Kada prasidėjo SSRS – Vokietijos karas? – Rytų frontas 1941-1945

Klausimas atrodo elementarus ir į jį teisingai atsakytų beveik kiekvienas: 1941 metų birželio 22 dieną. Sudėtingesnis šis klausimas tampa, pabandžius jį patikslinti: o kelintą valandą prasidėjo vokiečių puolimas? Į šį klausimą galime gauti įvairius atsakymus. Laiko intervalas galimuose atsakymo variantuose svyruoja tarp trečios ir penktos valandos ryto. Tačiau dar didesnis pašnekovo sutrikimas būna paklausus: o apie kokį laiką kalbame? Maskvos ar Berlyno? O koks laikas tuo metu buvo Lietuvoje? Štai į šiuos klausimus ir pabandykime rasti atsakymus. Pradžioje pažiūrėkime ką apie puolimo pradžios laiką rašo savo atsiminimuose vokiečių generolai.

Heincas Guderianas. „Kareivio atsiminimai“.
Tą lemtingą dieną, 1941 metų birželio 22, 2.10 aš išvykau į savo grupės vadavietę, esančią observatorijoje Bogukaluose, už 13 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bresto. 3.10, kai aš ten atvykau, buvo dar tamsu. 3.15 mūsų artilerija atidengė ugnį, 3.40 pajudėjo pikiruojantieji bombonešiai, 4.15 17-osios ir 18-osios tankų divizijų avangardas pradėjo forsuoti Bugą.

Erichas Manšteinas. „Prarastos pergalės“.
Birželio 21 d. 13 val. 00 min. korpuso štabas gavo įsakymą pradėti puolimą kitą rytą 3 val. 00 min.

Hermanas Hotas. „Tankų operacijos“.
Birželio 22 dieną trečią valandą su minutėmis keturi tankų grupės korpusai, remiami artilerijos ir aviacijos, kirto valstybinę sieną.

Erhardas Rausas. „Tankų operacijos Rytų fronte“.
Artilerinė parengtis prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną 3.05 val.

Taigi, vokiečių generolai savo atsiminimuose vieningai kalba, kad puolimas prasidėjo trečią valandą ryto arba kelios minutės po trečios. Nekyla abejonės, kad laikrodžiai ant jų rankų rodė Berlyno laiką.

Dabar pabandykime išsiaiškinti, koks tuo metu buvo skirtumas tarp Maskvos laiko ir Berlyno laiko. Vėl kreipiamės į memuarus. Šį kartą citata iš tuometinio Sovietų Sąjungos pasiuntinio Berlyne V.Dekanozovo vertėjo V.Berežkovo atsiminimų knygos „Diplomatinės istorijos puslapiai“.
Netikėtai trečią valandą nakties, arba penktą valandą ryto Maskvos laiku (buvo jau sekmadienis, birželio 22) suskambėjo telefonas. Kažkoks nepažįstamas balsas pranešė, kad reicho ministras Joachimas fon Ribentropas laukia sovietų atstovų savo kabinete užsienio reikalų ministerijoje Vilhelmštrasėje.
Atsakymą į šį klausimą randame ir Juozo Urbšio knygoje „Lietuva lemtingaisiais 1939 – 1940 metais“.

Štai ką rašo buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, aprašydamas SSRS ultimatumo įteikimą 1940 metų birželio 14 dieną.
Anuomet Lietuvoje galiojo Vakarų Europos laikas, kuris dviem valandom atsilieka nuo maskviškio.

Vienas sakinys, o kiek daug informacijos: prieškario Lietuvoje laikas sutapo su Vakarų Europoje galiojusiu laiku; nuo Maskvos laiko laikas Lietuvoje, tuo pačiu ir Berlyne, skyrėsi dviem valandom.
Pakvipo sensacija – istorine sensacija. Reikalas tas, kad beveik visuose sovietiniuose karo pradžios dokumentuose tvirtinama, kad vokiečių puolimas prasidėjo ketvirtą valandą ryto. Reikia manyti, kad šiuose dokumentuose nurodomas Maskvos laikas.

Štai vienas pavyzdys. Ištrauka iš Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos vado generolo pulkininko F.Kuznecovo pranešimo SSRS gynybos liaudies komisarui apie vokiečių karinių veiksmų pradžią.
41.06.22 4.00 val. vokiečiai pradėjo kovinius veiksmus. Priešininko karinės oro pajėgos bombardavo Vindavos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno aerodromus. Artilerija apšaudė Palangą, Tauragę, Kalvariją.

Jei pavyktų įrodyti, kad laikas tarp Vokietijos ir Maskvos skyrėsi dviem valandom, tokiu atveju tektų perrašyti straipsnius, disertacijas, vadovėlius, knygas ir t.t. Iškiltų net pavojus kertinei sovietinės karo pradžios istorijos frazei – „klastingai, nepaskelbus karo“, nes paaiškėtų, kad Šulenburgas įteikė notą V.Molotovui dar prieš karinių veiksmų pradžią. Bet tai reikia įrodyti, o tam prisiminimų per maža, reikia dokumentų.

Sugrįžkime į vėlų 1940 metų birželio 14 vakarą Maskvoje. Lietuvos pareigūnai iškviečiami į Kremlių ir jiems įteikiamas ultimatumas. Dabar neanalizuosime šio svarbaus dokumento turinio, o pabandysime atsakyti į klausimą – kelintą valandą tai įvyko. Remiantis dokumentais tai padaryti, pasirodo, nėra labai sudėtinga.

Ištrauka iš 1940 metų birželio 16 dienos laikraščio „Lietuvos aidas“ rytinės laidos numeryje esančio straipsnio „Visų Lietuvos Respublikos piliečių ir gyventojų dėmesiui“.

Šių metų birželio 14 d. 23 val. (mūsų laiku) Sovietų Sąjungos liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienio reikalų komisaras Molotov įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui Maskvoje ultimatumą, kuriuo buvo reikalaujama iki birželio 15 d. 10 val. ryto (Maskvos laiku) įvykdyti šiuos tris reikalavimus…

Taigi, ultimatumas buvo įteiktas 23 valandą Lietuvos laiku. O kiek valandų tuo metu buvo Maskvoje? Į šį klausimą dalinį atsakymą gauname perskaitę kitą dokumentą.

Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO J.URBŠIO IR LIETUVOS NEPAPRASTOJO PASIUNTINIO IR ĮGALIOTOJO MINISTRO MASKVOJE I.NATKEVIČIAUS TELEGRAMA UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJAI

Dvidešimt ketvirtą valandą Molotov įteikė ultimatumą dvitaškis primo Skučą ir Povilaitį atiduoti teisman secundo tuojaus suformuoti Lietuvoje sovietams priimtiną vyriausybę tertio tuojaus įsileisti Lietuvon naujų kariškų dalių kurios bus sutalpintos svarbiausiuose punktuose stop Atsakymo laukia ligi šio ryto dešimtos valandos Maskvos laiku stop…

„Dvidešimt ketvirtą valandą Molotov įteikė ultimatumą“. Čia gali kilti šiokios tokios abejonės, nes šioje frazėje nėra prierašo „Maskvos laiku“.

Tačiau šias abejones galima lengvai išsklaidyti dar vienu dokumentu, šį kartą sovietiniu.
SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro V.Molotovo ir Lietuvos užsienio reikalų ministro J.Urbšio pokalbio užrašas

1940 m. birželio 14
23 val. 50 min.
Drg. Molotovas pareiškia Urbšiui, kad jis turi pakankamai rimtą sovietinės vyriausybės pareiškimą Lietuvos vyriausybei. Skaito (žr. priedą) ir paskui įteikią jį Urbšiui, pareikšdamas, kad galų gale reikia rimtai veikti, o ne reikšti abipusiai malonias frazes. Lietuvos vyriausybė matomai iki šiol nesuprato viso padėties rimtumo.

Galima padaryti pirmą išvadą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras savo atsiminimų knygoje klydo – dokumentai rodo, kad bent jau 1940 metų birželio 14 dieną skirtumas tarp Maskvos laiko ir laiko Lietuvoje buvo viena valanda. Bet tokiu atveju gali kilti abejonė ir dėl to, kad laikas Lietuvoje sutapo su laiku Vakarų Europoje. Ir vėl abejonę pavyko išsklaidyti dokumentais. Šį kartą tai nuo 1940 metų birželio 16 dienos turėję įsigalioti Lietuvos keleivinių traukinių tvarkaraščiai, kuriuos surasti maloniai padėjo Geležinkelininkų muziejaus darbuotojos. Daugiausiai informacijos apie laiką randame tvarkaraščių bendruose paaiškinimuose.

Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

BENDRI PAAIŠKINIMAI

Tvarkaraščiuose laiko skaičiavimui nustatyta 24 val. sistema. Pusiaunaktis išėjimo laikui žymima 0.00, atėjimo laikui – 24.00. Tvarkaraščių lentelėse visur nurodytas laikas tos valstybės, kurioje yra parodomoji stotis.
Tvarkaraščiuose visur nurodytas Lietuvos vasaros laikas, išskyrus S.S.S.R. stočių, kurioms nurodytas Maskvos laikas.

Nedidelė tvarkaraščio analizė leidžia patvirtinti aukščiau padarytą išvadą – 1940 metų vasara skirtumas tarp Maskvos ir Lietuvos laiko buvo viena valanda. Labiausiai nustebino tvarkaraščiuose rasta viena frazė – Lietuvos vasaros laikas, mat iki šiol žinios apie laiko kaitaliojimą buvo maždaug tokios: vasaros laikas Vakarų Europoje buvo įvestas Pirmojo pasaulinio karo metais; trisdešimtaisiais metais Sovietų Sąjunga įsivedė vadinamąjį „dekretinį laiką“, tai buvo vienkartinis laikrodžio pasukimas; laikrodis vėl buvo pradėtas sukinėti šen ten tik maždaug septintajame dešimtmetyje. Iš kur Lietuvoje 1940 metais atsirado „vasaros laikas“?

Problemą išspręsti padėjo gana netikėtai gauti dokumentai. Pirmas jų Pašto valdybos technikos tarnybos sekretoriaus 1940 metų kovo 20 dienos raštas Nr. T II 3800 Susisiekimo ministerijos kanceliarijos viršininkui.

Remiantis telefono pasikalbėjimu, pranešu kaip kitose valstybėse įvedamas vasaros laikas.
Vokietijoje: kai viešieji laikrodžiai balandžio mėnesio 1 dieną rodys lygiai dvi valandas, tai jie bus pasukti ant trijų valandų.
Islandijoje, Prancūzijoje, Irlandijoje ir Luxemburge: kai viešieji laikrodžiai vasario mėnesio 25 dieną rodė dvi valandas, tai buvo pasukti ant trijų valandų.
Portugalijoje: kai viešieji laikrodžiai vasario mėnesio 24 dieną rodė lygiai 23 val., tai jie buvo pasukti ant 24 val.
Šios informacijos gautos iš tarptautinio tele – susisiekimo sąjungos biuro Berne, kuriam ir mes turime pranešti apie mūsų vasaros laiko įvedimą, nurodant dieną ir valandą kada laikas bus pavarytas pirmyn.

Iš šio dokumento matome, kad 1940 metų pavasarį kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo įvestas vasaros laikas. O kaip Lietuva? Pasirodo, Lietuvoje taip pat.

Tuo įsitikiname perskaitę susisiekimo ministro 1940 metų kovo 26 dienos raštą teisingumo, vidaus reikalų, užsienio reikalų, švietimo ir finansų ministrams.

Ministrų Tarybai pavedus man įvykdyti vasaros laiko įvedimą, prašyčiau Tamstą, Pone Ministre, įsakyti Jūsų vadovaujamos Ministerijos įstaigose š.m. balandžio mėn. 1 d. laikrodį pavaryti viena valanda pirmyn.
Laikrodžio pavarymą vykdyti taip: kai laikrodis balandžio mėn. 1 d. rodys lygiai 2 val., juos pavaryti viena valanda pirmyn, nustatant lygiai 3 val.

Tampa aišku, kodėl J.Urbšys kalba apie dviejų valandų skirtumą, tačiau dokumentai rodo tik vienos valandos laiko skirtumą. Atsakymas paprastas. Iki 1940 metų balandžio 1 dienos laiko skirtumas buvo būtent dvi valandos ir tai užsifiksavo atmintyje. Ultimatumo priėmimo metu jau galiojo vasaros laikas, bet nuo jo įvedimo buvo praėję labai mažai laiko ir ministro atmintis šio fakto tikriausiai neišsaugojo.
Liko atsakyti į paskutinį klausimą: o kada laikas „išvaduotoje“ Lietuvoje buvo sulygintas su Maskvos laiku? Dar vienas dokumentas – susisiekimo ministro 1940 metų rugpjūčio 6 dienos raštas.

Ministrų Taryba š.m. rugpjūčio mėn. 5 d. nutarė nuo rugpjūčio mėn. 7 d. pavaryti laikrodį viena valanda pirmyn.
Pildydamas nutarimą, įsakau laikrodžio pavarymą vykdyti taip: kai laikrodžiai š.m. rugpjūčio 7 d. rodys lygiai 24 val., juos pavaryti vieną valandą pirmyn nustatant lygiai 1 val.

Taigi, Lietuvoje nuo 1940 metų rugpjūčio 7 dienos įsigaliojo Maskvos laikas ir nuo Berlyno laiko jis skyrėsi viena valanda. Toks pat laiko skirtumas buvo ir karo išvakarėse, nes Vokietijoje įvestas vasaros laikas buvo atšauktas tik 1942 metų lapkričio 2 dieną. Tai galime sužinoti iš Vokietijos Hidrografijos instituto tinklalapio.

Dar viena svarbi detalė, patvirtinanti padarytas išvadas. Visuose atsiminimuose teigiama, kad puolimas prasidėjo švintant, saulei dar nepatekėjus. Atsakymą į klausimą, kada tą dieną tekėjo saulė Lietuvoje, randame 1941 metų lietuviškame kalendoriuje.

Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

Jame nurodoma, kad 1941 metų birželio 22 dieną saulė turėjo tekėti 4 valandą 46 minutės. Reikia manyti, kad kalendoriuje nurodytas saulės tekėjimo laikas Vilniuje. Pasienyje su Vokietija saulė tekėjo keliolika minučių vėliau, bet esmės tai nekeičia: 1941 metų birželio 22 dieną 4 valandą ryto Lietuvoje galiojusiu Maskvos laiku pradėjo švisti. Berlyne tuo metu buvo trys valandos ryto. Operacija „Barbarosa“ prasidėjo…

—— Papildymas ——

Iki šiol tekste iš esmės buvo kalbama tik apie laiko skirtumą. Atrodo, kad viskas aišku – viena valanda. Pasirodo, ne visiems. Netgi didieji karo istorijos autoritetai nežino tikrojo laiko skirtumo. Praeitais metais sovietų – vokiečių karo pabaigos 65-ųjų metų proga Rusijos informacijos agentūra RIA Novosti (РИА Новости – Росийское информационное агенство Новости) surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo žinomas istorikas, daugelio knygų autorius Aleksejus Isajevas ir Rusijos karinių mokslų Akademijos prezidentas armijos generolas Mahmutas Gareevas. Minimos spaudos konferencijos tekstas yra čia http://www.rian.ru/online/20060622/49902416.html

A.Isajevas.
Нестыковки по времени встречаются всю войну и являются следствием разницы между московским и берлинским временем, которая составляла два часа. (Laiko nesutapimai sutinkamas per visą karą ir tai yra dėl Maskvosir Berlyno laikų skirtumo, kuris buvo dvi valandos).Kaip dabar jau žinome, ne viskas taip paprasta. Buvo metas, kai tas skirtumas buvo ir dvi valandos, tačiau bent karo pradžioje skirtumas vis tik buvo viena valanda.

Dabar paanalizuokime, visgi kada tiksliai prasidėjo karas. Kitaip sakant – kada prasidėjo vokiečių artilerinė parengtis.

Kaip jau minėta aukščiau, literatūroje galime rasti pačių įvairiausių variantų – nuo 2.30 iki 4.00 ir žinoma, beveik visada nenurodoma koks laikas turima mintyje.

Pretenduojančius į mokslinius darbus dažnai autoritetingai pareiškiama: karas prasidėjo 3.30 Berlyno laiku. Ir nuoroda į dokumentą duodama. Štai to dokumento tekstas.

VOKIETIJOS SAUSUMOS KARINIŲ PAJĖGŲ VYRIAUSIOJO VADO
POTVARKIS
DĖL SOVIETŲ SĄJUNGOS PUOLIMO LAIKO PASKYRIMO

1941 metų birželio 10
Remiantis sausumos pajėgų vyriausiosios vadovybės pateiktu pasiūlymu, Vyriausioji ginkluotojų pajėgų Vadovybė nustatė tokius terminus pasiruošimui kariniams veiksmams:
1. Operacijos „Barbarosa“ diena „D“ siūloma nustatyti birželio 22.
2. Šio termino perkėlimo atveju atatinkami sprendimai bus priimti ne vėliau kaip birželio 18. Duomenys apie pagrindinio smūgio kryptį šiuo atveju ir toliau bus laikomi paslaptyje.
3. Birželio 21 dieną 13.00 kariuomenei bus perduotas vienas iš sekančių dviejų signalų:
a) signalas “Dortmund”. Jis reiškia, kad puolimas, kaip ir buvo planuota, prasideda birželio 22 ir kad galima pradėti atvirai vykdyti įsakymus;
b) signalas „Altona“. Jis reiškia, kad puolimas perkeliamas į kitą terminą; bet šiuo atveju jau reiks parodyti vokiečių kariuomenės sutelkimo planus, nes ji bus visiškoje kovinėje parengtyje.
4. Birželio 22, 3 valandos 30 minučių: sausumos pajėgų puolimo pradžia ir aviacija kerta sieną. Jei meteorologinės sąlygos užlaiko aviaciją, tai sausumos kariuomenė pradeda puolimą savarankiškai.
Pavedimu:
Halderis
(Tekstas paimtas iš V.I.Dašičevas „Vokiškojo fašizmo strategijos bankrotas“, t.2, 128 psl., vertimas mano)

Atrodytų viskas aišku? Ne visai aišku. Jau ir po šio potvarkio išleidimo puolimo laiko pradžia buvo vokiečių armijų aukštųjų vadų ginčo objektas.
Ištraukos iš Franco Halderio dienoraščio. 1941 metų birželio 13.

„Neišspręstas klausimas – puolimo pradžios laikas. Dalis korpusų vadų siūlo pradėti puolima švintant, o ne 3.30.“ 1941 metų birželio 14.

„Tuo pačiu buvo nuspręsta, kad puolimo pradžia perkeliama iš 3.30 į 3.00.“Ginčai dėl puolimo pradžios laiko vyko ir toliau, ypač tarp grupių „Centras“ ir „Šiaurė“ vadų fon Leebo ir fon Bocko. Citata iš fon Bocko dienoraščio.1941.06.20.

„Leebas [armijų grupės C – nuo 1941 metų birželio 22 armijų grupės „Šiaurė“ vadas] aplamai nori pradėti puolimą 10 minučių anksčiau.“Tai ar pavyko susitarti vokiečių vadams? Į šį klausimą atsakyti šiuo metu negaliu, lieka tik spėlioti. Neginčijamai galiu teigti tik apie armijų grupės „Šiaurė“ puolimo pradžios laiką. Jūsų dėmesiui fragmentas iš armijų grupės „Šiaurė“ 4-ojo tankų grupės XLI armijos korpuso 6-osios tankų divizijos karinio dienoraščio.

Dortmund 3.05 Uhr 22.6.41.

Šiekt tiek keista, kad tokie pedantiškai tikslūs vokiečiai artilerinę parengtį pradėjo 1 (viena!) minute anksčiau, nei kad buvo įsakyta. Dar vienas minėto dienoraščio fragmentas.

3.04 Uhr Beginn des Artilleriefeuers.

Bet nebūsime smulkmeniški ir manysime, kad kiti armijų grupės „Šiaurė“ daliniai artilerijos parengtį pradėjo taip, kaip buvo nurodyta – 3.05 Berlyno laiku.

Dabar, kai pagal archyvinius dokumentus žinome, kada tiksliai prasidėjo kariniai veiksmai, dar kartą perskaitykime vokiečių generolų prisiminimus:

Erichas Manšteinas (armijų grupės „Šiaurė“ LVI armijos (motorizuoto) korpuso vadas). Atsiminimų knyga „Prarastos pergalės“.

Birželio 21 d. 13 val. 00 min. korpuso štabas gavo įsakymą pradėti puolimą kitą rytą 3 val. 00 min.Erhardas Rausas (armijų grupės „Šiaurė“ 4-ojo tankų grupės XLI armijos korpuso 6-osios tankų divizijos 6-osios motorizuotos brigados vadas). Atsiminimų knyga „Tankų operacijos Rytų fronte“.

Artilerinė parengtis prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną 3.05 val.Vadinasi, vokiečių generolų prisiminimais galima tikėti? E.Manšteinnas suklysta keletu minučių, o štai E.Rauso žodžiai visiškai sutampa su dokumentais.

O kada pradėjo puolimą armijų grupė „Centras“? Patikimų dokumentų šiuo klausimu, deja, neturiu, tad dar kartą perskaitykime prisiminimus.

Hermanas Hotas (armijų grupės „Centras“ 3-os tankų grupės vadas). Prisiminimų knyga „Tankų operacijos“.

Birželio 22 dieną trečią valandą su minutėmis keturi tankų grupės korpusai, remiami artilerijos ir aviacijos, kirto valstybinę sieną.Heincas Guderianas (armijų grupės „Centras“ 2-os tankų grupės vadas). Prisiminimų knyga „Kareivio atsiminimai“.

Tą lemtingą dieną, 1941 metų birželio 22, 2.10 aš išvykau į savo grupės vadavietę, esančią observatorijoje Bogukaluose, už 13 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bresto. 3.10, kai aš ten atvykau, buvo dar tamsu. 3.15 mūsų artilerija atidengė ugnį.Taigi, jeigu H.Hotas kalba neapibrėžtai, tai H.Guderianas konkretus – 3.15.
Nesakau, kad buvo tikrai taip, bet tai tiesiog mano spėjimas. Gal tarp 3.05 ir 3.15 esančios 10 minučių ir yra būtent tos, kurias mini savo atsiminimuose fon Bokas. Trečią kartą pakartosiu tą citatą. Paryškinimas mano.

„Leebas [armijų grupės C – nuo 1941 metų birželio 22 armijų grupės „Šiaurė“ vadas] aplamai nori pradėti puolimą 10 minučių anksčiau.“

Bent aš linkęs manyti, kad taip ir buvo, kad armijų grupė „Šiaurė“ puolimą pradėjo 10 minučių anksčiau, nei armijų grupė „Centras“.O kol kas turime tik vieną absoliučiai patikimą faktą: karas nuo Nemirsetos iki Vištyčio prasidėjo 3.05 Berlyno laiku arba 4.05 Lietuvoje galiojusiu Maskvos laiku.

Taigi, išsiaiškinome kada prasidėjo sovietų – vokiečių karas, liko tik maža abejonė dėl 10 minučių, kuri praktiškai nieko nekeičia. Tad galime ir atsakyti į straipsnio pradžioje iškeltą klausimą abejonę:

Jei pavyktų įrodyti, kad laikas tarp Vokietijos ir Maskvos skyrėsi dviem valandom, tokiu atveju tektų perrašyti straipsnius, disertacijas, vadovėlius, knygas ir t.t. Iškiltų net pavojus kertinei sovietinės karo pradžios istorijos frazei – „klastingai, nepaskelbus karo“, nes paaiškėtų, kad Šulenburgas įteikė notą V.Molotovui dar prieš karinių veiksmų pradžią.Jei tikėsime SSRS užsienio reikalų ministro V.Molotovo ir Vokietijos pasiuntinio Sovietų Sąjungoje F.Šulenbergo pokalbio užrašu (dokumentų rinkinys „1941 metai“, antras tomas, dokumentas Nr.608), F.Šulenburgas pareiškimą įteikė 5 val. 30 min. Maskvos laiku. J.Felštinskio sudarytame dokumentų rinkinyje „Skelbti galima. SSRS – Vokietija 1939 – 1941“ yra pateikiama Vokietijos užsienio reikalų ministro Ribentropo ir Sovietų Sąjungos pasiuntinio Vokietijoje Dekanozovo pokalbio užrašo fotokopija, kurioje matosi, kad tas pokalbis vyko 1941 metų birželio 22 dieną 4 valandą Berlyno laiku.

Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

Išvada – karą Vokietija Sovietų Sąjungai paskelbė, bet tai buvo padaryta tada, kai karo veiksmai jau buvo prasidėję. Galima diskutuoti, kodėl taip atsitiko. Viena iš versijų: Maskvoje buvo delsiama priimti Šulenburgą, o Berlyne Dekanozovas delsė važiuoti į Reicho kanceliariją. Tačiau net jeigu karas būtų paskelbtas valanda anksčiau, tai jau nieko nebūtų lėmę. Signalas „Dortmund“ buvo perduotas dar birželio 21 dieną…Ir dar vienas įdomus dalykas. Karo skelbimas pagal tarptautinę teisę tuo metu buvo reglamentuojamas 1907 metų Hagos konvencijos „Apie sausumos karo įstatymus ir papročius“ 42 ir 43 straipsniais. Hagos konvencijos buvo privalomos šalims – signatarėms. Sovietų Sąjunga prie šių konvencijų prisijungusi nebuvo. Tad gal žiūrint formaliai, vokiečiai, pagal tarptautinę teisę gal ir neturėjo paskelbti karą? Nežinau…

Nenoriu teisinti vienų ar kaltinti kitų. Tiesiog norėjau išsiaiškinti – kada prasidėjo SSRS – Vokietijos karas.

P.S. Jau parašęs šias eilutes dar kartą perverčiau tris vieno autoriaus knygas ir jose radau dar vieną „10 minučių skirtumo“ hipotezės patvirtinimą. Žinoma, V.Haupto knygos tai ne dokumentų rinkiniai, bet vis dėl to sutapimų pakankamai daug.

Verneris Hauptas. „Armijų grupės „Šiaurė“ mūšiai“. Maskva, Jauza, 2006. 29 psl.
„Virš miškų, pievų ir slėnių dar draikėsi rytinis rūkas, kai 1941 metų birželio 22 dieną 3.05 ryto vokiečių pabūklai iššiepė savo žiotis, kad virš Rusijos pasėtų ugnį ir mirtį.“

Verneris Hauptas. „Armijų grupės „Centras“ mūšiai“. Maskva, Jauza, 2006. 9 psl.
„Kai laikrodžių rodyklės rodė 3.15 atėjo laikas artilerijai.“

Verneris Hauptas. „Armijų grupės „Pietūs“ mūšiai“. Maskva, Jauza, 2006. 16 psl.
„Ir štai laikrodžių rodyklės parodė 3.15. Šimtai visų kalibrų pabūklų šia minutę pradėjo šaudyti ir paleido tūkstančius sviedinių į išžvalgytus pasienio įtvirtinimus ir transporto mazgus.“