Pirmoji karo diena Lietuvos danguje

Pirmoji karo diena Lietuvos danguje

    1941 metų birželio 22-oji, SSRS ir Vokietijos karo pirmoji diena, tebekelia didelį istorijos profesionalų ir mėgėjų susidomėjimą. Vyksta didžiausi ginčai, pradedant diskusijomis dėl karo paskelbimo ir baigiant karinės technikos statistiniais duomenimis – kiek ir kokios technikos turėjo kiekviena iš kariaujančių šalių. Dėl tankų skaičiaus daugiau ar mažiau sutariama, o štai aviacijos reikalai žymiai sudėtingesni: tyrinėtojai pateikia smarkiai besiskiriančius duomenis, ypač kai kalbama apie SSRS karo išvakarėse turėtų lėktuvų skaičių ir nuostolius pirmąją karo dieną. Domėdamiesi pirmąja karo diena Lietuvoje, susiduriame su tomis pačiomis problemomis – negausių tyrinėjimų duomenys prieštaringi. Kita vertus, tai galime paaiškinti kai kuriais skaičiavimų metodikų skirtumais.

    Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos aviacija

    Lietuvos teritorija Antrojo pasaulinio karo išvakarėse priklausė Pabaltijo Ypatingajai karinei apygardai (PabYKA), į kurią įėjo ir Latvija bei Estija. Šių trijų, dar visai neseniai nepriklausomomis buvusių, respublikų teritorijose buvo įkurdintos trys armijos – 8-oji, 11-oji ir prieš pat karo pradžią suformuota 27-oji. Aviacijos daliniai pagal Raudonojoje armijoje galiojusią tvarką buvo tiesiogiai pavaldūs armijų vadams.
    Trumpai peržvelgsime PabYKA buvusius aviacijos dalinius, jų dislokacijos vietą ir ginkluotę karo išvakarėse.
    Apygardoje buvo penkios mišrios aviacijos divizijos ir vienas atskiras aviacijos pulkas – iš viso 23 aviacijos pulkai.

    4-oji mišri aviacijos divizija
    Vadas pulkininkas Ivanas Samochinas. Dislokacijos vieta Talinas. Divizijai priklausė 38-asis naikintuvų aviacijos pulkas ir 35-asis, 50-asis ir 63-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkai.
    38-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Nikolajus Sobolevas. Dislokacijos vieta Talinas. Pulkas dalyvavo Žiemos kare prieš Suomiją su naikintuvais I-15 bis. Dar turėjo 63 naikintuvus I-153 ir I-16 (iš jų 16 sugedusių).
    35-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Tartu.
    Turėjo 50 bombonešių SB (3 sugedę), dalyvavo Žiemos kare.
    50-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Vadas papulkininkis Filipas Agalcovas. Dislokacijos vieta Chaapsalu. Pulkas dalyvavo Žiemos kare. Ginkluotė: 34 bombonešiai SB (iš jų 6 sugedę) ir 5 ekipažų neįsisavintus Pe-2.
    63-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Kuusiku. Turėjo 43 lėktuvus SB (4 sugedę).

    6-oji mišri aviacijos divizija
    Vadas majoras Borisas Sidnevas (arba I.Fiodorovas). Dislokacijos vieta Ryga. Diviziją sudarė 21-asis ir 148-asis naikintuvų aviacijos pulkai, 31-asis ir 40-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkai.
    21-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Mirošničenko. Dislokacijos vieta Ryga.
    Turėjo 65 naikintuvus I-16 (sugedusių – 15). Dalis lėktuvų buvo ginkluoti patrankomis.
    148-asis naikintuvų pulkas. Vadas majoras Georgijus Zaicevas. Dislokacijos vieta Libava (Liepoja). Pulkas 7-osios armijos 59-osios brigados sudėtyje dalyvavo Žiemos kare prieš Suomiją. Turėjo 69 lėktuvus I-153 (14 sugedusių).
    31-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Vadas papulkininkis Fiodoras Dobyšas. Dislokacijos vieta Mitava (Jelgava). Turėjo 60 lėktuvų SB (4 sugedę).
    40-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas. Vadas majoras Mogilevskis. Dislokacijos vieta Vindava (Ventspilis). Turėjo 54 lėktuvus SB (2 sugedę).

    7-oji mišri aviacijos divizija
    Vadas pulkininkas Pavelas Petrovas. Dislokacijos vieta Mitava (Jelgava). Diviziją sudarė: 10-asis ir 238-asis naikintuvų aviacijos pulkai, 9-asis ir 46-asis greitųjų bombonešių pulkai ir 241-asis šturmo aviacijos pulkas.
    10-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Šiauliai, dalis lėktuvų MiG-3 – Mitavos (Jelgavos) aerodrome. Turėjo 36 lėktuvus I-16 (tame skaičiuje 10 sugedusių) ir 23 MiG-3.
    238-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Panevėžys.
    9-asis greitųjų bombonešių pulkas. Vadas majoras M.I.Skitevas Dislokacijos vieta Panevėžys.
    Turėjo 54 lėktuvus SB (tame skaičiuje 3 sugedusius).
    46-asis greitųjų bombonešių pulkas. Vadas papulkininkis T.G.Senkovas. Dislokacijos vieta Gruzdžiai. Turėjo 61 lėktuvą SB ir AR-2 (tame skaičiuje 11 sugedusių).
    241-asis šturmo aviacijos pulkas. Vadas majoras Andrejus Ložečnikovas. Dislokacijos vieta Mituva (Jelgava). Karo su Vokietija išvakarėse buvo formuojamas. Turėjo 13 lėktuvų I-153, bet dar nebuvo ekipažų.

    8-oji mišri aviacijos divizija
    Vadas pulkininkas Vasilijus Guščinas. Dislokacijos vieta Kaunas. Į divizijos sudėtį įėjo 15-asis, 31-asis ir 240-asis naikintuvų aviacijos pulkai ir 61-asis šturmo aviacijos pulkas.
    15-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Vladimiras Bobrikas. Dislokacijos vieta Alytus, Pociūnai, Vinčai. Pulkas turėjo didelę patirtį. Dalyvavo kovose Ispanijoje, Chalchin Gole, „išvaduojamame žygyje“ į Lenkiją ir Žiemos kare prieš Suomiją. Turėjo 82 lėktuvus I-153, I-153bis (6 sugedusius), ir 62 lėktuvus MiG-3 (5 sugedusius).
    31-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Pavelas Putivko. Dislokacijos vieta Kaunas. Karo išvakarėse Kaune liko tik viena eskadrilė, o trys kitos perskrido į Karmėlavos aerodromą. Pulkui priklausė 32 lėktuvai I-16, I-15 (iš jų 4 sugedę) ir 54 (kitais duomenimis – 63) MiG-3 ir MiG-1 (7 sugedę).
    240-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas kapitonas V.V.Andrejevas. Dislokacijos vieta Joniškis. Pulkas pradėtas formuoti prieš pat karo pradžią. Turėjo 13 lėktuvų I-15bis, 7 lakūnus, 15 technikų, 80 jaunesniųjų specialistų, tik štabas buvo visiškai sukomplektuotas.
    61-asis šturmo aviacijos pulkas. Vadas majoras S.N.Mamuškinas. Dislokacijos vieta Kėdainiai.
    Turėjo 80 lėktuvų I-153, I-153bis (5 sugedę), taip pat 5 Il-2. Pagal kitus duomenis: 60 I-153 ir 5 Il-2.

    57-oji mišri aviacijos divizija
    Vadas pulkininkas Kuzma Katičevas. Dislokacijos vieta Vilnius. Į divizijos sudėtį įėjo 42-asis, 49-asis ir 237-asis naikintuvų aviacijos pulkai ir 54-asis greitųjų bombonešių aviacijos pulkas.
    42-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Vadas majoras Fiodoras Šinkarenko. Dislokacijos vieta Vilnius, Oranai, Perloja. Turėjo 101 lėktuvą I-153, I-153bis (8 sugedusius).
    54-asis greitųjų bombonešių pulkas. Duomenų apie vadą nėra. Dislokacijos vieta Kirtimai, Kyviškės. Turėjo 68 lėktuvus SB ir Ar-2 (iš jų 12 sugedusių) ir 7 Pe-2.
    49-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Dvinskas (Daugpilis). Turėjo 67 I-16, I-153 ir I-15 (10 sugedusių).
    237-asis naikintuvų aviacijos pulkas. Apie vadą duomenų nėra. Dislokacijos vieta Oranai. Buvo formuojamas.

    312-asis žvalgybos aviacijos pulkas veikė kaip atskiras pulkas. Duomenų apie vadą nėra. Dislokacijos vieta Ryga. Turėjo 6 lėktuvus SB.

    PabYKA lėktuvų kiekio problema

    PabYKA aviacijos divizijų ir pulkų numerius žinome pakankamai tiksliai, nors įvairiuose šaltiniuose aptinkami prieštaringi duomenys. Žinomos ne visų dalinių ar junginių bazavimosi vietos. Taip yra todėl, kad Lietuvos teritorijoje (ko gero, taip pat Latvijoje ir Estijoje) 1940 m. rudenį ir 1941 m. pavasarį buvo pradėta statyti nemažai naujų aerodromų, todėl dalis junginių karo išvakarėse keitė savo bazavimosi vietas.
    Dar didesnė problema yra nustatyti tikslų šiuose aerodromuose buvusių lėktuvų skaičių. Skaičiuojant Raudonosios armijos lėktuvus reikia turėti mintyje, kad didžioji jų dalis buvo karinių oro pajėgų junginiuose, tačiau nedidelį kiekį žvalgybai skirtų lėktuvų turėjo šaulių ir mechanizuoti korpusai. Be to, lėktuvų turėjo karinis jūrų laivynas, Vyriausiajai karinei vadovybei tiesiogiai pavaldūs buvo tolimųjų bombonešių junginiai.
    Vienas iš įdomesnių klausimų: o kiek gi lėktuvų karo išvakarėse buvo išvardytuose Raudonosios armijos aviacijos daliniuose ir junginiuose? D.Chazanovas knygoje „1941. Karčios pamokos“ teigia, kad PabYKA karo išvakarėse pagal įvairius skaičiavimus galėjo būti 1200–1210 lėktuvų. Autorius nurodo, kad 1957 m. išleistame žinyne „Raudonosios Armijos karinių oro pajėgų kovinė ir kiekybinė sudėtis 1941–1945“ teigiama, jog apygardoje buvo 1366 lėktuvai, bet į šį skaičių įtraukti šaulių korpusuose turėti žvalgybiniai P-5, P-Z, SSS, P-10 bei lietuviškieji ANBO-41 ir Gladiatorius-1. Tačiau patikrinus nurodytą šaltinį paaiškėjo, kad tie duomenys nurodo 1941 m. birželio 1 d. būklę.
    Skandalingai pagarsėjęs publicistas V.Suvorovas yra pareiškęs, kad visus reikiamus duomenis apie karo išvakarėse buvusią Raudonosios armijos kiekybinę sudėtį galima rasti mikroskopiniu 25 vnt. tiražu išleistame žinyne „SSRS ginkluotųjų pajėgų kovinė ir kiekybinė sudėtis Didžiajame Tėvynės kare. Statistinis rinkinys Nr.1. (1941 metų birželio 22)“. Tačiau šiame leidinyje pateikiami duomenys – taip pat tik apie 1941 m. birželio 1 dieną. Čia nurodoma, kad PabYKA iš viso buvo 1344 lėktuvai, iš jų 453 bombonešiai, 744 naikintuvai, 5 šturmo lėktuvai (Il-2), 60 žvalgybai skirtų lėktuvų, 27 mokomieji ir 55 „kiti“.
    Reiktų paminėti dar vieną įdomų dokumentą – „Apie Šiaurės-Vakarų fronto karinių oro pajėgų veiklą nuo 1941.06.22 iki 1942.07.01“. Jame teigiama, kad karo pradžioje PabYKA buvo tiek lėktuvų: 529 naikintuvai, 288 bombonešiai ir 60 šturmo lėktuvų. Pabrėžiama, kad tai „bazavimosi aerodromuose esantys techniškai tvarkingi lėktuvai“. Kiek buvo techniškai netvarkingų ir kiek buvo kituose aerodromuose, dokumente nekalbama.
    Taigi 1941 m. birželio 1 dienos duomenys iš esmės nesiskiria. Kiek PabYKA karo išvakarėse buvo lėktuvų, tikriausiai niekada tiksliai nesužinosime, tikriausiai teks pasitenkinti aptakiu „iki 1500“.

    „Liuftvafės“ daliniai pasienyje su Lietuva karo išvakarėse

    Vokietijos karinio oro laivyno (Luftwaffe) struktūra kiek skyrėsi nuo Raudonosios armijos aviacijos junginių struktūros. Visų pirma reikia pažymėti, kad liuftvafė, susidėjusi iš penkių oro laivynų, turėjo savo štabą, tokius pat „savus“ štabus turėjo ir laivynas bei sausumos pajėgos. Pirmasis oro laivynas buvo priskirtas armijų grupei (AG) „Šiaurė“, antrasis – AG „Centras“, ketvirtasis – AG „ Pietūs“, penktasis – armijos „Norvegija“ žinioje. Be to, kartu su ketvirtuoju oro laivynu turėjo kartu veikti ir savo kariuomenę palaikyti rumunų aviacija, atitinkamai su penktuoju oro laivynu veikė ir savo kariuomenę palaikė suomių aviacija.
    Tam, kad būtų aiškiau, nurodysime literatūroje sutinkamus vokiečių aviacijos dalinių ir junginių žymėjimui naudojamus sutrumpinimus.
    JG – Jagdgeschwader – naikintuvų eskadra
    KG – Kampfgeschwader – bombonešių eskadra
    ZG – Zerstorergeschwader – sunkiųjų naikintuvų eskadra
    LG – Lehrgeschwader – mokomoji eskadra
    StG – Sturzkampfgeschwader – pikiruojančių bombonešių eskadra
    Grupės buvo žymimos romėniškais skaičiais, o eskadrilės – arabiškais. Tad sutikus, pavyzdžiui, užrašą III./JG 53 reikia suprasti, kad tai 53-osios naikintuvų eskadros 3-oji grupė; 9./KG 53 reiškia 53-osios bombonešių eskadros 9-oji eskadrilę.
    Eskadroje paprastai būdavo po 3–4 grupes, kiekvienoje grupėje po 3, o nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. po 4 eskadriles. Taigi, eskadrą sudarė 9–12 eskadrilės.

    Pabandykime atidžiau paanalizuoti Lietuvos teritorijoje veikusius aviacijos junginius.
    Nuo Palangos iki Vištyčio ežero veikusią armijų grupę „Šiaurė“ palaikė I-ojo oro laivyno 1-asis aviacijos korpusas, jo vadas generolas Helmutas Fiorsteris (Helmuth Förster). Karo veiksmams buvo skirti šie korpuso junginiai ir daliniai.
    54-oji naikintuvų eskadra (JG54) . Eskadra buvo ginkluota naikintuvais Bf 109E. Grupės vadas pulkininkas leitenantas Hanas Trautloftas (Hannes Trautloft).
    1-oji grupė (I./JG54) karo išvakarėse bazavosi Lindentalyje (prieš karą egzistavusi gyvenvietė Lidenhtal, buvusi 5 km į pietryčius nuo dabartinio Slavsko). Grupės vadas hauptmanas Hubertas fon Boninas (Hubertus von Bonin).
    2-oji grupė (II./JG54) – Trakėnuose (Trakehnen, dab. Kaliningrado srities gyvenvietė Jasnaja Poliana). Grupės vadas hauptmanas Ditrichas Hrabakas (Dietrich Hrabak).
    3-oji grupė (III./JG54) – Karčiarninkuose (Blumenfeld, dab.Železnodorožnij, 2 km į pietus nuo Dobrovolsko). Grupės vadas hauptmanas Arnoldas Lignicas (Arnold Lignitz).
    53-osios naikintuvų eskadros 2-oji grupė (II./JG53) . Karo išvakarėse grupė bazavosi Naujininkuose (Neusiedl, gyvenvietė 20 km į šiaurę nuo dab. Krasnoznamensko). Ginkluotėje – naikintuvai Bf 109E. Grupės vadas hauptmanas Valteris Spysas (Walter Spies).
    1-osios bombonešių eskadros (KG1) dvi grupės. Ginkluotėje – bombonešiai Ju 88A-5. Eskadros vadas generolas majoras Karlas Angersteinas (Karl Angerstein).
    2-oji grupė (II./KG1) – Pavandenė (Powunden, dab.Kaliningrado srities Chrabrovo). Ten pat buvo ir eskadros štabas. Grupės vadas hauptmanas Stamsas (Stams).
    3-oji grupė (III./KG1) – Aichvalde (Eichwalde, dab. Lenkijos gyv. Debina, 20 km į šiaurę nuo Malborko). Grupės vadas majoras Levis-Licmanas (Lehwess-Litzmann).
    76-oji bombonešių eskadra (KG76). Ginkluotėje – bombonešiai Ju 88A-5. Eskadros vadas pulkininkas Ernestas Bormanas (Ernst Bormann).
    1-oji grupė (I./KG76) – Girduva (Gerdauen, dab.Železdorožnij, Kaliningrado sritis). Ten pat bazavosi ir eskadros štabas. Grupės vadas hauptmanas Robertas fon Sichartas (Robert von Sichart).
    2-oji grupė (II./KG76) – Jurgenfeldas (Jurgenfelde, dab. Judino, 12 km į šiaurės-vakarus nuo Oziorsko). Grupės vadas hauptmanas Folprechtas Ridselis Freiheris (Vollprecht Riedesel Freiherr).
    3-oji grupė (III./KG76) – Šipenbailis (Schippenbail, dab. Sepapolis, Lenkija). Grupės vadas majoras fon Benda (von Benda).
    77-oji bombonešių eskadra (KG77). Ginkluotėje – bombonešiai Ju 88A-5. Eskadros vadas pulkininkas-leitenantas Johanas Raitelis (Johann Raithel).
    1-oji grupė (I./KG77) – Jėzuva (Jesau, dab. Kaliningrado srities gyv. Južnij). Grupės vado nustatyti nepavyko.
    2-oji grupė (II./KG77) – Vormdite (Wormditt, dab. Orneta, Lenkija). Grupės vadas hauptmanas Dytrihas Pelcas (Dietrich Peltz).
    3-oji grupė (III./KG77) – Šventapilis (Heiligenbeil, dab. Mamonovo). Grupės vadas majoras fon Frankenbergas (von Frankenberg).
    Žinomas rusų istorikas M.Meltiuchovas knygoje „Praleista Stalino galimybė. Sovietų Sąjunga ir kova dėl Europos: 1939–1941“, remdamasis archyviniais dokumentais teigia, kad karo išvakarėse 1-ajame oro laivyne buvo 602 lėktuvai, tarp jų 271 bombonešis, 203 naikintuvai, 66 žvalgybos ir 62 transporto lėktuvai. Dar 228 lėktuvų (139 žvalgybos, 84 ryšių ir 5 transporto) turėjo kariniams junginiams priklausiusios eskadrilės. Taigi iš viso AG „Šiaurė“ veikimo zonoje buvo 830 lėktuvai. Atkreiptinas dėmesys, kad šis laivynas neturėjo nė vienos garsiosios „štukos“ – pikiruojančio bombonešio Ju87.

    Nuo Vištyčio ežero iki Kapčiamiesčio veikė dalis armijų grupės „Centras“, kurią iš oro palaikė 2-ojo oro laivyno 8-asis korpusas (VIII Fliegkorp). Korpuso vadas feldmaršalas Volframas fon Freiheris Rithofenas (Wolfram Freiherr von Richthofen). Savaime suprantama, virš Lietuvos teritorijos veikė tik dalis šio korpuso dalinių. Pagal turimus duomenis, būtent šie:
    26-osios sunkiųjų naikintuvų eskadros (ZG26) dvi grupės. Ginkluotėje naikintuvai Bf 110E. Eskadros vadas pulkininkas Johanas Šalkas (Johann Schalk).
    Eskadros 1-oji bei 2-oji grupės (I./ZG26 ir II./ZG26) ir eskadros štabas (S./ZG26) Suvalkuose. 1-os grupės vadas hauptmanas Herbertas Kaminskis (Herbert Kaminski), 2-os – hauptmanas Ralfas fon Retbergas (Ralph von Rettberg).
    Būtent šios eskadros 5-oji eskadrilė 5./ZG26 birželio 22 ryte bombardavo Alytaus aerodromą.
    27-osios naikintuvų eskadros (JG27) dvi grupės. Ginkluotėje naikintuvai Bf 109E. Eskadros vadas majoras Bernardas Voldenda (Bernhard Woldenga).
    Eskadros 2-oji ir 3-oji grupės – II./JG27 ir III./JG27 bei eskadros štabas (S./JG27) Suvalkuose. 2-osios grupės vadas hauptmanas Volfgangas Libertas (Wolfgang Lippert), 3-osios – hauptmanas Maksas Dobislavas (Max Dobislav).
    53-osios naikintuvų eskadros 3-oji grupė (III./JG53). Ginkluotėje naikintuvai Bf 109E.
    Bazavosi Suvalkuose, jų lėktuvai šturmavo Alytų ir tikriausiai Oranus. Grupės vadas hauptmanas Volfas-Ditrichas Vilkė (Wolf-Dietrich Wilcke).
    52-osios naikintuvų eskadros 2-oji grupė (II./JG52). Ginkluotėje naikintuvai Bf 109E.
    Bazavosi Sobolevo aerodrome, 6 km į šiaurę nuo Suvalkų. Grupės vadas hauptmanas Erikas Voitkė (Erich Woitke). Nuo 1941 m. birželio 24 d. eskadra persikėlė į Oranus.
    2-oji pikiruojančių bombonešių eskadra (St.G 2). Ginkluotėje pikiruojantys bombonešiai Ju 87D. Eskadros vadas pulkininkas-leitenantas Oskaras Dinortas (Oskar Dinort).
    Eskadros 1-oji (I./St.G 2 ) bei eskadros štabas (S./St.G 2) bazavosi Prašticoje (Praschiz, dab. Pšasniša, Lenkija). 3-oji grupė (III.St.G 2) bazavosi aerodrome Rački, 20 km į pietvakarius nuo Suvalkų. 1-osios grupės vadas hauptmanas Hubertas Hitšoldas (Hubertus Hitchold), 3-osios – hauptmanas Heinas Briukneris (Hein Brückner).
    Kiek gi AG „Centras“ zonos lėktuvų galėjo būti virš Lietuvos, nustatyti sudėtinga. Aukščiau minėtasis M.Meltiuchovas teigia, kad visame 2-e oro laivyne buvo 1367 lėktuvai – 299 bombonešiai, 384 naikintuvai, 98 naikintuvai-bombonešiai, 425 pikiruojantys bombonešiai, 46 žvalgybos ir 115 transporto lėktuvų. Dar 345 lėktuvai (211 žvalgybos, 124 ryšių ir 10 transporto) buvo sausumos kariuomenės junginiams priklausiusiose eskadrilėse. Tad iš viso AG „Centras“ zonoje buvo 1712 lėktuvų. Manytume, kad maždaug ketvirtis jų (apie 400) galėjo veikti virš Lietuvos teritorijos. Tad galėtume spėti, kad virš mūsų šalies karo pradžioje iš viso galėjo veikti apie 1200 vokiečių lėktuvų.
    Yra žinoma, kad visame Rytų fronte prasidėjus karui sovietai pagal lėktuvų skaičių buvo žymiai pranašesni, tačiau šiaurės vakarų kryptyje tas pranašumas buvo pats mažiausias.

    Sovietų (ne)pasirengimas karui

    Literatūroje yra priimta teigti, kad vokiečių puolimas sovietams buvo visiškai netikėtas, kad jie tam visiškai nesiruošė. Tačiau patyrinėjus karo išvakarėse rašytus dokumentus tuo galima suabejoti. Štai birželio 15 dienos PabYKA karinės tarybos įsakymu Nr.0052 liepiama sustiprinti karinių dalinių ir junginių kovinę parengtį. Be kita ko, nurodoma lėktuvus aerodromuose išsklaidyti ir užmaskuoti miškuose ir krūmuose, uždraudžiamos lėktuvų sankaupos ir jų išrikiavimas viena linija. Tą pačią dieną apygardos vadas F.I.Kuznecovas pasirašė direktyvą, kurioje numatoma, kaip turi būti informuojami daliniai ir junginiai apie tai, kad priešas perėjo sieną. Birželio 19 dieną išleistas įsakymas apie pasienyje esančių aerodromų maskavimą, birželio 20 dieną pasirašytas įsakymas apie lėktuvų, pakilimo takų ir aerodromuose esančių pastatų maskavimą.
    Bet ruošiantis tam galimam puolimui buvo padaryta ir labai didelių klaidų. Sakykim PabYKA KOP vadas aviacijos generolas majoras A.P.Jonovas įsakė daliniams naktį iš birželio 20 į 21 ir iš birželio 21 į 22 atlikti mokomuosius treniruočių skrydžius. Dėl šios priežasties dalis lėktuvų buvo tvarkomi po naktinių skrydžių, o pilotai ilsėjosi. Tai rodo, kad būtent tą dieną sovietai puolimo nesitikėjo.

    Karo pradžia

    Teigiama, kad vokiečiai puolimą pradėjo 3 val.15 min. Berlyno laiku, kai kurie autoriai mini 3 val.30 min. Neseniai rasti dokumentai leidžia manyti, kad kovinius veiksmus vokiečiai pradėjo 3 val.05 min. Pagal numatytą planą sovietinių aerodromų ir kitų karinių objektų bombardavimas turėjo prasidėti tuo pačiu laiku. Nežinia ar taip buvo numatyta, ar pirmieji bombonešiai paskubėjo, tačiau kapitono T.Rosivalo (T.Rossiwall) vadovaujami 26-osios sunkiųjų naikintuvų eskadros 5-osios eskadrilės (5./ZG26) sunkieji naikintuvai jau 2 val. 57 min. Berlyno laiku atakavo Alytaus aerodromą. Objektus kitose vietovėse vokiečiai pradėjo bombarduoti kaip ir buvo numatyta – sulig pirmosiomis artilerijos pabūklų salvėmis, t.y. apie 3 val. Berlyno, arba 4 val. Lietuvoje tuo metu jau galiojusiu Maskvos laiku. PabYKA vadas tik 6 val. 10 min. išsiuntė gynybos liaudies komisarui adresuotą raportą, kuriame informavo apie prasidėjusius kovinius veiksmus.
    1941.06.22 4.00 vokiečiai pradėjo kovinius veiksmus. Priešininko karinės oro pajėgos bombardavo Vindavos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno aerodromus.
    Detalesnis vokiečių antskrydžių aprašymas yra Šiaurės-Vakarų fronto štabo operatyvinėje suvestinėje, kurioje aprašomi koviniai veiksmai iki 12.00 valandos.
    Po artilerinės parengties priešininko karinės oro pajėgos pažeidė valstybinę sieną ir, pradedant 1941.06.22 4.15, įvykdė antskrydžius ir bombardavo objektus mūsų teritorijoje. […] Aviacijos antskrydžiai ir bombardavimas buvo vykdomas sekančiuose objektuose: 1941.06.22 4.42 iki 45 lėktuvų bombardavo Šiaulius. Virš Šiaulių įvyko oro mūšis; 4 valandos 15 minučių grupė lėktuvų veikė virš Vindavos; 4 valandos 18 minučių 5 lėktuvai apšaudė Vištytį ir tie patys lėktuvai veikė virš Kalvarijos; 4 valandos 25 minutės ant Jurbarko numestos bombos; 4 valandos 20 minučių iki pulko aviacijos bombardavo Kauną, Kalvariją; 4 valandos 55 minutės 5 lėktuvai bombardavo Panevėžio aerodromą. Tuo pat metu buvo bombarduojami Kėdainiai, Simnas, Alytus. Nuo 9 valandos 8 minučių iki 9 valandos 12 minučių 12 Ju-88 praskrido virš Šiaulių ir 9 bombonešiai nuo Raseinių pusės – taip pat virš Šiaulių. 8 valandos 20 minučių iš 3000 aukščio bombarduoti Oranai ir 9 valandą 25 minutės bombarduotas Šiaulių aerodromas.
    Taigi iš esmės vokiečių aviacija bombardavo vien tik aerodromus ir karinius objektus: karinių dalinių pozicijas, karinius miestelius, sandėlius, geležinkelio stotis. Šioje vietoje būtų galima prisiminti sovietinių laikų mitą – Palangos pionierių stovyklos bombardavimą. Tikrai, pirmosiomis karo valandomis vokiečiai puolė Palangą, bet ne pionierių stovyklą, o Palangos apylinkėse įsikūrusią sovietų 10-ąją šaulių diviziją. Vis tik, būta aukų ir tarp stovykloje gyvenusių vaikų. Kaip teigia liudininkai, viena mergaitė žuvo dėl nutrūkusio elektros laido, kita buvo sužalota dūžtančio lango stiklų.

    Pirmosios karo dienos nuostoliai

    Sovietų aviacija pirmąją karo dieną ne vien tik pasyviai laukė priešininko smūgių stovėdami aerodromuose. Buvo vykdomi ir atsakomieji priešininko aerodromo bombardavimai. Štai jau 4 val. 50 min. Maskvos laiku (t.y. nepraėjus nė valandai nuo kovinių veiksmų pradžios) 25 bombonešiai SB iš Panevėžyje dislokuoto 9-ojo bombonešių aviacijos pulko išskrido į Tilžės aerodromą. Buvo bombarduojami ir kiti vokiečių objektai.
    Kokie gi buvo tos pirmosios dienos abiejų pusių nuostoliai? Pabandykime skaityti dokumentus.
    Šiaurės–Vakarų fronto štabo 41.06.22 22.00 operatyvinė suvestinė Nr.1:
    5. Per visą dieną priešininko aviacija bombardavo ryšių mazgus, gyvenvietes, sandėlius ir aerodromus ir padarė didelių nuostolių Šiauliams ir Kaunui.
    Karinės oro pajėgos, vykdydamos savo užduotis, kovojo su priešininko aviacija ir bombardavo tankų sankaupas ir tankų kolona Tilžėje ir Alytaus kryptyje.
    Nuostoliai: 56 lėktuvai sunaikinti, 32 – pažeisti aerodromuose.
    Aviacija numušė – 19 priešininko lėktuvų ir 8 lėktuvus numušė zenitinė artilerija. Šie skaičiai tikslinami.

    Taigi suvestinėje fiksuojama, kad vokiečiai per pirmą dieną virš Lietuvos turėjo netekti 27 lėktuvų. Karo metu buvo nusistovėjusi nerašyta taisyklė priešininko nuostolius padidinti trigubai. Šiuo atveju taisyklė visiškai pasitvirtina. Liuftvafės nuostolių žurnale nurodoma, kad pirmąją karo dieną virš Lietuvos buvo numušti arba pažeisti 5 bombonešiai ir 4 naikintuvai – lygiai tris kartus mažiau, nei minima suvestinėje. O kaip dėl sovietinės aviacijos nuostolių? Suvestinėje minima, kad numušti arba pažeisti buvo 88 lėktuvai. Šį skaičių iš dalies patvirtina beveik tuo pačiu metu kaip ir suvestinė (22.20 val.) išsiųstas Šiaurės-Vakarų fronto vado raportas gynybos liaudies komisarui:
    Frontą sustiprinti karinėmis oro pajėgomis, nes priešininkas užgrobė viešpatavimą ore ir išlaikys jį tol, kol mes jo neatmušime. Per 1941.06.22 frontas neteko iki 100 lėktuvų.
    Jeigu priešininko nuostolius galima padidinti trigubai, tai su savais nuostoliais vargu ar galima naudoti tokį aritmetinį veiksmą. Juolab rašant ataskaitas patiems aukščiausiems vadams. Net jeigu savi nuostoliai ataskaitose ir buvo kiek sumažinti, tai ir tokiu atveju jie siekė tik kiek daugiau nei 10% nuo pradinio lėktuvų kiekio.

    O kaip lietuviški lėktuvai?

    Kaip žinia, 1940 metų rudenį Lietuvos kariuomenė buvo performuota į 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą (29 TŠK). Dalis lietuviškųjų lėktuvų liko korpuso žvalgybos eskadrilėje. Kita ištirpo sovietinės aviacijos jūroje. Kai kurių jų lemtis buvo visai apverktina – jie buvo panaudoti kaip taikiniai…
    Yra žinoma, kad karo išvakarėse 29 TŠK žvalgybos eskadrilėje buvo 13 lėktuvų: 9 ANBO-41, 3 ANBO-51 ir vienas „Gladiatorius 1“. Eskadrilė bazavosi Ukmergės aerodrome. Sužinojus apie karo pradžią buvo pabandyta susisiekti su korpuso štabu, bet ryšys buvo nutrūkęs. Tada nutarta į korpuso štabą nusiųsti lėktuvą. Pakeliui lėktuvas patyrė nedidelių techninių problemų, tad atgal į eskadrilę pasiuntiniai su paketu grįžo tik vėlų vakarą. Greitai besikeičiančioje situacijoje nurodymai neteko prasmės…

    Šiame puslapyje 1 komentaras

    1. admin says:

      Žalgiris | Lie 06, 20:35 |
      Komentarai: 4

      Geras straipsnis,atskleidžiantis pirmos Antrojo Pasaulinio karo dienos Lietuvos padangėje batalijas.Vienintelė įkyri klaida-autorius iššifravo surusintus latviškus vietovardžius,bet neįkando surusinto Varėnos pavadinimo-Orany.

      Istoriją rašo nugalėtojai,taigi ji-neobjektyvi…
      Arvydas | Lie 06, 22:30 |
      Komentarai: 129

      dėkoju už komplimentus, o taip pat už pastabą. Artimiausiu metu straipsnio tekstas bus papildytas dešifruotu pavadinimu „Orany – Varėna“. Tik kolega nėra teisus teigdamas, kad tas pavadinimo dešifravimas man buvo „neįkandamas“. Tai buvo tiesiog mano aplaidumas. Pavadinimas „Orany – Oranai“ man nėra paslaptis. Norėčiau tik pastebėti, kad šis pavadinimas – Oranai – mano turimomis žiniomis yra ne surusintas, o sulenkintas Varėnos pavadinimas http://lt.wikipedia.org/wiki/Senoji_Var%C4%97na
      Ir dar. Straipsnyje yra kalbama apie batalijas Lietuvos padangėje ne pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną, o pirmąją Vokietijos – SSRS karo dieną.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Aleksandr.n | Lie 09, 00:04 |
      Komentarai: 24

      Norėčiau šiek tiek papildyti ir pataisyti kolegos Arvydo straipsnį.
      Duomenys dėl PabYKA aviacijos iki šiol yra prieštaringi pvz. mano duomenimis 41.06.22d. egzistavo 236 iap vadas majoras P.A. Antonecas. Pulko aerodromas buvo Alytuje. Pulkas matomai priklausė 8 SAD. Pulke buvo 31 lektuvas MIG (25 iš jų 41.6.22d. buvo apgadinti ir juos teko sunaikinti, o 6 atskrido į Kauną.)
      240 iap buvo formuojamas Raseiniose.

      15 iap nedalyvavo oro mūšiuose Ispanijoje ir Chalchin-Gole. Ispanijoje išvis nebuvo nei vieno RA dalinio, o mūšiuose dalyvavo tik «savanoriai».

      Visos Luftflotte 1 naikintuvų grupės turėjo Bf-109 F-2 tipo lektuvus.
      Kadangi kažkada mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, pataisysiu kai kuriu pavardžių skaitymą II./ KG 1 grupės vadas buvo kapitonas Otto Štamsas (Otto Stams)- 1941.06.27d. kovinio skrydžio metu buvo sunkiai sužeistas, toliau koviniuose veiksmuose nedalyvavo.
      II./ KG 76 grupės vadas buvo kapitonas Follprechtas Ridezelis baronas Aizenbachas (Vollprecht Riedesel Freiherr zu Eisenbach)
      I./ KG 77 grupės vadas buvo matomai kapitonas Joachimas Piotteris (Joachim Pötter).
      Dėl I./ ZG 26 dalyvavimo kare duomenys šiek tiek prieštaringi. Yra duomenu, 2./ ZG 26 (eskadrilė) 41.06.22d. bazavosi Hebutgen (šalia Kirkineso) aerodrome Luftflotte 5 sudetyje.
      JG 27 eskadros vadas buvo majoras Volfgangas Šellmanas (Wolfgang Schellmann) taip pat vokiečių asas. 1941.06.22d. oro mūšyje netoli Gardino buvo numuštas ir dingo be žinios.
      III./ JG 53 grupėje buvo Bf-109 F-2 tipo lektuvai.
      I./ StG 2 grupės vadas buvo kapitonas Hubertas Hičoldas (Hubertus Hitschold)
      Be to reikėtu pamynėti III./ KG 2 ir III./ KG 3 grupes iš Luftflotte 2, kurios bombardavo taikynius Lietuvos teritorijoje. Abiejose grupese ginkluotėje – bombonešiai Do-17Z.
      III./ KG 2 grupes vadas buvo pulkininkas Henrikas Konradis (Heinrich Conrady). Bazė- Likas (dabar Elkas-Lenkija).
      III./ KG 3 grupes vadas buvo kapitonas Ratmanas (Rathmann). Bazė- Suvalkai.

      Paminesiu kai kurios 41.06.22d. mūšių ore epizodus.
      II./ JG 53 grupės vadas buvo kapitonas Haincas Bretnutcas( Heinz Bretnutz)-vokiečių asas. 1941.06.22 anksti ryte puldamas SB bomboniešių grupe (matomai 40 sbap) buvo sužeistas į koją. Buvo priverstas nutupti šalia Nemakščių kaimo. Iki 06.26d. slapstėsi pas valstiečius. Nuo infekcijos prasidėjo gangrena. Mirė 1941.06.27d.
      41.6.22d. apie 3.15(Berlino laiku) lektuvai iš I./ KG 77 bombardavo Kauno aeromazgą. Juos dengė naikintuvai iš Stab./ JG 54 ir II./ JG 54.
      Apie 3.25 lektuvai iš III./ JG 54 šturmavo Kedainių aerodromą, kur bazavosi 61 šap. Tą pačią dieną iš kovinio skrydžio negrįžo Ju-88A, kurio pilotas buvo vyr. leitenantas Biuchsas ( H. Buechs). To lektuvo šturmano vietoje sedėjo KG 77 eskadros vadas pulkininkas-leitenantas H. J. Raitelis. Skrydžio metu lektuvas buvo pamuštas ir pilotas bandė grįžti į savo aerodromą, tačiau teko nutupdyti lektuvą miškų rajone šalia Braitenštaino. Nusileidymo metu lektuvas virto metalo laužo kruva ir visas ekipažas patyrė lengvus ir sunkius sužalojimus.
      Tą patį rytą 13 Bf-109 su bombomis iš III./ JG 27, 4 Bf-110 iš ZG 26 ir 42 Ju-87 iš StG 2 bombardavo Alytaus ir Varenos aerodromus, tu pačių miestų gel. stotys, artilerijos sandėlius ir ryšio linijas( duomenys iš Chazanovo knygos «Горькие уроки. Война в воздухе. 1941»).
      Vilniaus aeromazgą šturmavo ir bombardavo pilotai iš III./ KG 2, III./ KG 3 ir III./ JG 53. Vokiečiai savo pranešimose paminėjo, kad zenitinių kulkosvaidžių ugnis čia buvo neorganizuota.
      Tą pačia dieną apie 18 val. į š-vakarus nuo Marijampolės oro mūšyje su DB-3 bombonešiais buvo apgadintas JG 54 eskadros vado pulkininko leitenanto Hano Trautlofto Bf-109F-2. Pilotas nutupdė lektuvą Trakenų aerodrome.
      PabYKA aviacija pirmomis karo dienomis patyrė dydelius nuostolius. Iš dokumentų yra žinoma, kad tik šalia Kauno birželio 22-23d. buvo sunaikinta (subombarduota, sudeginta) 34 lektuvai: 19 MIG-3, 6 I-16, 1 I-153, 4 I-15bis, 3 UTI-4 ir 1 U-2. Aerodrome Pociunai buvo palikti neapgadinti 13 MIG-3.
      15 iap 41.6.29d. iš 61 MIG lektuvo rikiuoteje liko tik 6 MIGai.
      240 iap vado įsakymu buvo sudeginti 6 I-15bis ir 1 U-2.

      Vembras | Lie 09, 13:47 |
      Komentarai: 42

      Straipsnis tikrai išsamus.
      Radau vieną netikslumą – tiksliau praleistą raidę
      -oji grupė (I./JG54) karo išvakarėse bazavosi Lindentalyje (prieš karą egzistavusi gyvenvietė Lidenhtal, buvusi 5 km į pietryčius nuo dabartinio Slavsko).

      Turėtų būti Lindenhtal
      http://www.ww2.dk/air/jagd/jg54.htm
      http://www.michael-reimer.com/CFS2/CFS2_Profiles/ETO_AXIS_Luftwaffe_JG54.html
      Taip pat yra dviprasmybių :
      Bet ruošiantis tam galimam puolimui buvo padaryta ir labai didelių klaidų.

      Sprendžiant iš Jūsų straipsnio – turimas omenyje Vokietijos puolimas. Manau reikėtų išlikti nešališkiems – juk galėjo būti ir atvirkščiai . O Jūsų minimos klaidos tebuvo pasiruošimas puolimui priešinga kryptimi. Straipsnyje minimas Tilžės aerodromo bombardavimas juk nebuvo spontaniškas atsakas? Tam juk reikia pasiruošti.

      Aleksandr.n Įdomūs papildymai mūšio scenomis.
      Yra viena pastaba – kai kurie šaltiniai teigia , jog Jūsų minimas majoras Wolfgang Schellmann buvo taranuotas tarybinio biplano ir iššoko su parašiutu. Po 48 valandų buvo sušaudytas NKVD. Dokumentų tai patvirtinančių neaptikau.

      HEAT | Lie 09, 21:44 |
      Komentarai: 15

      Straipsnyje minimas Tilžės aerodromo bombardavimas juk nebuvo spontaniškas atsakas?

      Pulką bombonešių pakrauti bombomis ir parengti skrydžiui turėtų trukti apie porą valandų. Ypač tokiomis salygomis, kaip karo pradžia. Be to, ir įsakymas negalėjo ateiti kartu su karo pradžia. Taigi arba bombonešiai stovėjo parengti, tarkim, manevrams, ir beliko tik bombas pakabinti ir pravesti instruktažą, arba 4:50 yra įsakymo bombarduoti gavimo laikas, o ne pakilimo laikas. Antras variantas man labiau įtikimas.

      Priekiniam apkase ateistų nebūna
      Arvydas | Lie 09, 21:48 |
      Komentarai: 129

      Šiuo savo straipsniu nesu visiškai patenkintas, ateityje planuoju jį taisyti ir papildyti, todėl dėkoju už visas pastabas.
      Aleksandrui.
      Taip, pripažįstu, kad straipsnyje nėra tavo paminėtų epizodų, nors jie man buvo žinomi. Tikrai straipsnis bus papildytas tavo minėtais (o ir kitais, nepaminėtais) oro mūšių epizodais.
      Dėl 15nap dalyvavimo Ispanijos kare. Tikrai, išsireiškimas ne visai vykęs. Ta frazė turėtų skambėti maždaug taip: geriausi 15nap pilotai dalyvavo ir Ispanijos pilietinio karo mūšiuose.
      Vembrui
      Tikriausiai nesupykai, kad tavo pirmąjį pranešimą minimaliai paredagavau, o antrąjį ištryniau?
      Dėl (ne)šališkumo. Visada, kiek tai būna įmanoma, stengiuosi būti nešališkas. Kiek tai pavyksta – spręsti jums. Tai – kas rengėsi pulti, o kas rengėsi gintis galime ginčytis iki užkimimo. Minimima epizode buvo turima tokia mintis: dokumentai rodo, kad sovietai turėjo mintyje galimybę, kad juos gali užpulti Vokietija, tačiau ne viską padarė, kad būtų atremtas tas puolimas. Bet ši mintis nereiškia, kad aš atmetu galimybę, kad sovietai patys rengėsi puolimui.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Aleksandr.n | Lie 09, 23:03 |
      Komentarai: 24

      Pamiršau paminėti dar vieną vokiečių 8-jo aviakorpuso dalynį. Tai II. (Schlacht)/LG2 – ją galima pavadinti šturmo aviacijos grupe. Grupės vadas kapitonas Otto Vaisas (Otto Weiss). Grupė bazavosi (Praschnitz, dab. Pšasniša, Lenkija). Grupeje buvo 3 eskadriles: 3-se lektuvai Bf-109E, o vienoje buvo vokiečių biplanai Hs-123. Grupė palaikė 3-os vermachto tankų grupes ir 9-os armijos kovos veiksmus, taigi veikė ir Lietuvoje.
      Dar galima pamineti viena epizodą, bet ne birželio 22, o 23d.
      11.45 grupė vokiečių naikintuvų atakavo grupe bomboniešių SB šalia Kedainių. Vokiečių grupeje buvo ir busimas JG54 asas Hansas-Ekechardas Bobas (Hans-Ekkehard Bob) iš 9./JG54. Jo žodžias 8 SB lektuvai jau buvo numušti ir jis atakavo paskutinį, 9-ji SB, tačiau to lektuvo šaulys-radistas sugebėjo pataikyti į Bobo lektuvą (šaltynije nurodomas jo numeris Bf-109F-2 W. Nr.9207). Kadangi nebeveike lektuvo varyklis, Bobas buvo priverstas skubiai nusileisti miškingoje vietoveje. Po 3-jų dienų klajonių ir laimingai jam pasibaigusio susitykimo su dviems rusų kariais, Bobas pamate vokiečių karinę koloną. Tai buvo 1-os vermachto tankų divizijos daliniai.
      Nuo saves pridesiu, kad 23.6.41 iš kovinių skrydžių mano paskaičiavimais negrįžo po 7 ekipažus iš 9 gbap ir 46 gbap (jų tarpe pulko vadas majoras Michailas Ivanovičius Senkovas)

      Vembras | Lie 10, 21:21 |
      Komentarai: 42

      Liko nepaminėtas 2-asis aerofotografų būrys ( 2-й аэросъемочный отряд) , dislokuotas prie Kauno. Kiek teko domėtis tokių būrių Vakarų kryptyje buvo tik 2.

      Arvydas | Lie 10, 21:57 |
      Komentarai: 129

      ilgai svarsčiau paminėti tuos „fotografus“ ar ne. Neradau konkretesnių duomenų apie jį, todėl nepaminėjau, pasirodo be reikalo. Kaltas.
      Aleksandrui ir kitiems. Labai pageidaučiau, kad šiuose komentaruose būtų apsiribota vien tik birželio 22 dienos įvykiais.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Vembras | Lie 11, 11:39 |
      Komentarai: 42

      Na kai kuriose teorijose to būrio dislokacija – labai svarbus faktas. Ieškau kokia buvo jo sudėtis – kol kas nuotrupos.

      HEAT’ui
      Pulką bombonešių pakrauti bombomis ir parengti skrydžiui turėtų trukti apie porą valandų.

      Neturiu duomenų kiek bombonešių pakilo skrydžiui į Tilžę. Tarkim 30 ar 40. Nors abejočiau. Vienas neša 6 bombas po 100 kg. Vieną bombonešį pilnai pakraut bombomis – 6 vnt – turėtų užtrukti nemažiau 2 valandų – automatizacijos tuo metu nebuvo. Čia su išlyga , kad bombos buvo privežtos ir laukė prie lėktuvo.
      Taigi arba bombonešiai stovėjo parengti, tarkim, manevrams

      Nemanau. Kovinių bombų niekas manevrams nekrauna.
      Bendram vaizdui reikia daugiau medžiagos.
      Kur stovėjo aviaciniai sandėliai prie Panevėžio aerodromo?
      Kiek buvo važiuojančio transporto tuo metu, kuris galėjo pristatyti bombas iš sandėlio iki lėktuvų?
      Gal yra tikslus skaičius lėktuvų, dalyvavusių Tilžės bombardavimo operacijoje?

      Vembras | Lie 11, 12:34 |
      Komentarai: 42

      Patikslinu : 4:50 Maskvos laiku ( praėjus 45 minutėms nuo karo pradžios) 25 9-ojo greitųjų bombonešių pulko lėktuvai bombardavo Tilžės apylinkes. Operacijai vadovo majoras M.I.Skitajevas. Į Panevėžio aerodromą sugrįžo 23 lėktuvai. Reikia paminėti, kad 4:55 Panevėžio aerodromą bombardavo 5 vokiečių lėktuvai.
      Paanalizuokim. Pakrauto bombonešio SB greitis – apie 400 km per val. Atstumas – 200 km. Numanomas išskridimo laikas – 4:20. Tuomet įsakymas pakilti galėjo būti duotas iškart prasidėjus karui. O bombonešiai jau buvo paruošti skrydžiui iki to – pakrauti bombomis, pripildyti žibalo.

      HEAT | Lie 11, 17:14 |
      Komentarai: 15

      Pakelti į orą pulką bobonešių reikia apie 20 min. Pirmas lėktuvas ar pora kyla ir suka ratus apie aerodromą. Prie jų jungiasi vėliau kylantys. Ir tik kai visi ore , suformuojama rikiuotė (tarkim devinkės) lėktuvai pajuda link taikinio.
      Norint 4:50 būti virš Tilžės pilotai 4:00 jau turėjo sėdėt lėktuvuose su įjungtais varikliais.

      http://www.victory.mil.ru/lib/books/memo/fedorov/05.html
      Šituose memuaruose apie tą rytą rašoma. Jei jais tikėti, tai išeitų, kad apie 4:50 (4:25+20 min) gaunamas tik įsakymas kilti. O juk lėktuvai išblaškyti, juos reikia sutelkti, kilimo takus patikrinti – gal kur duobė atsirado, ir panašiai.

      Priekiniam apkase ateistų nebūna
      Aleksandr.n | Lie 11, 18:32 |
      Komentarai: 24

      Ech tie memuarai… Vien šita frazė ką reiškia..

      Еще при подходе к цели он получил с земли радиограмму: «Немедленно возвращайтесь, на объект не следуйте». Почему? Не знал тогда комэск, что на аэродроме наступили критические минуты: фашисты были уже совсем близко. Наша пехота и танкисты вели упорный бой на ближних подступах к дороге, ведущей к аэродрому. 9-й полк срочно отходил в Сувалки, и лишь небольшая оперативная группа оставалась на летном поле в ожидании возвращения эскадрильи Кривцова.

      Kokie Suvalkai? Bent žemelapį pažiurėtu prieš rašant. Be to dristu teigti, kad 41.6.22d. 9 gbap lektuvai ne buvo išvis pakyle į orą. Pulko nuostolių suvestineje parašyta, kad 41.6.22d. aerodrome anskrydžio metu žuvo leitenantas Semirennikov N.I. Kiti nuostoliai buvo jau 23d. ir vėliau.

      HEAT | Lie 11, 19:08 |
      Komentarai: 15

      Na, grybų ir patriotinio marmalo ten tikrai nemažai.
      Ar nuostolių suvestinėse detalizuojami 23 dienos nuostoliai ? Ir, jei ne paslaptis, iš kur tos suvestinės ?
      Tai dabar turim variantus:
      1. Jokio antskrydžio 22 dieną ant Tilžės aerodromo nebuvo.
      2 Buvo, bet ne 9 gbap.
      3 Buvo, 9 gbap, ir praėjo be nuostolių. Tai neprieštarautų suvestinėms.

      Beja, ar yra nors keletas nepriklausomų šaltinių, kurie patvirtintų antskrydį?

      Priekiniam apkase ateistų nebūna
      Gintas | Lie 11, 21:38 |
      Komentarai: 44

      Aušrotas rašo, jis tuo metu gyveno Tilžeje, kad Tilžė buvo bombuordota tarp 5.30 ir 6 val. ryto. Buvo bombuorduoti gel.stotis tiltai per Nemuną, ir artilerijos pulko kareivinės. Dar įdomi detalė, tuo metu kai buvo bombarduojama per radiją Gebelsas sakė kalbą apie Vokietijos pradėtą karą prieš Sovietų Sąjungą.

      Arvydas | Lie 11, 22:05 |
      Komentarai: 129

      straipsnį vertėjo rašyti vien dėl būsimų komentarų, pastarieji ko gero netgi vertingesni už patį straipsnį.
      Labiausiai mane suintrigavo pastabos apie Tilžės bombardavimą. Kadangi straipsnis parašytas „pop“, o ne „moksliniu“ stiliumi, todėl jame nėra išnašų į šaltinius. Galiu atskleisti tą šaltinį – rašydamas apie Tilžės bombardavimą aš rėmiausiu Marko Solonino knygoje „На мирно спящих аэродромах…“ 459 sl. esančia citata iš žurnalo „Военно истоический журнал“, 8/1988. ^tai tos citatos vertimas. „1941 metų birželio 22 dieną 4 val. 50 min. Šiaurės-Vakarų fronto 9-ojo BAP 25 lėktuvai SB išskrido bombarduoti aerodromo ties Tilže“.
      Keista, kad į tai aš neatkrepiau dėmesio. Bet jei paaiškėtų, kad tie lėktuvai tikrai išskrido būtent tuo laiku ir turėdami būtent tokią užduotį (kaip ji buvo įvykdyta – kitas klausimas), tai reikštų, kad tą įsakymą pulkas gavo….dar prieš karo pradžią??? Arba čia kažkas ne taip, arba pakvipo istoriniu skandalu.
      Mano žiniomis tų metų „Karinio-istorinio žurnalo“ numeriai yra VU bibliotekoje, tad nebus didelės problemos gauti to straipsnio kopiją ir patikrinti kas rašo, ką rašo, kaip rašo ir kuo remiasi.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Aleksandr.n | Lie 12, 17:42 |
      Komentarai: 24

      Nuostolių suvestines (teisingiau bus pranešymo) reikia žiurėti:
      http://www.obd-memorial.ru/221/Memorial/Z/001/058-0818884-0006/00000043.JPG

      Keisdami adreso paskutinį skaičiuką galima pamatyti kitus, tos to pranešymo lapus.

      Vembras | Lie 13, 15:58 |
      Komentarai: 42

      Peržiūrėjau.
      1941.06.22 nuostoliai su prierašu „Nesugrįžo iš kovinės užduoties“ (tiesioginis vertimas) :
      35. Pavlov
      36. Kodenev
      39. Belochvostov
      40. Sitižov
      42. Jakunin
      43. Neperskaitoma
      44. Lobanov

      Labai panašu į 3 bombonešių įgulas

      Dar yra vienas dingęxs be žinios per Gudžių aerodromo bombordavimą
      58. Kukuškin

      Taigi kovinių skrydžių būta.

      Aleksandr.n | Lie 13, 21:16 |
      Komentarai: 24

      Pabandysiu rytoj papyldyti iš kito pranešymo 9 gbap nuostolius. Šiandien saitas „pakybo“.
      Pulkas matomai 41.6.22d. buvo perdislokotas į atsargynę aikštele į Skvarbus 4 km į š-r. nuo Subačiaus.

      Aleksandr.n | Lie 14, 12:29 |
      Komentarai: 24

      Vembrui.
      Jus suklidote, Pavlov, Kodenev ir t.t. yra iš visai kito pulko- 46 gbap, iš Gruzdžių.
      43. Menšikov.

      O 9 gbap nuostolių 41.6.22d. kol kas neradau. Kitas šio pulko pranešymas čia
      http://www.obd-memorial.ru/221/Memorial/Z/001/058-0818884-0003/00000045.JPG

      Vembras | Lie 14, 13:40 |
      Komentarai: 42

      Suklydau. Aukščiau mano vardinti kariškiai netarnavo 9 pulke.
      Iš paskutinės Jūsų nuorodos matyti, jog pirmi koviniai nuostoliai patirti birželio 23 dieną. Birželio 22 dieną žuvo tik Zimenkov
      ( poz.107 ) – aerodrome.
      Aišku žūties datą galima buvo ir pakoreguoti – 22 dienos nuostolius užrašyti 23 dienai.
      Reikia duomenų kokio junginio lėktuvai bombardavo Tilžės apylinkes ir kada.

      Gintas | Lie 15, 12:17 |
      Komentarai: 44

      Kada bombordavo aišku, birželio 22 d., beveik iš kart po vokiečių užpuolimo

      Arvydas | Lie 15, 21:28 |
      Komentarai: 129

      Bombardavimo laikas žinomas tik iš Ginto minimų Aušroto prisiminimų. O, kaip žinia, į atsiminus reikia žiūrėti labai atsargiai. Kita vertus tų atsiminimų kategoriškai atmesti taip pat negalime. Taigi, jei Aušrotas teisus, Tilžė buvo bombarduota Gebelsui sakant kalbą per Vokietijos radiją. Pabandžiau rasti nuorodų apie tą Gebelso sakytą kalbą ir jos sakymo laiką, bet mn nepavyko. Gal kolegos padės?
      Grįžkim prie bombonešių išskridimo laiko. Beveik identišką citatą radau dar vienoje M.Solonino knygoje „Statinė ir lankai arba Kada prasidėjo Didysis Tėvynės karas“. http://militera.lib.ru/research/solonin_ms/index.html
      Štai ta citata.
      «22 июня 1941 г. в 4 ч. 50 мин. 25 самолетов СБ из состава 9 БАП ВВС С.-З. ф. вылетели на бомбежку немецкого аэродрома под Тильзитом…» [ВИЖ. — 1988. — No 8].

      Как и положено добросовестному историку, А. Г. Федоров приводит после этой информации и ссылку на архив (ЦАМО, ф. 861, оп. 525025, д. 2).
      Jei aš gerai suprantu, tai citata iš „Karinio istorinio žurnalo“, straipsnį yra parašęs A.G.Fiodorovas ir jis duoda nuorodą į archyvinį dokumentą. Tiksliau sakant, ne įdokumentą, o į ištisą bylą. Kaip žinia, byloje gali būti nuo 2 iki 500 lapų. Tos bylos turinį sužinoti galimybių nelabi daug, bet vis tik pabandysiu – bičiuliams Rusijoje jau išsiunčiau prašymą, žadėjo padėti. Jei išsipildys idea fix ir pavyks sužinoti tos bylos turinį, tada gal nereiks spėlioti: kas davė įsakymą, kada davė ir t.t.
      Klausimas Aleksandrui – kaip manai, gal tikrai yra teisus Vembras teigdamas, kad birželio 22 dienos nuostoliai užrašyti kaip birželio 23? Pats juk gerai žinai – dar ne tokių stebūklų tuose dokumentuose būna.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Vembras | Lie 15, 23:44 |
      Komentarai: 42

      И все же были люди, не побоявшиеся нарушить приказ Генштаба. Так поступил командир 9-го скоростного бомбардировочного полка майор М. И. Скитев. Уже в 4:50 25 бомбардировщиков под его командованием нанесли удар по скоплению вражеских войск в районе Тильзита. С этого первого боевого задания на базу вернулись 22 самолета (три были сбиты зенитчиками)
      Vis tik buvo žmonių, kurie nepabijojo pažeisti Generalio Štabo įsakymą. Taip pasielgė 9-o sbp vadas mjr. Skitajevas. Jau 4:50 ( Maskvos laiku ) 25 jo vadovaujami bombonešiai bombardavo priešo formuotes prie Tilžės. Iš šios 1-os kovinės užduoties į bazę sugrįžo 22 lėktuvai.
      Vertimas laisvas. Šaltinis :
      http://berkovich-zametki.com/2006/Zametki/Nomer1/Haesh1.htm#_edn83
      http://berkovich-zametki.com/2006/Zametki/Nomer2/Haesh1.htm
      Autorius labiau linkęs tyrinėti žydų padėtį Žiemelyje, bet gana plačiai aprašo pačią karo pradžią, taip pat nurodo šaltinius.
      Mano cituojamo teksto šaltinis, nurodytas autoriaus, yra Сборник 34. С. 56.
      Jei tekstų neskaitėte – rekomenduoju. Lietuviškų toponimų transkripcija beveik nepriekaištinga.

      Vembras | Lie 15, 23:48 |
      Komentarai: 42

      Pridedu puikų pasitaikančių lietuviškų vietovardžių išaiškinimą:
      http://berkovich-zametki.com/2006/Zametki/Nomer1/Haesh_Pril.htm

      Gintas | Lie 16, 02:02 |
      Komentarai: 44

      Meltiuchovo straipsnyje „Pradinis karo laikotarpis karinės kontrožvalgybos dokumentuose“ yra GLK 3-sios Valdybos pranešimas kuriame rašoma, kad Tilžės rajone birželio 22d. bombardavo 46-sis GBP ir neteko 10 lėktuvų.

      Gintas | Lie 16, 02:13 |
      Komentarai: 44

      Be to pranešime nurodyta, kad jau birželio 19 d. buvo duotas nurodymas pasiruošti galimiems koviniems veiksmams ir nurodytas laikas kada būti pasiruošusiems, tai birželio 22 d 3 val. ( pranešime išvardinti vadai kurie tam nepasiruošė). Tai tada aišku kodėl bombonešiai stovėjo pasiruoše.

      Aleksandr.n | Lie 16, 22:29 |
      Komentarai: 24

      Arvydas rašė

      Klausimas Aleksandrui – kaip manai, gal tikrai yra teisus Vembras teigdamas, kad birželio 22 dienos nuostoliai užrašyti kaip birželio 23? Pats juk gerai žinai – dar ne tokių stebūklų tuose dokumentuose būna.

      Gali buti ir taip, bet kol nepamatysime iš CAMO pulko dokumentus tai liks tik versija. Vis bandau surasti 9 gbap pranešymą dėl galimu nuostolių 41.6.22d. Rezultato kol kas nėra.

      Arvydas | Lie 17, 21:58 |
      Komentarai: 129

      Gintas rašė
      Kada bombordavo aišku, birželio 22 d., beveik iš kart po vokiečių užpuolimo
      Pavydžiu tavo paprastumo. Tau gal ir aišku, man – dar tikrai ne. Bent kol kas aš nesu tuo įsitikinęs.
      Meltiuchovo straipsnyje „Pradinis karo laikotarpis karinės kontrožvalgybos dokumentuose“ yra GLK 3-sios Valdybos pranešimas kuriame rašoma, kad Tilžės rajone birželio 22d. bombardavo 46-sis GBP ir neteko 10 lėktuvų.
      Na taip, kai kuriais duomenimis birželio 22 Tilžę bombardavo dar ir 40-asis BAP. Bet jei pastebėjai, pastarosiomis dienomis albame ne apie Tilžės bombardavimą birželio 22 apskritai, o atikapie 9-ojo BAP bombardavimo laiką: kas galėjo duoti įsakymą, per kiek laiko galėjo pasiruošti, kada išskrido, kada nuskrido…
      Be to pranešime nurodyta, kad jau birželio 19 d. buvo duotas nurodymas pasiruošti galimiems koviniems veiksmams ir nurodytas laikas kada būti pasiruošusiems, tai birželio 22 d 3 val. ( pranešime išvardinti vadai kurie tam nepasiruošė). Tai tada aišku kodėl bombonešiai stovėjo pasiruoše.
      Vėl žaviuosi tavo sugebėjimu įskaityti tai, ką nori įskaityti, o ne tai, kas parašyta. Pabandykim tą vietą paskaityti kartu originale.
      19 июня Петров был предупрежден заместителем командующего ВВС по политработе о возможных военных действии, ему был указан срок готовности к 3 часам 22 июня с.г. Петров (turima mintyje 7-osios aviadivizijos vads – Arvydas)к этому указанию отнесся крайне халатно. Не истребовал от командиров полков выполнения этого указания и полки фактически были противником застигнуты врасплох, в резудтате чего и были большие потери самолетов на аэродромах.
      Gal kolegoms atrodys kitaip, bet aš šiame dokumente neįžiūriu įsakymo birželio 22 dienos 3.00 bombonešiams būti užpildytiems kuru, pakrautiems bombomis ir su užvestais varikliais laukti įsakymo skristi pietvakarių kryptimi. Tad pasikartosiu – man vis dar neaišku ar tikrai tie bombonešiai stovėjo pasiruošę ir kada jie išskrido bombarduoti Tilžės.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Arvydas | Lie 17, 23:01 |
      Komentarai: 129

      Vembras rašė
      Autorius labiau linkęs tyrinėti žydų padėtį Žiemelyje, bet gana plačiai aprašo pačią karo pradžią, taip pat nurodo šaltinius.
      Galiu paantrinti kolegai. Mano nuomone, Anatolijaus Haešo (Анатолий Хаеш) tekstas yra pats stipriausias iš man žinomų tekstų apie pirmasias vokiečių-sovietų karo dienas Lietuvoje. Autoriusiš visiems nesunkiai prieinamų šaltinių nupiešė gan išsamų mūšių Lietuvoje vaizdą.
      Mano cituojamo teksto šaltinis, nurodytas autoriaus, yra Сборник 34. С. 56.
      Kolega, ar tikrai? Bent aš įžiūriu kitą tavo cituojamo teksto šaltinį – Иринархов. С. 279, 280‑281. Jeigu A.Haešo tekstą galiu rekomenduoti kaip tinkamą karo istorijos tyrinėtojams, tai R.S.Irinarchovo knyga „Прибалтийский особый…“ o ir kitos šio autoriaus knygos yra karo istorijos žinovų pajuokos objektas. Pvz. minimoje knygoje randame tvirtinimą, kad Lietuvoje buvo T-35….
      Yra šiokių tokių žinių iš archyvo. Gavau atsakymą, kad ЦАМО, ф. 861, оп. 525025 (Gynybos ministerijos centrinis archyvas, fondas 861, aprašas 525025) yra 497-ojo atskirojo ОСНАЗ (oro erdvės stebėjimo tarnyba)diviziono dokumentai. Perspektyva gauti tų dokumentų tekstus kol kas miglota.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Gintas | Lie 18, 01:23 |
      Komentarai: 44

      O gal nereikia ieškoti sudėtingų atsakimų ten kur jų nėra , tai paaiškin kaip tu supranti būti pasiruošusiems kovinėms veiksmams 3 val?

      Vembras | Lie 18, 17:45 |
      Komentarai: 42

      Bent aš įžiūriu kitą tavo cituojamo teksto šaltinį – Иринархов. С. 279, 280‑281.

      Taip – teisingai. Aš suklydau. Savo ruožtu ieškau patvirtinimo vakarų šaltiniuose.

      Arvydas | Lie 18, 21:35 |
      Komentarai: 129

      Vembrui. Geriausia būtų iš pradžių nustatyti Tilžės apylinkėse karo pradžioje stovėjusio priešlėktuvinės gynybos dalinio numerį ir tada susirasti to dalinio kovinį dienoraštį (tagenbuchą). Įrašai tame dienoraštyje būtų nepaneigiamas įrodymas apie bombrdavimo pradžią.
      Gintas. Gerbiamas kolega, tau tikrai ne paslaptis kaip reikia dirbti su pirminiais šaltiniais (dokumentais) ir prisiminimais. VU IF dėstytojai tikriausiai pastoviai kala, kad į dokumentus (o juo labiau į prisiminimus) reikia žiūrėti kritiškai ir pateikiamus faktus bandyti patvirtinti arba paneigti lyginant duomenis su duomenimis iš kitų šaltinių. Tu gi susirandi viename dokumente tau patinkantį faktą ir mosikuoji juo kaip galutinės tiesos instancija. Štai ta citata iš tavo pastaruoju metu dažnai cituojamo M.Meltiuchovo straipsnio. Tai buvo kažkokio komisaro raportas, parašytas po karo pradžios praėjus berods mėnesiui. Savaime suprantama, kd stengiamasi parodyti save protingu, o kitus kvailiais. Supaprastinus – vienas komisaras rašo, kad kitas komisaras divizijos vadui liepė kažką padaryti…Kaip tau atrodo, ar gali divizijos vadui kažkokio komisaro žodinio pasakymo? Komisaras liepė, todėl bombonešiai buvo parengti ir beveik pirmosiomis karo minutėmis pakilo bombarduoti priešo. Pagal tave taip? Nusišvilpt tam divizijos vadui ant žodinio įsakymo – žodžio prie pasiaiškinimi neprisegsi. Įsakymą raštu duok.
      Tad tavo šypsenėlė visai ne vietoje. Gal tau ir pakanka Aušroto prisiminimų + M.Meltiuchovo straipsnio. Bet taip „apsiginklavęs“ tu manęs neįtikinsi, bendrą mūsų bičiulį HEAT – juo labiau. Man reikia patikimų ir nepaneigiamų, pageidautina dokumentinių, bet kokio klausimo įrodymų. O tokie įrodymai elementarūs (primityvūs) vargu ar gali būti.

      P.S. To dokumento ištraukos citatoje raudona gija eina mintis, kad nors komisaras ir liepė būti pasiruošiusiems koviniams veiksmams 3.00, tačiau daugelis pulkų buvo tam nepasiruošę, todėl buvo patirta daug nuostolių. Reiktų suprasti – nebuvo pasirengta atremti galimą priešo puolimą.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Gintas | Lie 19, 02:30 |
      Komentarai: 44

      Tai ne kažkokio komisaro raportas, o Šiaurės-Vakarų fronto 3-jo skyriaus( t.y. kontrožvalgybos) viršininkas. Man atrodo jis šiek tiek aukščiau stovėjo už divizijos vadą, o jei ir būtų divizijos komisaras, tai jie buvo lygiavaertus vadovavimo atžvilgiu, komisaras turėjo visą teisę sustabdytį įsakymo vykdymą jei jam pasirodytu, kad duotas neteisingas įsakymas, jie juk tam ir buvo pastatyti, kad kontroliuotu vadus, vienvaldystė armijoje, kai vadas pasidarė viršesnis už komisarą RA tik nuo 1943 m., kai buvo įvesti antpečiai. Be to tarnybinis pranešimas parašytas praėjus savaitei, birželio 28 d., o ne mėnesiui praėjus. Įsakymą pasiruošti davė ne bet koks komisaras, o KOP vado pavaduotojas.

      Arvydas | Lie 19, 09:54 |
      Komentarai: 129

      Tai ne kažkokio komisaro raportas, o Šiaurės-Vakarų fronto 3-jo skyriaus( t.y. kontrožvalgybos) viršininkas.
      …bet jo karinis laipsnis „divizijos komisaras“.
      tarnybinis pranešimas parašytas praėjus savaitei, birželio 28 d., o ne mėnesiui praėjus
      Atsiprašau, suklydau, rašiau iš atminties. Bet ką tai keičia?
      Man atrodo jis šiek tiek aukščiau stovėjo už divizijos vadą, o jei ir būtų divizijos komisaras, tai jie buvo lygiavaertus vadovavimo atžvilgiu,
      Taip, bet pasikartosiu – o ką tai keičia? Esmė yra tame, kad kalbama apie ŽODINĮ įsakymą. O žodinio įsakymo vertė artima nuliui. Tikriausiai prisimeni epizodą iš Kijevo gynybos, kai kažkuris iš vadų (dabar neatsimenu tiksliai kuris, galiu paieškoti) atsisakė vykdyti žodinį įsakymą? Apie tai atrodo ir V.Suvorovas rašė. Įvykdysi žodinį įsakymą, vėliau paaiškės, kad tas įsakymas buvo „blogas“ – kas tada?
      Cituojamas divizijos komisaro raportas yra įdomus, bet jis gali būti tik papildančiu, šalutiniu įrodymu. Mes gi bandome ieškoti tiesioginių įrodymų apie tai kada 9-ojo BAP bombonešiai pakilo į orą ir kada tiksliai (valandų ir minučių tikslumu) pirmą kartą jie bombardavo Tilžę.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      rix | Lie 19, 20:50 |
      Komentarai: 18

      Būčiau dėkingas, jei Arvydas nurodytų originalius šaltinius, nes nebeaišku, ar tai jo kūrinys, ar vertimas ar kompiliacija.

      Arvydas | Lie 20, 14:33 |
      Komentarai: 129

      Kolegai rix. Tai nėra verstinis straipsnis, o grynai mano asmeninis „vargas“, kurį galima pavadinti ir kompiliacija, nes duomenys tekstui yra surinkti iš įvairių šaltinių.
      Duomenys apie Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos aviacijos dalinių sudėtį, ginkluotę, vadus ir dislokaciją surinkta iš svetainės „Antrojo pasaulinio aviatoriai“ http://allaces.ru/cgi-bin/s2.cgi/sssr/struct/d.dat , svetainės http://www.rkka.ru puslapio http://rkka.ru/22/vvs/pribovo.htm ir skyrelio http://www.rkka.ru/22/ad.htm
      Duomenys apie liuftvafės dalinių sudėtį, ginkluotę ir dislokaciją paimti iš žurnalo „Фронтовая илюстрация“ 2001 Nr.6 Трофеи воздушных битв 1941-1945. Taip pat šiuo klausimu (liuftvafės dalinių dislokacijos vietų vokiški ir dabartiniai rusiški pavadinimai) straipsnį papildė svetainės narys Aleksandras, tų vietų lietuviškus pavadinimus surasti padėjo kolega Todd. 29-ojo TŠK avia dalinio likimas paimtas iš http://www.airwar.ru/history/av2ww/soviet/litva/litva.html Rašant tekstą naudoti duomenys iš M.Solonino knygų „Birželio 22 arba kada prasidėjo Didysis Tėvynės karas“ ir „Virš taikiai miegančių aerodromų“ bei straipsnio „Kur išskrido Stalino sakalai?“, Dmitrijaus Chazanovo knygos „1941. Karas ore. Karčios pamokos“. Taip pat užmečiau akį ir į garsųjį Sbornik Nr1. Gal dar liko nepaminėtas vienas-kitas smulkesnis šaltinis.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Vembras | Lie 20, 15:50 |
      Komentarai: 42

      …bet jo karinis laipsnis „divizijos komisaras“.

      Pastaba : saugumo karininko laipsnis nelygus reguliarios armijos karininko laipsniui. Čia faktas – tai žinoma galioja TA. Kodėl taip yra – nesidomėjau II p.k. metu buvo tas pats. Saugumo leitenantas tikrai galėjo įsakinėti artilerijos kapitonui.
      Iš asmeninės patirties galiu tą patį patvirtinti. Taip pat mokomojo dalinio karininkas, tarkim leitenantas, turėjo faktinį kapitono laipsnį. Situacija gana absurdiška.
      O žodinio įsakymo vertė artima nuliui.

      Pavojingas teiginys

      Aleksandr.n | Lie 20, 15:56 |
      Komentarai: 24

      Gintas raše

      Man atrodo jis šiek tiek aukščiau stovėjo už divizijos vadą, o jei ir būtų divizijos komisaras, tai jie buvo lygiavaertus vadovavimo atžvilgiu, komisaras turėjo visą teisę sustabdytį įsakymo vykdymą jei jam pasirodytu, kad duotas neteisingas įsakymas, jie juk tam ir buvo pastatyti, kad kontroliuotu vadus, vienvaldystė armijoje, kai vadas pasidarė viršesnis už komisarą RA tik nuo 1943 m., kai buvo įvesti antpečiai.

      Karinių komisarų institutas RA vėl buvo ivestas 41.7.16d. ir egzistavo iki 42.10.9d. t.y. iki antpečių įvedymo.

      Vembras | Lie 21, 00:59 |
      Komentarai: 42

      Dar vienas nelabai patikimas liudijimas. Kadangi susijęs su Klaipėdos bombardavimu – viešinu :
      http://www.kv.com.ua/archive/18600/social/18614.html

      Šaltinis teigia, kad : Командир 121 полка вскрыл пакет «на случай войны». В нем был приказ — бомбить Клайпеду.
      22 июня 1941 года 9 скоростных бомбардировщиков взлетели из Быховского аэродрома и взяли курс на Клайпеду, портовый город, где скопилось множество техники и живой силы вермахта.
      Įdomus pats faktas – kad taikinys karo atvejui – Klaipėda.
      Nors 121 aviapulkas buvo dislokuotas Bobrovičiuose. Keistas pats maršrutas – 500 km išilgai karo veiksmų zonos.
      Gal Aleksandras patvirtintų šį skrydį? Ar čia , tarkim, ne 22 o 24 birželio?

      Aleksandr.n | Lie 22, 00:47 |
      Komentarai: 24

      Tikrai abejotinas liudijimas.
      Vakarų YKA KOP turėjo užduoti karo atvėju bombarduoti Kenigsbergą, Marienburgą, Alenštainą, Torną, Kaminą, Lodzę, Varšuvą ir karines grupotes Vakarų YKA veikimo ribose ( между разграничительными линиями округа).
      Memelis priklause Pabaltijos YKA zonai. Man nėra žinoma ar bombardavo Memelį 06.22d., žinomas atvėjis, kai Memelis buvo bombarduotas 06.24d. Baltijos JL lakūnų.
      Ir skrydžio maršrutas nelabai logiškas. Kaip variantas tarkim galėjo bombarduoti Pilau uostą.

      Arvydas | Lie 25, 09:20 |
      Komentarai: 129

      kuo toliau į mišką…Prabėgomis pabadžiau pasidomėti 121 pulku ir Klaipėdos bombardavimu. Nepatvirtintais duomenimis 121 pulko bombonešiai bombardavo Suvalkus, gi Klaipėdą bombardavo 31 bap. Kada tai buvo ir ar tikrai buvo galutinai išsiaiškinti dar nepavyko.
      Bet grįžkime prie tos nelemtos nuorodos į archyvą ir pirmo Tilžės bombardavimo laiko problemos. Patikslinu savo teiginį
      ЦАМО, ф. 861, оп. 525025 (Gynybos ministerijos centrinis archyvas, fondas 861, aprašas 525025) yra 497-ojo atskirojo ОСНАЗ (oro erdvės stebėjimo tarnyba)diviziono dokumentai.
      Tame fonde yra ne oro erdvės stebėjimo diviziono, o atskirojo ypatingos paskirties radiožvalgybos diviziono dokumentai. Pabandžius ieškoti daugiau duomenų, paaiškėjo, kad karo pradžioje ko gero…tokio diviziono apskritai nebuvo! Kolegos Rusijoje yra surinkę informaciją apie tokios pakraipos dalinius – http://www.vif2ne.ru/rkka/forum/1/archive/13/13582.htm Taigi laukdami duomenų iš archyvo galime tik spėlioti. Štai galimi tokių spėlionių variantai.
      1.Nurodant archyvinę nuorodą įsivėlė korektūros klaida
      2.Archyvinė nuoroda sąmoningai parašyta klaidingai
      3.Maždaug prieš 10 – 15 metų archyve buvo keista kai kurių fondų numeracija, tad mus dominantis dokumentas turi visai kitą numerį
      Dėl bombardavimo laiko patvirtinimo iš vokiečių pusės. Gintas rašė, kad pagal Aušroto prisiminimus Tilžė bombarduota 5,30 – 6,00. Šioje vietoje kyla klausimas – kokiu laiku? Jei prisiminimų autorius tuo metu buvo Vokietijoje, reikia manyti, kad turima mintyje Berlyno laikas, t.y. praėjus 2,5 – 3,0 nuo karo pradžios, o tai neigia teiginį, kad sovietiniai bombonešiai išskrido bombarduoti Tilžę 4.50 (Maskvos laiku).

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Gintas | Lie 25, 16:40 |
      Komentarai: 44

      Man ir atrodo, kad Vokietijos laiku, gerai būtų sužinojus kada kalba sakė Gebelsas. Ir dar, pagal Isajevą iš birželio 21 į 22 d. Lietuvoje vyko naktiniai lėktuvų mokymai, kai prasidėjo bombordavimas, dalis sovietinių bombonešių kaip tik papildinėjo degalus, gali būti, kad ir bombos jau buvo prikabintos, todėl toks operatyvumas.

      Vembras | Rgp 28, 11:36 |
      Komentarai: 42

      gerai būtų sužinojus kada kalba sakė Gebelsas.

      Daugumas šaltinių teigia, jog Gebelsas kalbą sakė praėjus valandai po invazijos. Tai nebuvo jo kalba – jis perskaitė garsiąją A.Hitlerio „Barbarossos“ proklamaciją bei paskelbė visuotinę mobilizaciją.

      http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/june/22/newsid_3526000/3526691.stm

      Arvydas | Rgp 30, 11:19 |
      Komentarai: 129

      Vembras rašė
      Daugumas šaltinių teigia, jog Gebelsas kalbą sakė praėjus valandai po invazijos.
      Pabandykim paanalizuoti kolegos pasiūlytą šaltinį.
      At 0500 GMT, an hour after the invasion began, the Nazi Minister for Propaganda, Joseph Goebbels, went on national radio to read a proclamation by Adolf Hitler
      Taigi turim du teiginius. Pirmas jų – kad Gebelsas skaitė kalbą 5 val. GMT laiku, kitas teiginys, kad tuo metu buvo praėjusi 1 (viena) valanda nuo karo pradžios.
      Tikriausiai nepasakysiu nieko naujo – trumpinys GMT reiškia Greenwich Mean Time. Trumpiau – tai laikas pagl Grinvičą. Dar kitaip, šis laikas vadinamas Vakarų Europos laiku (WET), pagal jį gyvena britai. Vokietija (ir dar daug kitų valstybių) gyvena Centrinės Europos laiku (CET), kuris apskaičiuojamas pagal formule GMT+1. Kaip žinia, Vokietija 1940 metų pavasarį laiką pasuko viena valanda į priekį, tad jos laikas tapo Centrinės Europos vasaros laikas – GMT+2. Kaip žinia, karą vokiečiai pradėjo 3.05 Berlyno laiku, pagal Grinvičą 1.05.
      Tai kada Gebelsas sakė kalbą – valandą po karo pradžios ar 5.00 GMT? Jei priimsim 5.00 GMT, Berlyne tuo metu buvo 7.00.
      Kuriuo variantu tikėti?

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Vembras | Rgp 30, 15:34 |
      Komentarai: 42

      Arvydas rašė :
      Kuriuo variantu tikėti?

      Tikėti , matyt, reikėtų dokumentais. Aš jų , deja, neturiu.
      Bet štai ką rašė pats Gebelsas savo dienoraštyje :
      22 june 1941 (Sun)
      ….The attack will begin at 03:30 a.m. I am still not clear whether the Fuhrer’s proclamation is to be read out on the immediately or not until 7:00 a.m……
      …“The time for the proclamation is to be agreed between the Fuhrer and myself.“…
      ….“He [the Fuhrer] has dictated a new proclamation tothe people, which also gives more consideration to the soldiers….
      …After some discussion, the time for the reading of the proclamation on the radio is fixed for 5:30 a.m. By then, the enemy will know what is happening, and it will be time that the nation and world were informed as well.
      ….03:30. Now the guns will be thundering….
      ….I read the Fuhrer’s proclamation to the German people over all stations…

      Imta iš : „The Goebbels diaries. 1939 – 1941“, C.P. Putnam’s Sons, New York, 1983, ISBN: 0-399-12763-1. Translated and edited by Fred Taylor.

      Taigi situacija, manau ,aiški. Jei tikėti šiuo dienoraščiu – kalba pasakyta 5:30 Berlyno laiku.

      Panzermeyer | Rgp 10, 08:44 |
      Komentarai: 1

      Pora smulkmenų, susijusių su vertimais.

      Vokiški kariniai laipsniai straipsnyje nurodomi nevienodai – „hauptmanai“ kažkodėl neverčiami, kiti – išverčiami (pv.z pulkininkas leitenantas). Manau, išvertus „hauptmanus“ į „kapitonus“ atrodytų tik solidžiau.

      Freiherr yra titulas (verčiama kaip „baronas“ – žr. vokiečių – lietuvių kalbų žodyną), o ne vardas. Taigi ne Volframas fon Freiheris Rithofenas, o baronas Volframas fon Rithofenas.

      Dėl 76 bombonešių eskadros 2 grupės vado – analogiškai. Jis nurodomas kaip Folprechtas Ridselis Freiheris (Vollprecht Riedesel Freiherr). Pabandžiau pagūglinėti – atrodo, kad tiesiog „nukąsta“ dalis vardo. Žemiau nurodytu adresu radau tokį vardą: Vollprecht Riedesel Freiherr zu Eisenbach.

      http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/Kampfgeschwader/KG76.htm

      Versčiau kaip „Folprechtas Ridselis, Aizenbacho baronas“ arba „Aizenbacho baronas Folprechtas Ridselis“. Arba titulų (ir Ridselio, ir kitų) neminėčiau išvis, apsiribočiau tik karinių laipsnių nurodymu. Juk ne karūnavimo ceremoniją aprašinėjame.

      Nepriimkite kaip kabinėjimosi – straipsnis patiko, tiesiog bandau padėti „išravėti“ kelias smulkmenas.

      eppanzer | Geg 07, 19:42 |
      Komentarai: 5

      O kažin kituose šaulių korpusuose nebuvo numatyta turėti lėktuvų eskadrilių kaip kad teritoriniame? Ar bent grandžių. Kažkaip trūksta man mažų ryšio lėktuvų ir tokių „universalų“ kaip R-5, R-SSS. Statistikos rinkinyje Nr.1 nurodyta, kad Pabaltijo YKA buvo 12 R-5 ir 41 R-5SSS, netgi vienas R-6. Kur jie buvo dislokuoti ir kaip organizuoti. dar buvo ir buvusių latviškų bei estiškų lėktuvų, kaip suprantu, irgi prie atitinkamų teritorinių korpusų suformuotose eskadrilėse?

    Komentuoti

    Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.