzma Katičevas. Dislokacijos vieta Vilnius. Į divizijos sudėtį įėjo 42-asis, 49-asis ir 237-asis naikintuvų aviacijos pulkai ir 54-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas.
42-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Fiodoras Šinkarenko. Dislokacijos vieta Vilnius, Oranai, Perloja. Turėjo 101 lėktuvą I-153, I-153bis (8 sugedusius).
54-asis greitųjų bombonešių pulkas. Duomenų apie vadą nėra. Dislokacijos vieta Kirtimai, Kyviškės. Turėjo 68 lėktuvus SB ir Ar-2 (iš jų 12 sugedusių) ir 7 Pe-2.
49-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Dvinskas (Daugpilis). Turėjo 67 I-16, I-153 ir I-15 (10 sugedusių).
237-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Oranai. Buvo formuojamas.

312-asis žvalgybos aviacijos pulkas veikė kaip atskiras pulkas. Duomenų apie vadą nėra. Dislokacijos vieta Ryga. Turėjo 6 lėktuvus SB.

PabYKA lėktuvų kiekio problema

PabYKA aviacijos divizijų ir pulkų numerius žinome pakankamai tiksliai, nors įvairiuose šaltiniuose aptinkami prieštaringi duomenys. Žinomos ne visų dalinių ar junginių bazavimosi vietos. Taip yra todėl, kad Lietuvos teritorijoje (ko gero, taip pat Latvijoje ir Estijoje) 1940 m. rudenį ir 1941 m. pavasarį buvo pradėta statyti nemažai naujų aerodromų, todėl dalis junginių karo išvakarėse keitė savo bazavimosi vietas.
Dar didesnė problema yra nustatyti tikslų šiuose aerodromuose buvusių lėktuvų skaičių. Skaičiuojant Raudonosios armijos lėktuvus reikia turėti mintyje, kad didžioji jų dalis buvo karinių oro pajėgų junginiuose, tačiau nedidelį kiekį žvalgybai skirtų lėktuvų turėjo šaulių ir mechanizuoti korpusai. Be to, lėktuvų turėjo karinis jūrų laivynas, Vyriausiajai karinei vadovybei tiesiogiai pavaldūs buvo tolimųjų bombonešių junginiai.
Vienas iš įdomesnių klausimų: o kiek gi lėktuvų karo išvakarėse buvo išvardytuose Raudonosios armijos aviacijos daliniuose ir junginiuose? D.Chazanovas knygoje „1941. Karčios pamokos“ teigia, kad PabYKA karo išvakarėse pagal įvairius skaičiavimus galėjo būti 1200–1210 lėktuvų. Autorius nurodo, kad 1957 m. išleistame žinyne „Raudonosios Armijos karinių oro pajėgų kovinė ir kiekybinė sudėtis 1941–1945“ teigiama, jog apygardoje buvo 1366 lėktuvai, bet į šį skaičių įtraukti šaulių korpusuose turėti žvalgybiniai P-5, P-Z, SSS, P-10 bei lietuviškieji ANBO-41 ir Gladiatorius-1. Tačiau patikrinus nurodytą šaltinį paaiškėjo, kad tie duomenys nurodo 1941 m. birželio 1 d. būklę.
Skandalingai pagarsėjęs publicistas V.Suvorovas yra pareiškęs, kad visus reikiamus duomenis apie karo išvakarėse buvusią Raudonosios armijos kiekybinę sudėtį galima rasti mikroskopiniu 25 vnt. tiražu išleistame žinyne „SSRS ginkluotųjų pajėgų kovinė ir kiekybinė sudėtis Didžiajame Tėvynės kare. Statistinis rinkinys Nr.1. (1941 metų birželio 22)“. Tačiau šiame leidinyje pateikiami duomenys – taip pat tik apie 1941 m. birželio 1 dieną. Čia nurodoma, kad PabYKA iš viso buvo 1344 lėktuvai, iš jų 453 bombonešiai, 744 naikintuvai, 5 šturmo lėktuvai (Il-2), 60 žvalgybai skirtų lėktuvų, 27 mokomieji ir 55 „kiti“.
Reiktų paminėti dar vieną įdomų dokumentą – „Apie Šiaurės-Vakarų fronto karinių oro pajėgų veiklą nuo 1941.06.22 iki 1942.07.01“. Jame teigiama, kad karo pradžioje PabYKA buvo tiek lėktuvų: 529 naikintuvai, 288 bombonešiai ir 60 šturmo lėktuvų. Pabrėžiama, kad tai „bazavimosi aerodromuose esantys techniškai tvarkingi lėktuvai“. Kiek buvo techniškai netvarkingų ir kiek buvo kituose aerodromuose, dokumente nekalbama.
Taigi 1941 m. birželio 1 dienos duomenys iš esmės nesiskiria. Kiek PabYKA karo išvakarėse buvo lėktuvų, tikriausiai niekada tiksliai nesužinosime, tikriausiai teks pasitenkinti aptakiu „iki 1500“.

„Liuftvafės“ daliniai pasienyje su Lietuva karo išvakarėse

Vokietijos karinio oro laivyno (Luftwaffe) struktūra kiek skyrėsi nuo Raudonosios armijos aviacijos junginių struktūros. Visų pirma reikia pažymėti, kad liuftvafė, susidėjusi iš penkių oro laivynų, turėjo savo štabą, tokius pat „savus“ štabus turėjo ir laivynas bei sausumos pajėgos. Pirmasis oro laivynas buvo priskirtas armijų grupei (AG) „Šiaurė“, antrasis – AG „Centras“, ketvirtasis – AG „ Pietūs“, penktasis – armijos „Norvegija“ žinioje. Be to, kartu su ketvirtuoju oro laivynu turėjo kartu veikti ir savo kariuomenę palaikyti rumunų aviacija, atitinkamai su penktuoju oro laivynu veikė ir savo kariuomenę palaikė suomių aviacija.
Tam, kad būtų aiškiau, nurodysime literatūroje sutinkamus vokiečių aviacijos dalinių ir junginių žymėjimui naudojamus sutrumpinimus.
JG – Jagdgeschwader – naikintuvų eskadra
KG – Kampfgeschwader – bombonešių eskadra
ZG – Zerstorergeschwader – sunkiųjų naikintuvų eskadra
LG – Lehrgeschwader – mokomoji eskadra
StG – Sturzkampfgeschwader – pikiruojančių bombonešių eskadra
Grupės buvo žymimos romėniškais skaičiais, o eskadrilės – arabiškais. Tad sutikus, pavyzdžiui, užrašą III./JG 53 reikia suprasti, kad tai 53-osios naikintuvų eskadros 3-oji grupė; 9./KG 53 reiškia 53-osios bombonešių eskadros 9-oji eskadrilę.
Eskadroje paprastai būdavo po 3–4 grupes, kiekvienoje grupėje po 3, o nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. po 4 eskadriles. Taigi, eskadrą sudarė 9–12 eskadrilės.

Pabandykime atidžiau paanalizuoti Lietuvos teritorijoje veikusius aviacijos junginius.
Nuo Palangos iki Vištyčio ežero veikusią armijų grupę „Šiaurė“ palaikė I-ojo oro laivyno 1-asis aviacijos korpusas, jo vadas generolas Helmutas Fiorsteris (Helmuth Förster). Karo veiksmams buvo skirti šie korpuso junginiai ir daliniai.
54-oji naikintuvų eskadra (JG54) . Eskadra buvo ginkluota naikintuvais Bf 109E. Grupės vadas pulkininkas leitenantas Hanas Trautloftas (Hannes Trautloft).
1-oji grupė (I./JG54) karo išvakarėse bazavosi Lindentalyje (prieš karą egzistavusi gyvenvietė Lidenhtal, buvusi 5 km į pietryčius nuo dabartinio Slavsko). Grupės vadas hauptmanas Hubertas fon Boninas (Hubertus von Bonin).
2-oji grupė (II./JG54) – Trakėnuose (Trakehnen, dab. Kaliningrado srities gyvenvietė Jasnaja Poliana). Grupės vadas hauptmanas Ditrichas Hrabakas (Dietrich Hrabak).
3-oji grupė (III./JG54) – Karčiarninkuose (Blumenfeld, dab.Železnodorožnij, 2 km į pietus nuo Dobrovolsko). Grupės vadas hauptmanas Arnoldas Lignicas (Arnold Lignitz).
53-osios naikintuvų eskadros 2-oji grupė (II./JG53) . Karo išvakarėse grupė bazavosi Naujininkuose (Neusiedl, gyvenvietė 20 km į šiaurę nuo dab. Krasnoznamensko). Ginkluotėje – naikintuvai Bf 109E. Grupės vadas hauptmanas Valteris Spysas (Walter Spies).
1-osios bombonešių eskadros (KG1) dvi grupės. Ginkluotėje – bombonešiai Ju 88A-5. Eskadros vadas generolas majoras Karlas Angersteinas (Karl Angerstein).
2-oji grupė (II./KG1) – Pavandenė (Powunden, dab.Kaliningrado srities Chrabrovo). Ten pat buvo ir eskadros štabas. Grupės vadas hauptmanas Stamsas (Stams).
3-oji grupė (III./KG1) – Aichvalde (Eichwalde, dab. Lenkijos gyv. Debina, 20 km į šiaurę nuo Malborko). Grupės vadas majoras Levis-Licmanas (Lehwess-Litzmann).
76-oji bombonešių eskadra (KG76). Ginkluotėje – bombonešiai Ju 88A-5. Eskadros vadas pulkininkas Ernestas Bormanas (Ernst Bormann).
1-oji grupė (I./KG76) – Girduva (Gerdauen, dab.Železdorožnij, Kaliningrado sritis). Ten pat bazavosi ir eskadros štabas. Grupės vadas hauptmanas Robertas fon Sichartas (Robert von Sichart).
2-oji grupė (II./KG76) – Jurgenfeldas (Jurgenfelde, dab. Judino, 12 km į šiaurės-vakarus nuo Oziorsko). Grupės vadas hauptmanas Folprechtas Ridselis Freiheris (Vollprecht Riedesel Freiherr).
3-oji grupė (III./KG76) – Šipenbailis (Schippenbail, dab. Sepapolis, Lenkija). Grupės vadas majoras fon Benda (von Benda).
77-oji bombonešių eskadra (KG77). Ginkluotėje – bombonešiai Ju 88A-5. Eskadros vadas pulkininkas-leitenantas Johanas Raitelis (Johann Raithel).
1-oji grupė (I./KG77) – Jėzuva (Jesau, dab. Kaliningrado srities gyv. Južnij). Grupės vado nustatyti nepavyko.
2-oji grupė (II./KG77) – Vormdite (Wormditt, dab. Orneta, Lenkija). Grupės vadas hauptmanas Dytrihas Pelcas (Dietrich Peltz).
3-oji grupė (III./KG77) – Šventapilis (Heiligenbeil, dab. Mamonovo). Grupės vadas majoras fon Frankenbergas (von Frankenberg).
Žinomas rusų istorikas M.Meltiuchovas knygoje „Praleista Stalino galimybė. Sovietų Sąjunga ir kova dėl Europos: 1939–1941“, remdamasis archyviniais dokumentais teigia, kad karo išvakarėse 1-ajame oro laivyne buvo 602 lėktuvai, tarp jų 271 bombonešis, 203 naikintuvai, 66 žvalgybos ir 62 transporto lėktuvai. Dar 228 lėktuvų (139 žvalgybos, 84 ryšių ir 5 transporto) turėjo kariniams junginiams priklausiusios eskadrilės. Taigi iš viso AG „Šiaurė“ veikimo zonoje buvo 830 lėktuvai. Atkreiptinas dėmesys, kad šis laivynas neturėjo nė vienos garsiosios „štukos“ – pikiruojančio bombonešio Ju87.

Nuo Vištyčio ežero iki Kapčiamiesčio veikė dalis armijų grupės „Centras“, kurią iš oro palaikė 2-ojo oro laivyno 8-asis korpusas (VIII Fliegkorp). Korpuso vadas feldmaršalas Volframas fon Freiheris Rithofenas (Wolfram Freiherr von Richthofen). Savaime suprantama, virš Lietuvos teritorijos veikė tik dalis šio korpuso dalinių. Pagal turimus duomenis, būtent šie:
26-osios sunkiųjų naikintuvų eskadros (ZG26) dvi grupės. Ginkluotėje naikintuvai Bf 110E. Eskadros vadas pulkininkas Johanas Šalkas (Johann Schalk).
Eskadros 1-oji bei 2-oji grupės (I./ZG26 ir II./ZG26) ir eskadros štabas (S./ZG26) Suvalkuose. 1-os grupės vadas hauptmanas Herbertas Kaminskis (Herbert Kaminski), 2-os – hauptmanas Ralfas fon Retbergas (Ralph von Rettberg).
Būtent šios eskadros 5-oji eskadrilė 5./ZG26 birželio 22 ryte bombardavo Alytaus aerodromą.
27-osios naikintuvų eskadros (JG27) dvi grupės. Ginkluotėje naikintuvai Bf 109E. Eskadros vadas majoras Bernardas Voldenda (Bernhard Woldenga).
Eskadros 2-oji ir 3-oji grupės – II./JG27 ir III./JG27 bei eskadros štabas (S./JG27) Suvalkuose. 2-osios grupės vadas hauptmanas Volfgangas Libertas (Wolfgang Lippert), 3-osios – hauptmanas Maksas Dobislavas (Max Dobislav).
53-osios naikintuvų eskadros 3-oji grupė (III./JG53). Ginkluotėje naikintuvai Bf 109E.
Bazavosi Suvalkuose, jų lėktuvai šturmavo Alytų ir tikriausiai Oranus. Grupės vadas hauptmanas Volfas-Ditrichas Vilkė (Wolf-Dietrich Wilcke).
52-osios naikintuvų eskadros 2-oji grupė (II./JG52). Ginkluotėje naikintuvai Bf 109E.
Bazavosi Sobolevo aerodrome, 6 km į šiaurę nuo Suvalkų. Grupės vadas hauptmanas Erikas Voitkė (Erich Woitke). Nuo 1941 m. birželio 24 d. eskadra persikėlė į Oranus.
2-oji pikiruojančių bombonešių eskadra (St.G 2). Ginkluotėje pikiruojantys bombonešiai Ju 87D. Eskadros vadas pulkininkas-leitenantas Oskaras Dinortas (Oskar Dinort).
Eskadros 1-oji (I./St.G 2 ) bei eskadros štabas (S./St.G 2) bazavosi Prašticoje (Praschiz, dab. Pšasniša, Lenkija). 3-oji grupė (III.St.G 2) bazavosi aerodrome Rački, 20 km į pietvakarius nuo Suvalkų. 1-osios grupės vadas hauptmanas Hubertas Hitšoldas (Hubertus Hitchold), 3-osios – hauptmanas Heinas Briukneris (Hein Brückner).
Kiek gi AG „Centras“ zonos lėktuvų galėjo būti virš Lietuvos, nustatyti sudėtinga. Aukščiau minėtasis M.Meltiuchovas teigia, kad visame 2-e oro laivyne buvo 1367 lėktuvai – 299 bombonešiai, 384 naikintuvai, 98 naikintuvai-bombonešiai, 425 pikiruojantys bombonešiai, 46 žvalgybos ir 115 transporto lėktuvų. Dar 345 lėktuvai (211 žvalgybos, 124 ryšių ir 10 transporto) buvo sausumos kariuomenės junginiams priklausiusiose eskadrilėse. Tad iš viso AG „Centras“ zonoje buvo 1712 lėktuvų. Manytume, kad maždaug ketvirtis jų (apie 400) galėjo veikti virš Lietuvos teritorijos. Tad galėtume spėti, kad virš mūsų šalies karo pradžioje iš viso galėjo veikti apie 1200 vokiečių lėktuvų.
Yra žinoma, kad visame Rytų fronte prasidėjus karui sovietai pagal lėktuvų skaičių buvo žymiai pranašesni, tačiau šiaurės vakarų kryptyje tas pranašumas buvo pats mažiausias.

Sovietų (ne)pasirengimas karui

Literatūroje yra priimta teigti, kad vokiečių puolimas sovietams buvo visiškai netikėtas, kad jie tam visiškai nesiruošė. Tačiau patyrinėjus karo išvakarėse rašytus dokumentus tuo galima suabejoti. Štai birželio 15 dienos PabYKA karinės tarybos įsakymu Nr.0052 liepiama sustiprinti karinių dalinių ir junginių kovinę parengtį. Be kita ko, nurodoma lėktuvus aerodromuose išsklaidyti ir užmaskuoti miškuose ir krūmuose, uždraudžiamos lėktuvų sankaupos ir jų išrikiavimas viena linija. Tą pačią dieną apygardos vadas F.I.Kuznecovas pasirašė direktyvą, kurioje numatoma, kaip turi būti informuojami daliniai ir junginiai apie tai, kad priešas perėjo sieną. Birželio 19 dieną išleistas įsakymas apie pasienyje esančių aerodromų maskavimą, birželio 20 dieną pasirašytas įsakymas apie lėktuvų, pakilimo takų ir aerodromuose esančių pastatų maskavimą.
Bet ruošiantis tam galimam puolimui buvo padaryta ir labai didelių klaidų. Sakykim PabYKA KOP vadas aviacijos generolas majoras A.P.Jonovas įsakė daliniams naktį iš birželio 20 į 21 ir iš birželio 21 į 22 atlikti mokomuosius treniruočių skrydžius. Dėl šios priežasties dalis lėktuvų buvo tvarkomi po naktinių skrydžių, o pilotai ilsėjosi. Tai rodo, kad būtent tą dieną sovietai puolimo nesitikėjo.

Karo pradžia

Teigiama, kad vokiečiai puolimą pradėjo 3 val.15 min. Berlyno laiku, kai kurie autoriai mini 3 val.30 min. Neseniai rasti dokumentai leidžia manyti, kad kovinius veiksmus vokiečiai pradėjo 3 val.05 min. Pagal numatytą planą sovietinių aerodromų ir kitų karinių objektų bombardavimas turėjo prasidėti tuo pačiu laiku. Nežinia ar taip buvo numatyta, ar pirmieji bombonešiai paskubėjo, tačiau kapitono T.Rosivalo (T.Rossiwall) vadovaujami 26-osios sunkiųjų naikintuvų eskadros 5-osios eskadrilės (5./ZG26) sunkieji naikintuvai jau 2 val. 57 min. Berlyno laiku atakavo Alytaus aerodromą. Objektus kitose vietovėse vokiečiai pradėjo bombarduoti kaip ir buvo numatyta – sulig pirmosiomis artilerijos pabūklų salvėmis, t.y. apie 3 val. Berlyno, arba 4 val. Lietuvoje tuo metu jau galiojusiu Maskvos laiku. PabYKA vadas tik 6 val. 10 min. išsiuntė gynybos liaudies komisarui adresuotą raportą, kuriame informavo apie prasidėjusius kovinius veiksmus.
1941.06.22 4.00 vokiečiai pradėjo kovinius veiksmus. Priešininko karinės oro pajėgos bombardavo Vindavos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno aerodromus.
Detalesnis vokiečių antskrydžių aprašymas yra Šiaurės-Vakarų fronto štabo operatyvinėje suvestinėje, kurioje aprašomi koviniai veiksmai iki 12.00 valandos.
Po artilerinės parengties priešininko karinės oro pajėgos pažeidė valstybinę sieną ir, pradedant 1941.06.22 4.15, įvykdė antskrydžius ir bombardavo objektus mūsų teritorijoje. […] Aviacijos antskrydžiai ir bombardavimas buvo vykdomas sekančiuose objektuose: 1941.06.22 4.42 iki 45 lėktuvų bombardavo Šiaulius. Virš Šiaulių įvyko oro mūšis; 4 valandos 15 minučių grupė lėktuvų veikė virš Vindavos; 4 valandos 18 minučių 5 lėktuvai apšaudė Vištytį ir tie patys lėktuvai veikė virš Kalvarijos; 4 valandos 25 minutės ant Jurbarko numestos bombos; 4 valandos 20 minučių iki pulko aviacijos bombardavo Kauną, Kalvariją; 4 valandos 55 minutės 5 lėktuvai bombardavo Panevėžio aerodromą. Tuo pat metu buvo bombarduojami Kėdainiai, Simnas, Alytus. Nuo 9 valandos 8 minučių iki 9 valandos 12 minučių 12 Ju-88 praskrido virš Šiaulių ir 9 bombonešiai nuo Raseinių pusės – taip pat virš Šiaulių. 8 valandos 20 minučių iš 3000 aukščio bombarduoti Oranai ir 9 valandą 25 minutės bombarduotas Šiaulių aerodromas.
Taigi iš esmės vokiečių aviacija bombardavo vien tik aerodromus ir karinius objektus: karinių dalinių pozicijas, karinius miestelius, sandėlius, geležinkelio stotis. Šioje vietoje būtų galima prisiminti sovietinių laikų mitą – Palangos pionierių stovyklos bombardavimą. Tikrai, pirmosiomis karo valandomis vokiečiai puolė Palangą, bet ne pionierių stovyklą, o Palangos apylinkėse įsikūrusią sovietų 10-ąją šaulių diviziją. Vis tik, būta aukų ir tarp stovykloje gyvenusių vaikų. Kaip teigia liudininkai, viena mergaitė žuvo dėl nutrūkusio elektros laido, kita buvo sužalota dūžtančio lango stiklų.

Pirmosios karo dienos nuostoliai

Sovietų aviacija pirmąją karo dieną ne vien tik pasyviai laukė priešininko smūgių stovėdami aerodromuose. Buvo vykdomi ir atsakomieji priešininko aerodromo bombardavimai. Štai jau 4 val. 50 min. Maskvos laiku (t.y. nepraėjus nė valandai nuo kovinių veiksmų pradžios) 25 bombonešiai SB iš Panevėžyje dislokuoto 9-ojo bombonešių aviacijos pulko išskrido į Tilžės aerodromą. Buvo bombarduojami ir kiti vokiečių objektai.
Kokie gi buvo tos pirmosios dienos abiejų pusių nuostoliai? Pabandykime skaityti dokumentus.
Šiaurės–Vakarų fronto štabo 41.06.22 22.00 operatyvinė suvestinė Nr.1:
5. Per visą dieną priešininko aviacija bombardavo ryšių mazgus, gyvenvietes, sandėlius ir aerodromus ir padarė didelių nuostolių Šiauliams ir Kaunui.
Karinės oro pajėgos, vykdydamos savo užduotis, kovojo su priešininko aviacija ir bombardavo tankų sankaupas ir tankų kolona Tilžėje ir Alytaus kryptyje.
Nuostoliai: 56 lėktuvai sunaikinti, 32 – pažeisti aerodromuose.
Aviacija numušė – 19 priešininko lėktuvų ir 8 lėktuvus numušė zenitinė artilerija. Šie skaičiai tikslinami.

Taigi suvestinėje fiksuojama, kad vokiečiai per pirmą dieną virš Lietuvos turėjo netekti 27 lėktuvų. Karo metu buvo nusistovėjusi nerašyta taisyklė priešininko nuostolius padidinti trigubai. Šiuo atveju taisyklė visiškai pasitvirtina. Liuftvafės nuostolių žurnale nurodoma, kad pirmąją karo dieną virš Lietuvos buvo numušti arba pažeisti 5 bombonešiai ir 4 naikintuvai – lygiai tris kartus mažiau, nei minima suvestinėje. O kaip dėl sovietinės aviacijos nuostolių? Suvestinėje minima, kad numušti arba pažeisti buvo 88 lėktuvai. Šį skaičių iš dalies patvirtina beveik tuo pačiu metu kaip ir suvestinė (22.20 val.) išsiųstas Šiaurės-Vakarų fronto vado raportas gynybos liaudies komisarui:
Frontą sustiprinti karinėmis oro pajėgomis, nes priešininkas užgrobė viešpatavimą ore ir išlaikys jį tol, kol mes jo neatmušime. Per 1941.06.22 frontas neteko iki 100 lėktuvų.
Jeigu priešininko nuostolius galima padidinti trigubai, tai su savais nuostoliais vargu ar galima naudoti tokį aritmetinį veiksmą. Juolab rašant ataskaitas patiems aukščiausiems vadams. Net jeigu savi nuostoliai ataskaitose ir buvo kiek sumažinti, tai ir tokiu atveju jie siekė tik kiek daugiau nei 10% nuo pradinio lėktuvų kiekio.

O kaip lietuviški lėktuvai?

Kaip žinia, 1940 metų rudenį Lietuvos kariuomenė buvo performuota į 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą (29 TŠK). Dalis lietuviškųjų lėktuvų liko korpuso žvalgybos eskadrilėje. Kita ištirpo sovietinės aviacijos jūroje. Kai kurių jų lemtis buvo visai apverktina – jie buvo panaudoti kaip taikiniai…
Yra žinoma, kad karo išvakarėse 29 TŠK žvalgybos eskadrilėje buvo 13 lėktuvų: 9 ANBO-41, 3 ANBO-51 ir vienas „Gladiatorius 1“. Eskadrilė bazavosi Ukmergės aerodrome. Sužinojus apie karo pradžią buvo pabandyta susisiekti su korpuso štabu, bet ryšys buvo nutrūkęs. Tada nutarta į korpuso štabą nusiųsti lėktuvą. Pakeliui lėktuvas patyrė nedidelių techninių problemų, tad atgal į eskadrilę pasiuntiniai su paketu grįžo tik vėlų vakarą. Greitai besikeičiančioje situacijoje nurodymai neteko prasmės…