Kada prasidėjo SSRS – Vokietijos karas?

Kada prasidėjo SSRS – Vokietijos karas?

    Klausimas atrodo elementarus ir į jį teisingai atsakytų beveik kiekvienas: 1941 metų birželio 22 dieną. Sudėtingesnis šis klausimas tampa, pabandžius jį patikslinti: o kelintą valandą prasidėjo vokiečių puolimas? Į šį klausimą galime gauti įvairius atsakymus. Laiko intervalas galimuose atsakymo variantuose svyruoja tarp trečios ir penktos valandos ryto. Tačiau dar didesnis pašnekovo sutrikimas būna paklausus: o apie kokį laiką kalbame? Maskvos ar Berlyno? O koks laikas tuo metu buvo Lietuvoje? Štai į šiuos klausimus ir pabandykime rasti atsakymus. Pradžioje pažiūrėkime ką apie puolimo pradžios laiką rašo savo atsiminimuose vokiečių generolai.

    Heincas Guderianas. “Kareivio atsiminimai”.
    Tą lemtingą dieną, 1941 metų birželio 22, 2.10 aš išvykau į savo grupės vadavietę, esančią observatorijoje Bogukaluose, už 13 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bresto. 3.10, kai aš ten atvykau, buvo dar tamsu. 3.15 mūsų artilerija atidengė ugnį, 3.40 pajudėjo pikiruojantieji bombonešiai, 4.15 17-osios ir 18-osios tankų divizijų avangardas pradėjo forsuoti Bugą.

    Erichas Manšteinas. “Prarastos pergalės”.
    Birželio 21 d. 13 val. 00 min. korpuso štabas gavo įsakymą pradėti puolimą kitą rytą 3 val. 00 min.

    Hermanas Hotas. “Tankų operacijos”.
    Birželio 22 dieną trečią valandą su minutėmis keturi tankų grupės korpusai, remiami artilerijos ir aviacijos, kirto valstybinę sieną.

    Erhardas Rausas. “Tankų operacijos Rytų fronte”.
    Artilerinė parengtis prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną 3.05 val.

    Taigi, vokiečių generolai savo atsiminimuose vieningai kalba, kad puolimas prasidėjo trečią valandą ryto arba kelios minutės po trečios. Nekyla abejonės, kad laikrodžiai ant jų rankų rodė Berlyno laiką.

    Dabar pabandykime išsiaiškinti, koks tuo metu buvo skirtumas tarp Maskvos laiko ir Berlyno laiko. Vėl kreipiamės į memuarus. Šį kartą citata iš tuometinio Sovietų Sąjungos pasiuntinio Berlyne V.Dekanozovo vertėjo V.Berežkovo atsiminimų knygos “Diplomatinės istorijos puslapiai”.
    Netikėtai trečią valandą nakties, arba penktą valandą ryto Maskvos laiku (buvo jau sekmadienis, birželio 22) suskambėjo telefonas. Kažkoks nepažįstamas balsas pranešė, kad reicho ministras Joachimas fon Ribentropas laukia sovietų atstovų savo kabinete užsienio reikalų ministerijoje Vilhelmštrasėje.
    Atsakymą į šį klausimą randame ir Juozo Urbšio knygoje “Lietuva lemtingaisiais 1939 – 1940 metais”.

    Štai ką rašo buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, aprašydamas SSRS ultimatumo įteikimą 1940 metų birželio 14 dieną.
    Anuomet Lietuvoje galiojo Vakarų Europos laikas, kuris dviem valandom atsilieka nuo maskviškio.

    Vienas sakinys, o kiek daug informacijos: prieškario Lietuvoje laikas sutapo su Vakarų Europoje galiojusiu laiku; nuo Maskvos laiko laikas Lietuvoje, tuo pačiu ir Berlyne, skyrėsi dviem valandom.
    Pakvipo sensacija – istorine sensacija. Reikalas tas, kad beveik visuose sovietiniuose karo pradžios dokumentuose tvirtinama, kad vokiečių puolimas prasidėjo ketvirtą valandą ryto. Reikia manyti, kad šiuose dokumentuose nurodomas Maskvos laikas.

    Štai vienas pavyzdys. Ištrauka iš Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos vado generolo pulkininko F.Kuznecovo pranešimo SSRS gynybos liaudies komisarui apie vokiečių karinių veiksmų pradžią.
    41.06.22 4.00 val. vokiečiai pradėjo kovinius veiksmus. Priešininko karinės oro pajėgos bombardavo Vindavos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno aerodromus. Artilerija apšaudė Palangą, Tauragę, Kalvariją.

    Jei pavyktų įrodyti, kad laikas tarp Vokietijos ir Maskvos skyrėsi dviem valandom, tokiu atveju tektų perrašyti straipsnius, disertacijas, vadovėlius, knygas ir t.t. Iškiltų net pavojus kertinei sovietinės karo pradžios istorijos frazei – “klastingai, nepaskelbus karo”, nes paaiškėtų, kad Šulenburgas įteikė notą V.Molotovui dar prieš karinių veiksmų pradžią. Bet tai reikia įrodyti, o tam prisiminimų per maža, reikia dokumentų.

    Sugrįžkime į vėlų 1940 metų birželio 14 vakarą Maskvoje. Lietuvos pareigūnai iškviečiami į Kremlių ir jiems įteikiamas ultimatumas. Dabar neanalizuosime šio svarbaus dokumento turinio, o pabandysime atsakyti į klausimą – kelintą valandą tai įvyko. Remiantis dokumentais tai padaryti, pasirodo, nėra labai sudėtinga.

    Ištrauka iš 1940 metų birželio 16 dienos laikraščio “Lietuvos aidas” rytinės laidos numeryje esančio straipsnio “Visų Lietuvos Respublikos piliečių ir gyventojų dėmesiui”.

    Šių metų birželio 14 d. 23 val. (mūsų laiku) Sovietų Sąjungos liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienio reikalų komisaras Molotov įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui Maskvoje ultimatumą, kuriuo buvo reikalaujama iki birželio 15 d. 10 val. ryto (Maskvos laiku) įvykdyti šiuos tris reikalavimus…

    Taigi, ultimatumas buvo įteiktas 23 valandą Lietuvos laiku. O kiek valandų tuo metu buvo Maskvoje? Į šį klausimą dalinį atsakymą gauname perskaitę kitą dokumentą.

    Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

    UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO J.URBŠIO IR LIETUVOS NEPAPRASTOJO PASIUNTINIO IR ĮGALIOTOJO MINISTRO MASKVOJE I.NATKEVIČIAUS TELEGRAMA UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJAI

    Dvidešimt ketvirtą valandą Molotov įteikė ultimatumą dvitaškis primo Skučą ir Povilaitį atiduoti teisman secundo tuojaus suformuoti Lietuvoje sovietams priimtiną vyriausybę tertio tuojaus įsileisti Lietuvon naujų kariškų dalių kurios bus sutalpintos svarbiausiuose punktuose stop Atsakymo laukia ligi šio ryto dešimtos valandos Maskvos laiku stop…

    “Dvidešimt ketvirtą valandą Molotov įteikė ultimatumą”. Čia gali kilti šiokios tokios abejonės, nes šioje frazėje nėra prierašo “Maskvos laiku”.

    Tačiau šias abejones galima lengvai išsklaidyti dar vienu dokumentu, šį kartą sovietiniu.
    SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro V.Molotovo ir Lietuvos užsienio reikalų ministro J.Urbšio pokalbio užrašas

    1940 m. birželio 14
    23 val. 50 min.
    Drg. Molotovas pareiškia Urbšiui, kad jis turi pakankamai rimtą sovietinės vyriausybės pareiškimą Lietuvos vyriausybei. Skaito (žr. priedą) ir paskui įteikią jį Urbšiui, pareikšdamas, kad galų gale reikia rimtai veikti, o ne reikšti abipusiai malonias frazes. Lietuvos vyriausybė matomai iki šiol nesuprato viso padėties rimtumo.

    Galima padaryti pirmą išvadą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras savo atsiminimų knygoje klydo – dokumentai rodo, kad bent jau 1940 metų birželio 14 dieną skirtumas tarp Maskvos laiko ir laiko Lietuvoje buvo viena valanda. Bet tokiu atveju gali kilti abejonė ir dėl to, kad laikas Lietuvoje sutapo su laiku Vakarų Europoje. Ir vėl abejonę pavyko išsklaidyti dokumentais. Šį kartą tai nuo 1940 metų birželio 16 dienos turėję įsigalioti Lietuvos keleivinių traukinių tvarkaraščiai, kuriuos surasti maloniai padėjo Geležinkelininkų muziejaus darbuotojos. Daugiausiai informacijos apie laiką randame tvarkaraščių bendruose paaiškinimuose.

    Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

    BENDRI PAAIŠKINIMAI

    Tvarkaraščiuose laiko skaičiavimui nustatyta 24 val. sistema. Pusiaunaktis išėjimo laikui žymima 0.00, atėjimo laikui – 24.00. Tvarkaraščių lentelėse visur nurodytas laikas tos valstybės, kurioje yra parodomoji stotis.
    Tvarkaraščiuose visur nurodytas Lietuvos vasaros laikas, išskyrus S.S.S.R. stočių, kurioms nurodytas Maskvos laikas.

    Nedidelė tvarkaraščio analizė leidžia patvirtinti aukščiau padarytą išvadą – 1940 metų vasara skirtumas tarp Maskvos ir Lietuvos laiko buvo viena valanda. Labiausiai nustebino tvarkaraščiuose rasta viena frazė – Lietuvos vasaros laikas, mat iki šiol žinios apie laiko kaitaliojimą buvo maždaug tokios: vasaros laikas Vakarų Europoje buvo įvestas Pirmojo pasaulinio karo metais; trisdešimtaisiais metais Sovietų Sąjunga įsivedė vadinamąjį “dekretinį laiką”, tai buvo vienkartinis laikrodžio pasukimas; laikrodis vėl buvo pradėtas sukinėti šen ten tik maždaug septintajame dešimtmetyje. Iš kur Lietuvoje 1940 metais atsirado “vasaros laikas”?

    Problemą išspręsti padėjo gana netikėtai gauti dokumentai. Pirmas jų Pašto valdybos technikos tarnybos sekretoriaus 1940 metų kovo 20 dienos raštas Nr. T II 3800 Susisiekimo ministerijos kanceliarijos viršininkui.

    Remiantis telefono pasikalbėjimu, pranešu kaip kitose valstybėse įvedamas vasaros laikas.
    Vokietijoje: kai viešieji laikrodžiai balandžio mėnesio 1 dieną rodys lygiai dvi valandas, tai jie bus pasukti ant trijų valandų.
    Islandijoje, Prancūzijoje, Irlandijoje ir Luxemburge: kai viešieji laikrodžiai vasario mėnesio 25 dieną rodė dvi valandas, tai buvo pasukti ant trijų valandų.
    Portugalijoje: kai viešieji laikrodžiai vasario mėnesio 24 dieną rodė lygiai 23 val., tai jie buvo pasukti ant 24 val.
    Šios informacijos gautos iš tarptautinio tele – susisiekimo sąjungos biuro Berne, kuriam ir mes turime pranešti apie mūsų vasaros laiko įvedimą, nurodant dieną ir valandą kada laikas bus pavarytas pirmyn.

    Iš šio dokumento matome, kad 1940 metų pavasarį kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo įvestas vasaros laikas. O kaip Lietuva? Pasirodo, Lietuvoje taip pat.

    Tuo įsitikiname perskaitę susisiekimo ministro 1940 metų kovo 26 dienos raštą teisingumo, vidaus reikalų, užsienio reikalų, švietimo ir finansų ministrams.

    Ministrų Tarybai pavedus man įvykdyti vasaros laiko įvedimą, prašyčiau Tamstą, Pone Ministre, įsakyti Jūsų vadovaujamos Ministerijos įstaigose š.m. balandžio mėn. 1 d. laikrodį pavaryti viena valanda pirmyn.
    Laikrodžio pavarymą vykdyti taip: kai laikrodis balandžio mėn. 1 d. rodys lygiai 2 val., juos pavaryti viena valanda pirmyn, nustatant lygiai 3 val.

    Tampa aišku, kodėl J.Urbšys kalba apie dviejų valandų skirtumą, tačiau dokumentai rodo tik vienos valandos laiko skirtumą. Atsakymas paprastas. Iki 1940 metų balandžio 1 dienos laiko skirtumas buvo būtent dvi valandos ir tai užsifiksavo atmintyje. Ultimatumo priėmimo metu jau galiojo vasaros laikas, bet nuo jo įvedimo buvo praėję labai mažai laiko ir ministro atmintis šio fakto tikriausiai neišsaugojo.
    Liko atsakyti į paskutinį klausimą: o kada laikas “išvaduotoje” Lietuvoje buvo sulygintas su Maskvos laiku? Dar vienas dokumentas – susisiekimo ministro 1940 metų rugpjūčio 6 dienos raštas.

    Ministrų Taryba š.m. rugpjūčio mėn. 5 d. nutarė nuo rugpjūčio mėn. 7 d. pavaryti laikrodį viena valanda pirmyn.
    Pildydamas nutarimą, įsakau laikrodžio pavarymą vykdyti taip: kai laikrodžiai š.m. rugpjūčio 7 d. rodys lygiai 24 val., juos pavaryti vieną valandą pirmyn nustatant lygiai 1 val.

    Taigi, Lietuvoje nuo 1940 metų rugpjūčio 7 dienos įsigaliojo Maskvos laikas ir nuo Berlyno laiko jis skyrėsi viena valanda. Toks pat laiko skirtumas buvo ir karo išvakarėse, nes Vokietijoje įvestas vasaros laikas buvo atšauktas tik 1942 metų lapkričio 2 dieną. Tai galime sužinoti iš Vokietijos Hidrografijos instituto tinklalapio.

    Dar viena svarbi detalė, patvirtinanti padarytas išvadas. Visuose atsiminimuose teigiama, kad puolimas prasidėjo švintant, saulei dar nepatekėjus. Atsakymą į klausimą, kada tą dieną tekėjo saulė Lietuvoje, randame 1941 metų lietuviškame kalendoriuje.

    Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

    Jame nurodoma, kad 1941 metų birželio 22 dieną saulė turėjo tekėti 4 valandą 46 minutės. Reikia manyti, kad kalendoriuje nurodytas saulės tekėjimo laikas Vilniuje. Pasienyje su Vokietija saulė tekėjo keliolika minučių vėliau, bet esmės tai nekeičia: 1941 metų birželio 22 dieną 4 valandą ryto Lietuvoje galiojusiu Maskvos laiku pradėjo švisti. Berlyne tuo metu buvo trys valandos ryto. Operacija “Barbarosa” prasidėjo…

    —— Papildymas ——

    Iki šiol tekste iš esmės buvo kalbama tik apie laiko skirtumą. Atrodo, kad viskas aišku – viena valanda. Pasirodo, ne visiems. Netgi didieji karo istorijos autoritetai nežino tikrojo laiko skirtumo. Praeitais metais sovietų – vokiečių karo pabaigos 65-ųjų metų proga Rusijos informacijos agentūra RIA Novosti (РИА Новости – Росийское информационное агенство Новости) surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo žinomas istorikas, daugelio knygų autorius Aleksejus Isajevas ir Rusijos karinių mokslų Akademijos prezidentas armijos generolas Mahmutas Gareevas. Minimos spaudos konferencijos tekstas yra čia http://www.rian.ru/online/20060622/49902416.html

    A.Isajevas.
    Нестыковки по времени встречаются всю войну и являются следствием разницы между московским и берлинским временем, которая составляла два часа. (Laiko nesutapimai sutinkamas per visą karą ir tai yra dėl Maskvosir Berlyno laikų skirtumo, kuris buvo dvi valandos).Kaip dabar jau žinome, ne viskas taip paprasta. Buvo metas, kai tas skirtumas buvo ir dvi valandos, tačiau bent karo pradžioje skirtumas vis tik buvo viena valanda.

    Dabar paanalizuokime, visgi kada tiksliai prasidėjo karas. Kitaip sakant – kada prasidėjo vokiečių artilerinė parengtis.

    Kaip jau minėta aukščiau, literatūroje galime rasti pačių įvairiausių variantų – nuo 2.30 iki 4.00 ir žinoma, beveik visada nenurodoma koks laikas turima mintyje.

    Pretenduojančius į mokslinius darbus dažnai autoritetingai pareiškiama: karas prasidėjo 3.30 Berlyno laiku. Ir nuoroda į dokumentą duodama. Štai to dokumento tekstas.

    VOKIETIJOS SAUSUMOS KARINIŲ PAJĖGŲ VYRIAUSIOJO VADO
    POTVARKIS
    DĖL SOVIETŲ SĄJUNGOS PUOLIMO LAIKO PASKYRIMO

    1941 metų birželio 10
    Remiantis sausumos pajėgų vyriausiosios vadovybės pateiktu pasiūlymu, Vyriausioji ginkluotojų pajėgų Vadovybė nustatė tokius terminus pasiruošimui kariniams veiksmams:
    1. Operacijos „Barbarosa“ diena „D“ siūloma nustatyti birželio 22.
    2. Šio termino perkėlimo atveju atatinkami sprendimai bus priimti ne vėliau kaip birželio 18. Duomenys apie pagrindinio smūgio kryptį šiuo atveju ir toliau bus laikomi paslaptyje.
    3. Birželio 21 dieną 13.00 kariuomenei bus perduotas vienas iš sekančių dviejų signalų:
    a) signalas “Dortmund”. Jis reiškia, kad puolimas, kaip ir buvo planuota, prasideda birželio 22 ir kad galima pradėti atvirai vykdyti įsakymus;
    b) signalas „Altona“. Jis reiškia, kad puolimas perkeliamas į kitą terminą; bet šiuo atveju jau reiks parodyti vokiečių kariuomenės sutelkimo planus, nes ji bus visiškoje kovinėje parengtyje.
    4. Birželio 22, 3 valandos 30 minučių: sausumos pajėgų puolimo pradžia ir aviacija kerta sieną. Jei meteorologinės sąlygos užlaiko aviaciją, tai sausumos kariuomenė pradeda puolimą savarankiškai.
    Pavedimu:
    Halderis
    (Tekstas paimtas iš V.I.Dašičevas „Vokiškojo fašizmo strategijos bankrotas“, t.2, 128 psl., vertimas mano)

    Atrodytų viskas aišku? Ne visai aišku. Jau ir po šio potvarkio išleidimo puolimo laiko pradžia buvo vokiečių armijų aukštųjų vadų ginčo objektas.
    Ištraukos iš Franco Halderio dienoraščio. 1941 metų birželio 13.

    „Neišspręstas klausimas – puolimo pradžios laikas. Dalis korpusų vadų siūlo pradėti puolima švintant, o ne 3.30.“ 1941 metų birželio 14.

    „Tuo pačiu buvo nuspręsta, kad puolimo pradžia perkeliama iš 3.30 į 3.00.“Ginčai dėl puolimo pradžios laiko vyko ir toliau, ypač tarp grupių „Centras“ ir „Šiaurė“ vadų fon Leebo ir fon Bocko. Citata iš fon Bocko dienoraščio.1941.06.20.

    „Leebas [armijų grupės C – nuo 1941 metų birželio 22 armijų grupės „Šiaurė“ vadas] aplamai nori pradėti puolimą 10 minučių anksčiau.“Tai ar pavyko susitarti vokiečių vadams? Į šį klausimą atsakyti šiuo metu negaliu, lieka tik spėlioti. Neginčijamai galiu teigti tik apie armijų grupės „Šiaurė“ puolimo pradžios laiką. Jūsų dėmesiui fragmentas iš armijų grupės „Šiaurė“ 4-ojo tankų grupės XLI armijos korpuso 6-osios tankų divizijos karinio dienoraščio.

    Dortmund 3.05 Uhr 22.6.41.

    Šiekt tiek keista, kad tokie pedantiškai tikslūs vokiečiai artilerinę parengtį pradėjo 1 (viena!) minute anksčiau, nei kad buvo įsakyta. Dar vienas minėto dienoraščio fragmentas.

    3.04 Uhr Beginn des Artilleriefeuers.

    Bet nebūsime smulkmeniški ir manysime, kad kiti armijų grupės „Šiaurė“ daliniai artilerijos parengtį pradėjo taip, kaip buvo nurodyta – 3.05 Berlyno laiku.

    Dabar, kai pagal archyvinius dokumentus žinome, kada tiksliai prasidėjo kariniai veiksmai, dar kartą perskaitykime vokiečių generolų prisiminimus:

    Erichas Manšteinas (armijų grupės „Šiaurė“ LVI armijos (motorizuoto) korpuso vadas). Atsiminimų knyga “Prarastos pergalės”.

    Birželio 21 d. 13 val. 00 min. korpuso štabas gavo įsakymą pradėti puolimą kitą rytą 3 val. 00 min.Erhardas Rausas (armijų grupės „Šiaurė“ 4-ojo tankų grupės XLI armijos korpuso 6-osios tankų divizijos 6-osios motorizuotos brigados vadas). Atsiminimų knyga “Tankų operacijos Rytų fronte”.

    Artilerinė parengtis prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną 3.05 val.Vadinasi, vokiečių generolų prisiminimais galima tikėti? E.Manšteinnas suklysta keletu minučių, o štai E.Rauso žodžiai visiškai sutampa su dokumentais.

    O kada pradėjo puolimą armijų grupė „Centras“? Patikimų dokumentų šiuo klausimu, deja, neturiu, tad dar kartą perskaitykime prisiminimus.

    Hermanas Hotas (armijų grupės „Centras“ 3-os tankų grupės vadas). Prisiminimų knyga “Tankų operacijos”.

    Birželio 22 dieną trečią valandą su minutėmis keturi tankų grupės korpusai, remiami artilerijos ir aviacijos, kirto valstybinę sieną.Heincas Guderianas (armijų grupės „Centras“ 2-os tankų grupės vadas). Prisiminimų knyga “Kareivio atsiminimai”.

    Tą lemtingą dieną, 1941 metų birželio 22, 2.10 aš išvykau į savo grupės vadavietę, esančią observatorijoje Bogukaluose, už 13 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bresto. 3.10, kai aš ten atvykau, buvo dar tamsu. 3.15 mūsų artilerija atidengė ugnį.Taigi, jeigu H.Hotas kalba neapibrėžtai, tai H.Guderianas konkretus – 3.15.
    Nesakau, kad buvo tikrai taip, bet tai tiesiog mano spėjimas. Gal tarp 3.05 ir 3.15 esančios 10 minučių ir yra būtent tos, kurias mini savo atsiminimuose fon Bokas. Trečią kartą pakartosiu tą citatą. Paryškinimas mano.

    „Leebas [armijų grupės C – nuo 1941 metų birželio 22 armijų grupės „Šiaurė“ vadas] aplamai nori pradėti puolimą 10 minučių anksčiau.“

    Bent aš linkęs manyti, kad taip ir buvo, kad armijų grupė „Šiaurė“ puolimą pradėjo 10 minučių anksčiau, nei armijų grupė „Centras“.O kol kas turime tik vieną absoliučiai patikimą faktą: karas nuo Nemirsetos iki Vištyčio prasidėjo 3.05 Berlyno laiku arba 4.05 Lietuvoje galiojusiu Maskvos laiku.

    Taigi, išsiaiškinome kada prasidėjo sovietų – vokiečių karas, liko tik maža abejonė dėl 10 minučių, kuri praktiškai nieko nekeičia. Tad galime ir atsakyti į straipsnio pradžioje iškeltą klausimą abejonę:

    Jei pavyktų įrodyti, kad laikas tarp Vokietijos ir Maskvos skyrėsi dviem valandom, tokiu atveju tektų perrašyti straipsnius, disertacijas, vadovėlius, knygas ir t.t. Iškiltų net pavojus kertinei sovietinės karo pradžios istorijos frazei – “klastingai, nepaskelbus karo”, nes paaiškėtų, kad Šulenburgas įteikė notą V.Molotovui dar prieš karinių veiksmų pradžią.Jei tikėsime SSRS užsienio reikalų ministro V.Molotovo ir Vokietijos pasiuntinio Sovietų Sąjungoje F.Šulenbergo pokalbio užrašu (dokumentų rinkinys „1941 metai“, antras tomas, dokumentas Nr.608), F.Šulenburgas pareiškimą įteikė 5 val. 30 min. Maskvos laiku. J.Felštinskio sudarytame dokumentų rinkinyje „Skelbti galima. SSRS – Vokietija 1939 – 1941“ yra pateikiama Vokietijos užsienio reikalų ministro Ribentropo ir Sovietų Sąjungos pasiuntinio Vokietijoje Dekanozovo pokalbio užrašo fotokopija, kurioje matosi, kad tas pokalbis vyko 1941 metų birželio 22 dieną 4 valandą Berlyno laiku.

    Paspauskite paveikslėlį, jeigu norite jį pamatyti didesnį

    Išvada – karą Vokietija Sovietų Sąjungai paskelbė, bet tai buvo padaryta tada, kai karo veiksmai jau buvo prasidėję. Galima diskutuoti, kodėl taip atsitiko. Viena iš versijų: Maskvoje buvo delsiama priimti Šulenburgą, o Berlyne Dekanozovas delsė važiuoti į Reicho kanceliariją. Tačiau net jeigu karas būtų paskelbtas valanda anksčiau, tai jau nieko nebūtų lėmę. Signalas „Dortmund“ buvo perduotas dar birželio 21 dieną…Ir dar vienas įdomus dalykas. Karo skelbimas pagal tarptautinę teisę tuo metu buvo reglamentuojamas 1907 metų Hagos konvencijos “Apie sausumos karo įstatymus ir papročius” 42 ir 43 straipsniais. Hagos konvencijos buvo privalomos šalims – signatarėms. Sovietų Sąjunga prie šių konvencijų prisijungusi nebuvo. Tad gal žiūrint formaliai, vokiečiai, pagal tarptautinę teisę gal ir neturėjo paskelbti karą? Nežinau…

    Nenoriu teisinti vienų ar kaltinti kitų. Tiesiog norėjau išsiaiškinti – kada prasidėjo SSRS – Vokietijos karas.

    P.S. Jau parašęs šias eilutes dar kartą perverčiau tris vieno autoriaus knygas ir jose radau dar vieną „10 minučių skirtumo“ hipotezės patvirtinimą. Žinoma, V.Haupto knygos tai ne dokumentų rinkiniai, bet vis dėl to sutapimų pakankamai daug.

    Verneris Hauptas. „Armijų grupės „Šiaurė“ mūšiai“. Maskva, Jauza, 2006. 29 psl.
    „Virš miškų, pievų ir slėnių dar draikėsi rytinis rūkas, kai 1941 metų birželio 22 dieną 3.05 ryto vokiečių pabūklai iššiepė savo žiotis, kad virš Rusijos pasėtų ugnį ir mirtį.“

    Verneris Hauptas. „Armijų grupės „Centras“ mūšiai“. Maskva, Jauza, 2006. 9 psl.
    „Kai laikrodžių rodyklės rodė 3.15 atėjo laikas artilerijai.“

    Verneris Hauptas. „Armijų grupės „Pietūs“ mūšiai“. Maskva, Jauza, 2006. 16 psl.
    „Ir štai laikrodžių rodyklės parodė 3.15. Šimtai visų kalibrų pabūklų šia minutę pradėjo šaudyti ir paleido tūkstančius sviedinių į išžvalgytus pasienio įtvirtinimus ir transporto mazgus.“

    Šiame puslapyje 1 komentaras

    1. admin says:

      quattro51 | Rgs 07, 11:36 |
      Komentarai: 22

      Straipsnis tikrai geras, siekiama visiško tikslumo. Bet kaip supratau tik iš armijų grupės “Šiaurė” vado fon Leeb’o užsispyrimo “Šiaurė” puolė 10min. anksčiau? Nu ta prasme, jis norėjo pulti 10min. anksčiau tai taip ir padarė?
      [ taisyta Rgs 07, 11:37 ]

      “Visi žino, kad tai neįmanoma. Tačiau ateina neišmanėlis, kuris apie tai nenutuokia, ir padaro.” – Albertas Enšteinas
      Arvydas | Rgs 07, 12:40 |
      Komentarai: 129

      Tai, kad AG”Šiaurė” pradėjo puolimą 10 min. anksčiau nei AG “Centras” yra tik mano hipotezė. Štai ką turim.
      Dokumentais įrodyta, kad AG “Šiaurė” puolimą (t.y. artilerinę parengtį) pradėjo 3.05. Taip pat, jei tikėti fon Boko prisiminimais, tarp jo (AG “Centras” vado) ir fon Lėbo (AG “Šiaurė vadas) buvo nesutarimai dėl puolimo pradžios laiko. Kada pradėjo puolimą AG “Centras” dokumentais įrodyti (bent kol kas) negaliu, remiuosi tik citatomis iš prisiminimų. O prisiminimai – nelabai patikimas dalykas, dažnai jie būna prieštaringi.
      Galimas dar vienas variantas. Dalis AG “Centras” dalinių (sakykim nuo Vištyčio ežero pietinio kranto iki Polesės pelkių šiaurinio krašto) pradėjo puolimą 3.05, daliniai nuo Polesės pelkių pietinio krašto – 3.15. Kodėl taip gali būti? Pažiūrėkit į Goto prisiminimus. Pagal jį puolimas prasidėjo trečią valandą su minutėmis. Neaišku kiek tų minučių, gali būti 5, gali būti ir 15. Tačiau Horstas Orlofas, karo pradžioje buvęs 7-osios tankų divizijos tankų kuopos vadas, teigia, kad puolimas prasidėjo 3.05. Priminsiu, kad 7 tankų divizija buvo AG “Centras” sudėtyje, ji puolė maršrutu Kalvarija – Simnas – Alytus-Vilnius.
      Tad puolimo pradžios laiko klausimas aiškus tik dalinai.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      rix | Rgs 11, 15:16 |
      Komentarai: 18

      Reikia pripažinti – šis straipsnis tai ištiesų didelis darbas, išnagrinėta daug šaltinių, bet kad nieko naujo neatsiskleidė, karas prasidėjo 3 ryto Berlyno laiku arba 4 Maskvos. Na o dėl minučių tai teko skaityti, kad pirmieji pienierių ar žvalgybiniai daliniai veiksmus pradėjo ir prieš 3 valandą (Berlyno laiku).

      Arvydas | Rgs 11, 18:01 |
      Komentarai: 129

      augiau kaip prieš metus panašus teiginys buvo išsakytas aptariant šį mano (tada dar nepapildytą) straipsnį svetainėje “antraspasaulinis” – http://www.antraspasaulinis.net/e107_plugins/content/content.php?content.719
      Tad tenka dar kartą rašyti ta pačia tema, kai kur pasikartosiu su metų senumo pranešimu.
      Visai nenuostabu, kad aš nepasakiau nieko naujo. Karas prasidėjo tada, kada prasidėjo ir mes nieko jau nepakeisime. Kitas dalykas, ar tai yra plačiai žinoma. Esu nustebintas tuo, kad tu (neprieštarausi dėl tujinimo?) žinojai, kada prasidėjo karas ir koks tada buvo laikas, apie tai, kad 1940 metų pavasarį Vakarų Europoje (tame skaičiuje ir Lietuvoje) buvo įvestas vasaros laikas, kad 1940 vasaros pabaigoje Lietuvoje dar kartą buvo pasuktos laikrodžio rodyklės. Vadinasi, vargau be reikalo.
      Prašau tavęs ir kitų – padarykite eksperimentą – užduokite klausimą apie tai:
      1.kada prasidėjo vokiečių sovietų karas.
      2.koks tada buvo laikas Berlyne, Maskvoje ir Lietuvoje.
      Ne, ne bet kam užduokite juos, o žmonėms bent kiek besidomintiems karo istorija: istorijos mokytojams, docentams ir pan. Būtų malonu išgirsti įspūdžius apie gautus atsakymus.
      Citata iš mano pranešimo svetainės antraspasaulinis forumo.
      O tai, kad šis klausimas net ir specialistams tamsokas miškas – šviežiausias pavyzdys – http://www.rian.ru/online/20060622/49902416.html Nesuprantantiems rusiškai paaiškinu – tai agentūros RAI Novosti online press konferencija SSRS – Vokietijos karo pradžios 65-ųjų metinių proga. Dalyviai – M.Garejevas ir A.Isajevas. Ir trumpa citata iš A.Isajevo pirmojo atsakymo:
      “nesutapimas laike sutinkamas per visą karą ir tai yra dėl to, kad tarp Maskvos ir Berlyno laiko buvo dviejų valandų skirtumas […] SSRS užpuolimo laiku reikėtų laikyti 1941 metų birželio 22 dienos 3 val.30min. Maskvos laiku”.
      Tikriausiai nereikia aiškinti kas yra A.Isajevas?
      Citata iš “Lietuva 1940 -1990” 2005 metų leidimas. Doc.P.Stankero straipsnis “Žaibp karas Lietuvoje”.
      1941 m. birželio 22 –ąją, sekmadienį, 3 val. 30 min. Berlyno laiku nuskambėjus sutartam slaptažodžiui „Dortmund“.
      Taip, žvalgybiniai daliniai iš tikro pradėjo skverbtis į priešininko teritoriją dar iki pirmųjų artilerijos salvių. O bombonešiai sieną kirto dar anksčiau. Bet karo pradžia vis tik laiko artilerinės parengties pradžia.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      rix | Rgs 12, 09:41 |
      Komentarai: 18

      Dėl karo pradžios laiko galiu atsakyti šitaip – Tai, kad “vokiškieji fašistai” įsiveržė į miegojusią SSRS kelios /keliolika minučių po 4 Maskvos laiku bent prieš 15- 20 m. (kuomet sėdėjau mokykliniame suole) skelbė kiekvienas mokyklinis vadovėlis, čia vos ne chrestomatinė neginčytina tiesa tapusi buvo. Dėl Berlyno laiko, tai pakanka peržvelgti kad ir tavuosius paminėtus vokiečių karo vadų memuarus/šaltinius, vėl gi išskirtinai kalbama apie 3 valandą ryto + kelios/keliolika minučių. Lietuvoje jie laisvai pasiekiami bent 15 metų ir nepastebėjau, kad bent vienas būtų klydęs, o jei kartą kur ir suklydo, tai man šitai neabejotinai prasprūdo pro akis net neužsifikasavus kaip nereikšmingas dalykas teisingai skaičius rodančioje visumoje. Mes gi kalbame apie 1941 06 22 dieną, ir čia vėl gi iš esmės niekas neprieštarauja, tie laikai žinomi iš seno. Sutinku, kad laikai 1939 09 01 – 1945 05 08 kaitaliojosi, buvo įvairiai sukinėjamos rodyklės, dėl to atlikti tyrimai yra įdomūs, prisipažįstu, daug ko nežinojau, bet manyčiau šie pastebėjimai labiau tiktų rubrikai pavadinimu laiko skirtumai Antrojo pasaulinio karo metu, juk, kaip minėjau dėl 1941 06 22 viskas senokai žinoma ir skelbiama teisingai. O tai kad Isajevas ar kitas rimtas istorikas padarė liapsusą – na kam gi nepasitaiko suklysti, apie karo laikotarpį dar ne tokių nusifantazavimų galima rasti.

      Arvydas | Rgs 12, 17:26 |
      Komentarai: 129

      Ar tikrai apie tai buvo rašoma vadovėliuose? Tai kodėl tų “chretomatinių tiesų” nežino ne tik istorijos mokytojai, bet rimti istorikai, docentai, istorijos mokslų daktarai?
      Manau, kad to priežastį yra tiksliai nusakęs S.Jegelevičius.
      1940 – 1941 m. ir vėliau Lietuva pergyveno kelis laiko juostų pasikeitimus, todėl literatūroje esama painiavos dėl Vokietijos – SSRS karo pradžios ir įvairių jo pradinių veiksmų laiko.
      Tad 2006 metais docentui ne viskas buvo aišku, ką ten vadovėliai…Ar jis irgi liapsusą parašė?
      Vokiečių generolų prisiminimai – dar ne įrodymas. Prisiminimuose itin dažnai pasitaiko klaidų. Žr. J.Urbšio prisiminimus. Kitas dalykas, kad tuose vokiečių prisiminimuose kalbama apie Berlyno laiką, bet nei žodžio apie Maskvos laiką. Bet gal buvo aišku, kad puolimas prasidėjo Maskvos laiku? S.Jegelevičius.
      Sovietinėje literatūroje paprastai nurodoma: birželio 22 d. 4 val. ryto, nors randama ir 3 val. 50 min. laiko nuorodas.
      Drįstu priminti, kad A.Isajevo “liapsusas” 3.30 taip pat labai “einantis”. Tokį laiką mini tas pats S.Jegelečius, istorijos mokslų daktaras P.Stankeras 2005 metų straipsnyje “Žaibo karas Lietuvoje” (1941 m. birželio 22 –ąją, sekmadienį, 3 val. 30 min. Berlyno laiku nuskambėjus sutartam slaptažodžiui „Dortmund“.) Galima pateikti ir visai šviežią, šių metų pavyzdį. Žinomo istoriko Tomo Baranausko straipsnis “Skaudžios birželio dienos”. Straipsnis yra čia http://lietuvos.istorija.net/publicistika/birzelio_sukilimas.htm
      Karas prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. 3 val. 30 min. Berlyno laiku.
      Tai kaip čia išeina? Mokykliniuose vadovėliuose buvo visa tai rašoma dar prieš 15 – 20 metų, o rimti istorikai…Vienas padarė liapsusas, kitas suklydo, trečias apsiriko, ketvirtas susipainiojo…Jie ką mokyklinių vadovėlių pasiskaityti negali? Ar vis tik tuose vadovėliuose nebuvo ir nėra “chrestomatinių tiesų”?

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      rix | Rgs 17, 09:31 |
      Komentarai: 18

      Na gerai, tarkim man atmintis isdūlėjo ir aš suklydau dėl tos 4 valandos ryto Maskvos laiku. Galbūt pasąmonėje užsifiksavo Molotovo pranešimas tautai pranešęs apie 4 valandą ryto. Kaip pats mini laikų nurodoma daug – štai Žukovas giriasi sužinojęs 3 07 aišku Maskvos laiku, (tuo metu Berlyne buvo 2 07) (Первое сообщение о начале войны поступило в Генеральный штаб в 3 часа 07 минут 22 июня 1941 года) po ko jis, būktai, uoliai žadinęs Staliną.
      Man pavyko rasti tik vieną vokiečių dokumentą, kuriame aiškiai fiksuojama valanda, – o būtent Ribentropo oficialus pranešimas Dekanozovui apie karo pradžią – ten nurodoma 4 valanda ryto Berlyno laiku. Niekaip nepatikėsiu, kad vokiečiai pirma informavo sovietus, o tik po to pradėjo karo veiksmus.
      Dėl Isajevo liapsuso – pas jį tekstuose daugybė netikslumų, o kad kiti kolegos pasigauna kokį tai faktą ir publikuoja net netikrinę, tai jau rusų istorikų problemos, negi čia kas stebėtino, kad Rytų kaimynų istoriniuose tekstuose ir ypač vertinimuose švelniai tariant ne viskas tvarkoje.
      Tiesa internete teko rasti kiek ilgesnę straipsnio dėl karo pradžios versiją, gal joje matyti ir tavasis įdirbis, gal šiaip paplagijavo, nes akivaizdžai matyti neatsistiktiniai sutapimai:
      http://users.i.com.ua/~zhistory/time2206.htm
      http://users.i.com.ua/~zhistory/tim2206b.htm
      http://users.i.com.ua/~zhistory/tim2206c.htm
      http://users.i.com.ua/~zhistory/tim2206d.htm

      Jexter | Rgs 18, 16:00 |
      Komentarai: 21

      Kiek man žinoma tai Arvydo buvo atsiklausta dėl jo tyrinėjimų panaudojimo, ar tai jis pats netgi išvertė ir pasiūlė… Na bet manau jis pats geriau atsakys

      Oberleutnant Jexter
      Kommandant Panzer Lehr Division
      Panzergruppe Dietrich
      Deutsche Wermacht
      Arvydas | Rgs 18, 20:33 |
      Komentarai: 129

      dėl vadovėlių. Kiek pavyko jų rasti, nei viename jų neradau kalbama apie laiką. Kita vertus vargu ar būtina kimšti į galvą tokias detales. Tegul jie bent metus, mėnesį ir dieną atsimena.
      Dėl Isajevo ir kitų istorikų liapsusų. Jais aš norėjau iliustruoti tai, kad tikslus puolimo laikas vis tik nebuvo visuotinai žinomas, tikslus puolimo pradžios laikas (mano nuomone) nebuvo tapęs chrestomatinė tiesa.
      Ukrainiečio Keistuto Zakoreckio (įdomus vardas ar ne?) svetainėje esantis tekstas – tai mūsų bendras projektas. Tai jis uždegė mane šia idėja. Pradinė tyrinėjimų mintis buvo įrodyti, kad laiko skirtumas buvo dvi valandos ir kad karą vokiečiai paskelbė dar prieš prasidedant koviniams veiksmams. Kaip matome buvo šiek tik kitaip. Taip, vokiečiai notas (Maskvoje ir Berlyne) įteikė jau prasidėjus karui, tačiau, mano nuomone, tai buvo sovietų “nuopelnas”. Maskvoje Molotovas delsė priimti Šulenburgą, Berlyne Dekanozovas delsė važiuoti pas Ribentropą.
      Dėl Žukovo. Iš kur paėmei tą citatą? Lietuviškoje knygoje, o ir rusiškoje militeros versijoje ta vieta skamba šiek tiek kitaip.
      ” valandą 07 minutės AD telefonu man paskambino Juodosios jūros laivyno vadas admirolas F.Oktiabrskis ir pranešė: “Laivyno VNOS sistema raportuoja, kad iš jūros pusės artėja daug nežinomų lėktuvų;”
      Taigi – lėktuvai tik artėja. O kada jie pradėjo bombarduoti? Už poros pastaripų štai toks tekstas.
      “3 valandą 30 minučių Vakarų apygardos štabo viršininkas generolas V.Klimovskichas pranešė apie vokiečių aviacijos antskrydį virš Baltarusijos miestų.”
      Vėl 3.30. Tad gal ir ši vieta buvo viena iš priežasčių, kodėl daugeliui yra užsifiksavę toks puolimo pradžios laikas – 3.30.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      rix | Vas 25, 18:48 |
      Komentarai: 18

      Pabandysiu atgaivinti kiek primirštą diskusiją dėl Vokietijos kariuomenės įsiveržimo į SSRS bei SSRS okupuotas teritorijas pradžios, o gal kiek tiksliau būtų pasakyti, vokiečių armijų įsiveržimo tikslaus laiko konceptualizacijos vingius pretendavusioje į „mokslinės“ vardą sovietinėje literatūroje. Arvydas užduoda retorinį klausimą: kaip čia išeina? Mokykliniuose vadovėliuose buvo visa tai rašoma (apie 4 valandą ryto įvykusį puolimą) dar prieš 15 – 20 metų, o rimti istorikai to tarsi nežino.
      Nagi pažiūrėkim ką apie karo pradžią prieš 20 – 30 metų rašė tuometiniai “rimti oficialūs istorikai”. Bene pačiais solidžiausiais Antrojo pasaulinio karo peripetijas nušviečiantys fundamentaliaisiais veikalais yra laikytini 12-os tomų “История второй мировой войны 1939 – 1945, М.: Воениздат, 1973-1982“ bei „История Великой Отечественной войны Советского Союза, M. 1960“

      Pirmojo veikalo 4-ojo tomo 30-ame puslapyje lakoniškai pažymima: На рассвете (auštant)
      Antrojo veikalo 2-ojo tomo 61 puslapyje skaitome:
      22 июня 1941 г. В 4 часа утра фашистская Германия, вероломно нарушив договор о ненападении, внезапно, без объявления войны, напала на Советский Союз. Vertimas: 4-ą valandą ryto fašistinė Vokietija, apgaulingai sulaužiusi taikos sutartį, užpuolė SSRS-ą.

      Pažvelkim dar keletą knygų:

      Великая Отечественная война Советского Союза 1941-1945: Краткая история. — М.: Воениздат, 1984.
      На рассвете 22 июня 1941 г. гитлеровская Германия вероломно, без объявления войны напала на Советский Союз. В 4 часа утра тысячи фашистских орудий внезапно открыли огонь… (puslapis 55) Vertimas : 1941 metų birželio 22-ą dieną, auštant, hitlerinė Vokietija apgaulingai, nepaskelbusi karo užpuolė SSRS. 4-ą valandą ryto tūkstančiai pabūklų apšaudė it t.t.

      Великая Отечественная Война. Краткий научно-популярный очерк» М. 1970 ir kitų metų leidimai (В 4 часа утра, puslapis 57)

      Великая Отечественная война, 1941-1945. События. Люди. Документы М 1990 (В 4 часа утра, puslapis 28)

      Dėl Objektyvumo pasakysiu, kad buvo madinga iš vis nepaminėti tikslaus laiko. Štai labai neblogas dokumentų rinkinys „Нюрнбергский процесс над главными немецкими военными преступниками. Сборник материалов в семи томах (в семи томах). Т. V. М., 1960“
      užsimena apie karo veiksmų pradžią be tikslaus laiko apibrėžimo (beje tai kaltinamojo Niurnbergo nuosprendžio nuorašas):
      22 июня 1941 года без объявления войны Германия вторглась на советскую территорию. (puslapis 569)

      Manau, kad pradiniu (originalas) šaltiniu aukščiau minimiems veikalams dėl 4-os valandos ryto įsiveržimo daugeliui autorių tapo V. Molotovo radijo pranešimas gyventojams skambėjęs taip: „Сегодня, в 4 часа утра, без пред’явления каких-либо претензий к Советскому Союзу, без об’явления войны, германские войска напали на нашу страну“. Taip reikalai buvo nušviečiami oicialioje istorijos versijoje. Karo vadų memuaruose galima rasti ir kitokių minčių, neretai užsimenama apie diversantus SSRS teritorijoje vos ne birželio 21 d.

      Na ir galiausiai A. Isajevas (arba jei tikėtume N. Šepečiu – autorių kolektyvas), matomai V. Suvorovo inicijuoti, pradeda savuosius išvedžiojimus, kurių vieną, visiškai pagrįstai ir objektyviai ir iškritikuoja Arvydas.

      Arvydas | Vas 28, 01:26 |
      Komentarai: 129

      Pabandysiu atgaivinti kiek primirštą diskusiją dėl Vokietijos kariuomenės įsiveržimo į SSRS bei SSRS okupuotas teritorijas pradžios
      Galime bandyti kalbėti toliau, tik bijau, kad kartosiuosiu.
      Arvydas užduoda retorinį klausimą: kaip čia išeina? Mokykliniuose vadovėliuose buvo visa tai rašoma (apie 4 valandą ryto įvykusį puolimą) dar prieš 15 – 20 metų, o rimti istorikai to tarsi nežino.
      Nagi pažiūrėkim ką apie karo pradžią prieš 20 – 30 metų rašė tuometiniai “rimti oficialūs istorikai”.
      Su pagarba kolegai rix už toliau einančias citatas iš oficialių sovietinių šaltinių, aš norėčiau šiek tiek perfrazuoti savo teiginį, kad mano mintis taptų kiek aiškesnė. Kaip čia išeina, kad prieš 15, 20, net 40 metų karo pradžios laikas buvo žinomas pakankamai tiksliai (na tikrai nesikabinėsiu dėl tų 5 minučių), o dabar, šiais laikais, dabartiniai mokslininkai šiuo klausimu “plaukioja”. Kad ir toje minėtoje konferencijoje šalia Isajevo sėdėjo Rusijos karinių mokslų Akademijos prezidentas armijos generolas Mahmutas Gareevas Pajuodinta mano, pakartosiu paprastu šriftu – ne bet koks generolas, o karinių mokslų Akademijos prezidentas. Isajevas pasakoja pievas apie dviejų valandų skirtumą ir karo pradžią 3.30 Maskvos laiku, o šalia sėdintis akademikas (buvęs “frontovikas”) tik pritariamai linkčioja galvą.
      Dėl Isajevo liapsuso – pas jį tekstuose daugybė netikslumų, o kad kiti kolegos pasigauna kokį tai faktą ir publikuoja net netikrinę, tai jau rusų istorikų problemos
      Tai kad tai ne tik rusų istorikų problemos, su mūsų istorikais irgi ne geresni reikalai. Jau minėjau keletą, kurie visi kaip vienas kartoja – 3.30, 3.30, 3.30. Panašiai kaip su tuo F.Baltušio laipsniu. Vėlgi įdomus klausimas – kuris pirmas tai parašė, o kurie nusirašė patingėję patikrinti.
      Dėl pradinio šaltinio minėtiems veikalams. Juo gal ir buvo Molotovo kalba. Nors galėjo būti ir kur kas rimtesnis šaltinis – tai koviniai dokumentai.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.
      rix | Vas 28, 14:36 |
      Komentarai: 18

      Galiu beveik garantuoti, kad paryškintasis Rusijos karinių mokslų Akademijos prezidentas armijos generolas Mahmutas Gareevas dar net ir ne tokių dalykų neišmano. Skaniai iš pastarojo pasišaipė Suvorovas – tarkim, dėl SSRS termino rašymo moteriška gimine ( генерал армии Гареев
      пишет термин “Союз Советских Социалистических Республик” в женском роде: “…выступить против СССР тогда, когда она ) Kas nori dar pasijuokti, tiems “Paskutinėje Respublikoje” rekomenduotinas 23 skyrius. Demaskuotų Machmuto nusišnekėjimų į valias. O tu dar stebiesi, kad klaidas daro.
      Dėl Lietuvos istorikų neraštingumo – manau skaito pastarieji Rytų frontą, jei taip, tai pasiskaitys ir pasitaisys, negi ožiuosis?

      Arvydas | Vas 28, 20:16 |
      Komentarai: 129

      Dėl Lietuvos istorikų neraštingumo – manau skaito pastarieji Rytų frontą, jei taip, tai pasiskaitys ir pasitaisys, negi ožiuosis?

      Skaito tie istorikai ir antraspasaulinis ir rytų frontą štai skaito. O kodėl rašai būsimajame laike – pasitaisys. Jau pasitaisė. Apie tai juk rašiau
      http://www.rytufrontas.net/e107_plugins/content/content.php?content.7 – ir apie karo pradžios laiką, ir apie F.Baltušio-Žemaičio laipsnį, ir dar daug kitų dalykų JAU pataisė nesiožiuodami. Tik padėkoti pamiršo.

      Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.

    Komentuoti

    Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.