„Laikyk falsifikatorių!“

„Laikyk falsifikatorių!“

    Maždaug prieš metus V.Suvorovo svetainėje perskaičiau šio žinomo anglų publicisto straipsnį „Laikyk falsifikatorių!“. Tekste kalbama apie dviejų Rusijos armijos generolų pasisakymus ir publikacijas. Jūsų dėmesiui nedidelis fragmentas iš straipsnio, kuriame kalbama apie Rusijos Generalinio štabo viršininko armijos generolo J.N.Balujevskio straipsnį laikraštyje „Krasnaja zvezda“.

    […]Ką gi daro Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Balujevskis?
    Jis daro priešingai tam, ko reikalauja padėtis. Jis skatina grandiozines generolų, admirolų, karo istorijos akademikų konferencijas. Šių sueigų medžiagos plačiai skelbiamos, tuo pasauliui demonstruojant neįtikėtiną nežinojimo laipsnį ir Rusijos armijos aukščiausiosios vadovybės gluminantį neatsakingumą.

    Armijos generolas Balujevskis ir pats ne prieš viešai sublizgėti žiniomis karinio mokslo srityje. Bet rezultatas vis tas pats. Štai tik nedidelis gabaliukas iš didžiulio jo straipsnio 2005 metų gegužės 7 dienos laikraštyje „Krasnaja zvezda“: generolas aprašo 1945 metų sausio mėnesį Raudonosios Armijos grandiozinę Vyslos-Oderio operaciją. Operacija laikoma mūsų karinės vadovybės karinio mokslo viršūne ir ypatingo pasididžiavimo objektu. Balujevskis remiasi vokiečių generolo Melentino liudijimu, kuris savo knygoje „Tankų mūšiai“ pripažino: „Neįmanoma aprašyti viso to, kas įvyko tarp Vyslos ir Oderio pirmaisiais 1945 metų mėnesiais. Europa nematė nieko panašaus nuo Romos imperijos žūties“.

    Šiai citatai atiteko ilgas ir laimingas gyvenimas. Vokiečių generolo knyga Sovietų Sąjungoje buvo išspausdinta 1957 metais, jos redaktorius buvo Sovietų Sąjungos Didvyris tankų kariuomenės generolas – leitenantas A.P.Panfilovas. Nuo tada nebūna metų, kad oficialiuose kariniuose darbuose dešimtimis kartų nenuskambėtų: „Europa nematė nieko panašaus nuo Romos imperijos žūties“. Ir kas tik šių žodžių nekartojo! Kai tik užsimenama apie įžymius karinius pasiekimus, prisimenamas Melentinas: „Neįmanoma aprašyti…“

    Visa tai atrodytų šaunu. Sumuštas hitlerininkas pripažįsta neįtikėtinai aukštą Raudonosios Armijos vadų meistriškumo lygį baigiamajame karo etape. Kodėl gi nekartoti tokius mūsų kariškių savimeilę glostančius pagyrimo žodžius?

    Todėl, kad tai ne pagyra, o kaltinimas.

    Vokiškame originale ir visuose vertimuose kalba eina visai ne apie šaunias Raudonosios Armijos pergales: „Tai buvo nematyto masto tragedija. Senose vokiečių žemėse – Rytų Prūsijoje, Pomeranijoje ir Silezijoje rusai parodė nematytą žvėrišką žiaurumą. Neįmanoma aprašyti viso to, kas įvyko tarp Vyslos ir Oderio pirmaisiais 1945 metų mėnesiais. Europa nematė nieko panašaus nuo Romos imperijos žūties“. Prieš 50 metų hitlerininkas Raudonąją Armiją apkaltino vagystėmis, plėšimais, prievarta, marodieriavimu. Mūsų generolams reikėjo arba atsakyti į kaltinimus, arba patylėti. Bet Sovietų Sąjungos Didvyris tankų kariuomenės generolas-majoras A.P.Panfilovas, kaip koks smulkus sukčius, pakeitė kortas. Rusiškame vertime žodžiai apie žvėrišką žiaurumą dingo, ir kaltinimas virto himnu. Ir mes pusę amžiaus guodžiam save melaginga pagyra, kurią mes patys ir sukūrėm.[…]

    Perskaičiau tą straipsnį ir užmiršau – didelio susidomėjimo man jis nesukėlė. Gal ir taip, kaip rašo V.Suvorovas, o gal ne visai taip… Tačiau visai neseniai internete radau kitą V.Suvorovo straipsnį „Kodėl aš nereaguoju į kritiką arba prieš ką man mėtyti stiklinius karoliukus?“, kuriame be kitų temų vėl paminėta tas pats J.N. Balujevskio straipsnis. Jei tiksliau – tai copy-paste iš ankstesniojo, aukščiau minėtojo straipsnio. Beveik tuo pat metu K. Zakoreckio svetainės Zhistory forume pamačiau giją „Viena frazė“, kurioje taip pat buvo nagrinėjama V.Suvorovo iškelta problema: rusiškasis Melentino knygos „Tankų mūšiai“ vertimas yra sufalsifikuotas. Čia jau mane paėmė azartas, noras viską išsiaiškinti ir prikalti prie gėdos stulpo arba V.Suvorovą, arba vertėjus – falsifikatorius.

    Rusišką knygos vertimą radau paprastai – militera.lib.ru/h/mellenthin.

    История воин
    фон Меллентин Фридрих Вильгельм | von Mellenthin Friedrich Wilhelm
    Танковые сражения 1939-1945 гг.
    Проект „Военная литература“: militera.lib.ru
    Издание: Меллентин Ф.В. Танковые сражения 1939-1945 гг.: Боевое применение танков во второй мировой войне. – М.: ИЛ, 1957.
    Оригинал: F. W. von Mellenthin. Panzer battles 1939-1945: A study of the employment of armour in the second world war. — 2nd edition, enlarged. — London, 1956.

    Bandom skaityti XXII dalies „Paskutiniai mūšiai“ fragmentą.

    Подобно тысячам других людей, я с чувством полного отчаяния следил за этими событиями, ибо все мы понимали, какой страшной опасности подвергаются наши семьи. Прошли недели, прежде чем я узнал, что моей жене и детям удалось благополучно эвакуироваться. Невозможно описать всего, что произошло между Вислой и Одером в первые месяцы 1945 года. Европа не знала ничего подобного с времен гибели Римской империи.

    Vertimas į lietuvių kalbą.

    Kaip ir tūkstančiai kitų žmonių, aš beviltiškai stebėjau tuos įvykius, nes mes visi supratome, kokie baisūs pavojai tyko mūsų šeimų. Praėjo savaitės, kol aš sužinojau, kad mano žmonai ir vaikams pavyko sėkmingai evakuotis. Neįmanoma aprašyti viso to, kas įvyko tarp Vyslos ir Oderio pirmaisiais 1945 metų mėnesiais. Europa nematė nieko panašaus nuo Romos imperijos žūties.

    Sunkoka čia būtų įžiūrėti kalbą apie Raudonosios armijos nuopelnus. Kalbama apie šeimos tykančius pavojus, apie sėkmingą šeimos evakuaciją ir staiga nei iš šio, nei iš to – neįmanoma aprašyti. Ko neįmanoma aprašyti? Ir kas tokio tada dėjosi tarp Vyslos ir Oderio? Kažkokia nelogiška pastraipa.
    Teko pabandyti ieškoti angliško knygos varianto, būtent iš jo knyga versta į rusų kalba. Su kolegos Todd pagalba, per didelius vargus, knygos elektroninį variantą vis tik pavyko gauti.


    Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

    Su nekantrumu ieškau dominančios vietos. Pagaliau, štai ji.


    Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

    Bandom skaityti tos pačios pastraipos tekstą.

    Like many thousands of others I followed these events with the utmost anxiety, for we all realized the horrible dangers facing our families in the East. Weeks elapsed before I learned that my own wife and children had succeeded in escaping from the Soviet hordes; luckier than many, they saved nothing but their lives and a bundle of clothes they carried on their backs. Millions of Germans perished in the icy winter months of February and March, 1945; indeed a tragedy without parallel took place. In the old German provinces of East Prussia, Pomerania, and Silesia the Russians treated the population with bestial cruelty. What happened between the Vistula and the Oder in the first months of 1945 is beyond description; nothing like it has been seen in Europe since the collapse of the Roman Empire.

    Šios pastraipos vertimas į lietuvių kalbą.

    Kaip ir tūkstančiai kitų, aš susirūpinęs stebėjau tuos įvykius, nes mes visi supratome, kokie baisūs pavojai tyko rytuose esančių mūsų šeimų. Praėjo savaitės, kol aš sužinojau, kad mano žmonai ir vaikams pavyko sėkmingai pasitraukti nuo sovietinių ordų; jiems pasisekė daugiau, nei kitiems, jie išsaugojo savo gyvybes ir nedidelius ryšulius rūbų, neštų ant pečių. Milijonai vokiečių kentė vasario ir kovo mėnesių ledinį šaltį; tai buvo nematyto masto tragedija. Senose vokiečių žemėse – Rytų Prūsijoje, Pomeranijoje ir Silezijoje rusai su gyventojais elgėsi žvėriškai žiauriai. Neįmanoma aprašyti viso to, kas įvyko tarp Vyslos ir Oderio pirmaisiais 1945 metų mėnesiais. Europa nematė nieko panašaus nuo Romos imperijos žūties.

    Sulyginus rusišką ir anglišką knygos variantus tampa akivaizdu – rusiškame variante „iškritę“ du su puse sakinio ir todėl pastraipos prasmė pasikeitusi iš esmės. Ar tuos sakinius „išbraukė“ cenzūra ar juos „netyčia“ praleido vertėjas – tai neturi jokios reikšmė. Akivaizdu tai, kad ši knygos vieta sufalsifikuota. Ir tenka pripažinti, kad V.Suvorovas aprašydamas šį faktą buvo teisus. Teisus jis ir teikdamas, kad Mūsų generolams reikėjo arba atsakyti į kaltinimus, arba patylėti. Galima suprasti rusų generolus – klausimas pakankamai subtilus. Tačiau juk buvo pakankamai daug būdų kaip apeiti šį subtilų klausimą: reikėjo neversti tos knygos visai arba neversti to skyriaus, galų gale – praleisti tą pastraipą. Ir tos nelaimingos citatos reikėjo nepastebėti. Bet ne, būtinai reikėjo visam pasauliui trimituoti – Europa nematė nieko panašaus…

    Laikykit falsifikatorius!

    Šiame puslapyje 1 komentaras

    1. admin says:

      Arvydas | Vas 23, 22:08 |
      Komentarai: 129

      bandydamas užbėgti už akių galimiems nesusipratimams noriu gražiai paprašyti ir tuo pačiu karegoriškai pareikalauti: čia griežtai draudžiami samprotavimai apie tai, kad „vieni buvo labiau geresni, o kiti labiau žiauresni“. Tokios tematikos komentarai bus trinami be atskiro įspėjimo. Pageidautini tik komentarai apie istorijos falsifikaciją.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      Gintas | Vas 23, 23:43 |
      Komentarai: 44

      Pats Suvorovas irgi galėtu patylėti, juk jis elgiasi lygiai taip pat, žodžius ištaukia iš konteksto, iki galo napasako jei jam nenaudinga.

      Todd | Vas 24, 10:04 |
      Komentarai: 10

      Nedaug pakeistą tekstą galima rasti ir V.Suvorovo knygoje „Paskutinė respublika – 2“ (5-as skyrius). Šiais metais ji išversta ir į lietuvių kalbą.

      Stultum est timere quod vitare non potes.
      Arvydas | Vas 24, 10:28 |
      Komentarai: 129

      Keistoka girdėti tokią Ginto mintį, žinant, kad jis yra didesnis V.Suvorovo gerbėjas nei aš. Nors su šiuo teiginiu ir galima būtų sutikti, tačiau vienas jis pats, be konkrečių pavyzdžių, yra ne daugiau kaip niekuo neparemta deklaracija. Gintai, rašydamas šį komentarą tu tikriausiai žinai ne vieną ir ne du pavyzdžius, kai V.Suvorovas žodžius ištaukia iš konteksto, iki galo napasako jei jam nenaudinga. . Darom biznį – parašyk straipsnį apie tai? Straipsnio struktūra būtų elementari – V.Suvorovo knygos fragmentas, kuriame jis žodžius ištaukia iš konteksto, iki galo napasako jei jam nenaudinga. , tada tiksli, neištraukta iš konteksto ir iki galo pasakyta citata (pateikiant internetinę nuorodą į tą citatą arba knygos puslapio skaną). Ir taip kokius 5, o gal net ir 10 pavyzdžių. Visi naudą turėtume.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      rix | Vas 24, 12:31 |
      Komentarai: 18

      Ganėtinai sena istorija, V. Suvorovas, jei neklystu, tai išsamiai aprašė Paskutinėje Respublikoje – 2 ar kitame savo veikale. Visa kritika ir beveik pašaipa prasideda dar tuo, kad, pirmajam falsifikacijos autoriui susimaišius dėl Friedrich’o Wilhelm’o von Mellenthin’o pirmosios vardo raidės ir parašius „O“, visi paskesni „tyrinėtojai“, kaip paklusnios avelės taip tiesiogiai ir kopijavo – O. Mellentinas. Labai primena analogišką istoriją apie 35-erių tonų tankus ir kitus liapsusus.

      Gintas | Vas 24, 14:48 |
      Komentarai: 44

      Taip aš esu Suvorovo gerbėjas, bet tai nereiškia, kad aš juo aklai tikiu ir jai matau, kad jis elgiasi nesąžiningai tai taip ir sakau, na dabar neturiu laiko parašyti straipsnį apie tai, ruošiuosiu sesijai kuri prasidės po 3 savaičių, bet po sesijos tai būtų kažkur balandžio vyduryje, galėčiau parašyti, na ir pats pasitikrinčiau ant kiek esu teisus. O dabar iš atminties vienas epizodas, bet labai ryškus, visi tikriausiai labai gerai atsimenat, kad vokiečių generolus jis išvadino paskutiniais žodžiais ir tik todėl, kad jie planuodami puolimą, dažnai puolimo kryptis būdavo dvi pagrindinės, kaip tuo tarpu pas sovietus vieną pagrindinė, kitos pagalbinės, kad atitrauktu vokiečiai pajėgas nuo pagrindinės puolimo krypties. Bet štai kitoje knygoje jis išgyrė, koks drąsus buvo Rokosovskis, kaip jis pasiulė originalų puolimo planą, bet nei Stalinas, nei atrodo Vasilevskis nenorėjo patvirtinti to plano ir kaip ilgai Rokosovskis įrodinėjo, kol savo pasiekė. Bet Suvorovas nepaaiškino, koks tai būvo planas, kad taip ilgai nenorėjo sutikti Stalinas ir Generalinis štabas. Susiradau Rokosovskio knygą ir viskas paaiškėjo, Rokosovskis siūlė dvi pagrindinės puolimo kryptis, kaip ir vokiečių generolai, tą ir norėjo nuslėpti Suvorovas.

      Gunas | Vas 24, 20:23 |
      Komentarai: 11

      Suvorovo kritikai griebiasi ir kitų nešvarių triukų. Pvvz., leidžia „antisuvoroviškas“ knygas, tačiau žiūrint į viršelį susidaro vaizdas, kad tai Suvorovo knyga. Vieną kartą jau buvau nusipirkęs tokią knygą (nepamenu dabar tiksliai pavadinimo- lyg tai Ledokol-2), gerai,kad pavarčiau prie kasos ir sugebėjau gražinti (ne todėl, kad neskaitau Suvorovo kritikos, o todėl, kad pasipiktinau tokiais nešvariais būdais- viduje greičiausiai bus irgi nešvarus žaidimas…). Viršelis viens prie vieno,kaip Suvorovo knygos, netgi autorius didelėm raidėm- Viktor Suvorov…

      Gintas | Vas 24, 21:28 |
      Komentarai: 44

      Aš ir buvau ant to kabliuko užkibes, viršelis lygiai toks pat ir autorius Viktor Surovov, sukeistos kelios raidės, bet kadangi skaitau ir kritikus, tai nieko baisaus, tik kaina didesnė už Suvorovo .

      Arvydas | Vas 25, 01:49 |
      Komentarai: 129

      Gunui – kaip rašė Gintas, tu buvai užkibęs ant to kabliuko. Knygos autorius tai juk ne Suvorovas, bet Surovovas. Pažiūrėk dar kartą į viršelį http://www.ruslania.com/pictures/big/101538-Ledokol2.jpg
      Gintui. Lauksim. Tik to Rokosovskio atvejo tai nedėl į tą straipsnį, gerai? Ir kuo tau jis patiko, kad tu juo pastoviai mosikuoji? Štai šioje svetainėje jau antrą kartą. Berods antrajam pasauliniam aš tau paaiškinau, nejaugi nesupratai? Aiškinu dar kartą. Štai tu rašai.
      visi tikriausiai labai gerai atsimenat, kad vokiečių generolus jis išvadino paskutiniais žodžiais ir tik todėl, kad jie planuodami puolimą, dažnai puolimo kryptis būdavo dvi pagrindinės,
      Jei nurodytum tikslią citatą, tada būtų galima ir ginčytis. Būk geras, įprask šioje svetainėje būti konkretus. O jei aš gerai atsimenu, V.Suvorovas vokiečius kritikuoja, kad karą jie pradėjo ne dviem, o TRIM kryptimis. Ir ne bet kokiomis, o strateginėmis. Vienai krypčiai viena armijų grupė, susidedanti iš keletos armijų. Kaip parodė praktika, pulti ne tik trimis, bet net dviem kryptimis vokiečiai neturėjo pakankamai jėgų (diskusija Maskva ar Kijevas).
      Gi Rokosovskio planas buvo puolamoji operacija suduodant du smūgius viename fronto sparne. Tai visai kiti masteliai. Ir dar. V.Suvorovas necituoja K.Rokosovskio, o tik atpasakoja tą garsųjį pokalbį su Stalinu. Ir jau niekaip negalima prikišti, kad šiame epizode V.Suvorovas ištraukia žodžius iš konteksto.
      Bet tikiuosi čia toliau nepratęsime ginčo apie V.Suvorovo klaidas, geriau palaukime Ginto straipsnio, kuriame jis parodys kur kas rimtesnių nei šis V.Suvorovo „griekų“.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      rix | Vas 28, 17:22 |
      Komentarai: 18

      Nesutikčiau su Gintu ir daugiau sutikčiau su Arvydu, kad Rokosovskio puolimas ir Barbarosos puolimas yra „kitos svorio“ kategorijos. Apskritai diskutuotina Suvorovo kritika 3-jų krypčių smūgiams. Pakanka pažiūrėti 1944-45 SSRS armijų ir frondų dispersiją ir matome vos ne analogiškai išsisklaidančias kryptis nuo Pabaltijo iki Bulgarijos. JAV irgi kažkaip sugėjo išsisklaidyti nuo Japonijos iki Italijos bei Prancūzijos. Galiausiai kaip gi galėjo vokiečiai užimti Maskvą, negi rizikingai palikdami šonuose Leningradą ir Kijevą?

      valdas | Kov 14, 20:48 |
      Komentarai: 2

      2005 metais rusu kalba isleistoje Melentino knygoje jau viskas atstatya i savo vieta,kaip ir minetame angliskame variante.Knygos vertimas darytas tais paciais metais.Tad pirkdamas knyga neapsigavau.

    Komentuoti

    Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.