Dar kartą apie V.Suvorovą, arba Klaidos tikros ir menamos

Dar kartą apie V.Suvorovą, arba Klaidos tikros ir menamos

    …net jeigu aš dėl visko klystu, sutikime su tuo, kad “Ledlaužis” sulaužė abejingumo ledą ir sužadino norą domėtis mūsų istorija
    (iš V.Suvorovo interviu žurnalui “Vremia novostei”)

    Niekaip nesibaigia ginčai dėl šio autoriaus kūrybos. Įvairių tinklalapių forumuose tema apie V.Suvorovą tai priblėsta, tai vėl įsiliepsnoja iš naujo. Tam įtakos turi gegužės 9-osios, birželio 22-osios ir kitomis progomis laikraščiuose ir žurnaluose pasirodantys straipsniai, televizijos laidos, kur V.Suvorovo klausimas nebūna paliktas nuošalyje.

    Tai kaip yra iš tikro? Teisus jis ar neteisus? Esu įsitikinęs, kad vienareikšmiško atsakymo nėra. Vienareikšmiška tik tai, kad būtent V.Suvorovo knygos, bent jau mane, priverčia domėtis SSRS–Vokietijos karo pradžios istorija.

    -1-

    Pradžiai klaidos menamos. Knygų, kuriose kritikuojamas V.Suvorovas yra pakankamai daug, pats V.Suvorovas savo tinklalapyje jų priskaičiuoja bent porą dešimčių. Problema yra ta, kad jose kritikuojama nesiskaitant su priemonėmis, norint žūtbūt pažeminti autorių, parodyti jį kaip neišmanėlį, taip bandant paneigti ir pagrindinę autoriaus mintį – SSRS ruošėsi 1941-aisiais pulti Vokietiją. Labiausiai mane domina šarvuota technika, todėl daugiausiai analizuoju tai, ką V.Suvorovas rašo šia tema, ir tai, kaip kritikai mėgina parodyti jo šios temos “visišką neišmanymą ir melą”. Pasižiūrėkim, kaip tikslui pasiekti naudojami tik “naudingi” šaltiniai, norint parodyti “melą ir neišmanymą”, nutylint “nenaudingus”. Šį kartą bandysiu parodyti, kokie “fokusai” naudojami Vladimiro Gryzūno knygoje “Kaip Viktoras Suvorovas istoriją kūrė”. Knyga išleista Maskvoje, leidykloje “Olma–Press”, leidimo metai 2004-ieji. Gryzūnas – tai dviejų istorikų iš Jaroslavlio – A.M.Lopachino ir M.B.Nuždino – slapyvardis, pasirinktas su ironiškai pašiepiančia aliuzija į V.Suvorovo tikrąją pavardę Rezunas. Nemokantiems rusų kalbos pasufleruoju, kad rusų kalboje žodžio gryzun (грызун) reikšmė – graužikas.

    Ištrauka iš 6 dalies “Trumpai apie visą kitą” 4 skyriaus, 299 – 302 puslapiai. Pasviru šriftu autorius cituoja V.Suvorovą. Laužtiniuose skliaustuose įrašytas skaičius [1] reiškia nuorodą į pastabą puslapio apačioje. Pastabas pateikiu teksto pabaigoje.

    Bet ir tai dar ne viskas. Toliau pas Suvorovą kažkoks iliuzionas.

    “Iš dešimties oro-desanto korpusų penki buvo visiškai sukomplektuoti, o likusieji tiktai pradėjo išsiskleisti. Stalinas turėjo dvidešimt devynis mechanizuotus korpusus. Kiekviename iš jų turėjo būti po tūkstantį tankų, bet po tūkstantį buvo tik trijuose korpusuose, keturi kiti korpusai turėjo po 800–900 tankų, devyniuose korpusuose buvo nuo 500 iki 800 tankų kiekviename, likę trylika korpusų turėjo nuo 100 iki 400 tankų. Ir istorikai daro išvadą: jei ne pilnai sukomplektuoti, reiškia negalėjo 1941 metais Stalinas užpulti Hitlerio. O mes pažiūrėsime į situaciją iš kitos pusės. Taip, Stalinas viso turėjo tik penkis pilnai sukomplektuotus oro–desanto korpusus[1], o Hitleris – nė vieno. Ir visame likusiame pasaulyje – nė vieno. Penkių oro–desanto korpusų pilnai pakanka įvykdyti bet kokią operaciją, suduoti mirtiną smūgį Vokietijai.”

    Štai tau! Numerių magija, skaičių kerai!!! Dėl paskutiniųjų.[2]

    Stalinas turėjo ne ”tris korpusus”, turinčius po tūkstantį tankų, o tiktai du – 6MK ( 1021 tankas) 10-osios armijos sudėtyje, dislokuotos Vakarų YKA [3] ir 1MK ( 1031 tankas), neįėjęs į kokios nors armijos sudėtį, o priklausęs tiesiai savo karinei apygardai – Leningrado KA.[4]

    Korpusų “po 800-900 tankų” Stalinas turėjo ne keturis, o tris – 4MK (892 tankai) 6- osios armijos sudėtyje, dislokuotas Kijevo YKA; 8MK (858 tankai) 26-osios armijos sudėtyje, dislokuotas Kijevo YKA; ir 28MK (869), tiesiogiai pavaldus Šiaurės Kaukazo karinės apygardos, kurioje jis karo pradžioje ir buvo, vadovybei.

    Korpusų, kurie “turėjo nuo 500 iki 800 tankų”, Stalinas taip pat turėjo toli gražu ne devynis, o šešis – 14MK (520 tankų) 4–osios armijos sudėtyje Vakarų YKA teritorijoje; 15MK (733 tankai), pavaldus tiesiogiai Kijevo YKA vadovybei; 16–asis (608 tankai), įėjęs į Kijevo YKA 12–ąją armiją; 22MK (647 tankai), įėjęs į Kijevo YKA 5–osios armijos sudėtį, o taip pat 12–asis (730 tankų) 8-osios armijos sudėtyje ir 3MK (672) 11–osios armijos sudėtyje – abu Pabaltijo YKA.[5] Taip pat “nuo 100 iki 400 kiekviename turėjo” ne trylika korpusų, o tik devyni, nepatingėsiu išvardinti visus – 11MK (237 tankai) Vakarų YKA 3–osios armijos sudėtyje; 13–asis (294 tankai) Vakarų YKA 10–osios armijos sudėtyje; 9–asis (285 tankai) , 19–asis (280 tankų) ir 24–asis (222 tankai) MK, pavaldūs tiesiogiai Kijevo YKA vadovybei; 18–asis (280 tankų) tos pačios “supersmogamiosios” 9–osios armijos sudėtyje Odesos KA; o taip pat 25–asis (300 tankų), 26–asis (184 tankai) ir 27–asis MK (356 tankai), pavaldūs tiesiogiai atitinkamai Charkovo KA, Šiaurės Kaukazo KA ir Vidurinės Azijos KA vadovybėms. Tačiau tai dar toli gražu ne viskas. Iš visiškai absurdiško suvorovinio sąrašo kažkokiu būdu iškrito trys mechanizuoti korpusai, kuriuose buvo nuo keturių šimtų iki penkių šimtų tankų – 2MK (489 tankai) “supersmogiamojoje” 9–ojoje armijoje prie Rumunijos sienos, 10MK Leningrado KA (469 tankai) [6] ir 23MK (413 tankų) Oriolo KA. Bet visiškai aišku, kodėl Suvorovas pamiršo apie dar du nelaimingus mechanizuotus korpusus, kurie nepritempė iki šimtinės – 20MK (93 tankai) ir 17MK (36 tankai), pavaldūs tiesiogiai Vakarų YKA vadovybei [7] – tokią smulkmę smogiamuosiuose “stalininės agresijos” daliniuose minėti gėda net jam. O juk abu šie mechanizuoti korpusai – pats koks tik gali būti pirmasis ešelonas! Arti sienos, ypatingosiose apygardose!![8]

    Ir, pagaliau, apie septintą ir dvidešimt pirmą (Maskvos KA) mechanizuotus korpusus duomenų nėra. Žinoma tik kiek tankų juose buvo bendroje sumoje. O jei jų nėra nei sovietiniuose nei postsovietiniuose istoriniuose leidiniuose, įskaitant ir paskutiniųjų metų leidinius, tai iš kur jie gali atsirasti pas mūsų užsienio pilietį? Jis ir su gerai žinomais skaičiais žiūrėk kiek primaišė. Vos išpainiosi.

    [1] O kas taip kalba? Iš kur staiga tokie duomenys?
    [2] Aš specialiai pateikiu mechanizuotus korpusus, nurodydamas pavaldumą ir karinę apygardą, kurioje jie birželio viduryje bazavosi, kad jūs pažiūrėtumėte į aprūpinimą pagrindinio puolimo instrumento – tankų junginių – pagal Suvorovą įeinančių į pirmąjį sovietinės kariuomenės ešeloną. Šis instrumentas – mechanizuoti korpusai, sutelkti arti Sovietų Sąjungos vakarinių sienų – Odesos, Kijevo ypatingojoje, Vakarų ypatingojoje, Pabaltijo ypatingojoje ir Leningrado karinėse apygardose. Iki birželio 22–osios be jų ten išvyko dar 5-asis, 26–asis ir 27–asis MK.
    [3] Duomenys apie visus MK (išskyrus atvejus, kai nurodoma kitaip] – žr.: I.Drogovozas ir kt. Geležinis DVRA kumštis. 1932–1941. psl. 22.
    [4] Žr.: 1941 metai – pamokos ir išvados. M.: Vojenizdat, 1992. psl. 29.
    [5] Duomenys apie 3 ir 12MK žr.: 1941 metai – pamokos ir išvados. M.: Vojenizdat, 1992. psl. 29
    [6] Žr.: 1941 metai – pamokos ir išvados. M.: Voenizdat, 1992. 29 psl.
    [7] Visi skaičiai – žr.: I.Drogovozas ir kt. Geležinis DVRA kumštis. 1932–1941. 22 psl.
    [8] 1941 metai – pamokos ir išvados. M.: Voenizdat, 1992. 29 psl.

    Perskaičius šį tekstą, pirmas įspūdis turėtų būti maždaug toks: V.Suvorovas kažką rašė apie mechanizuotus korpusus ir apie tankų skaičių juose. Turbūt kažką pripainiojo, nes V.Gryzūnas aiškina, kad blogai pas V.Suvorovą su pirmos klasės aritmetika – nesuskaičiuoja iki dešimties. Bandom pasiaiškinti kas iš jų teisus.

    Pradžiai – priekaištai V.Suvorovui. Esminis daugelio jo kūrinių trūkumas – retai kur sutinkamos nuorodos į šaltinius, iš kurių paimti vieni ar kiti skaičiai. Gal tie skaičiai ir teisingi, bet aš ir pats noriu įsitikinti jų teisingumu. Kaip toj rusiškai geriau skambančioj patarlėj – pasitikėk, bet tikrink ( dovieriaj, no provieriaj).

    V.Gryzuno tekste šiuo požiūriu reikalai kur kas geresni – yra nuorodos į knygas, iš kurių jis naudoja faktus.

    Bandom analizuoti tekstą iš eilės. V.Suvorovo frazė: Stalinas turėjo dvidešimt devynis mechanizuotus korpusus. V.Gryzunas šio skaičiaus neneigia, tiesiog jis pradeda vardinti, kiek kuris korpusas turėjo tankų ir pagal tai grupuoja juos. Kad būtų paprasčiau, ir V.Suvorovo, ir V.Gryzuno pateikiamus duomenis suvedžiau į lentelę.

    1 lentelė. Mechanizuotų korpusų skaičius pagal turimus tankus

    Paaiškėja įdomus dalykas – V.Gryzunas mini tik 27 mechanizuotų korpusų numerius, konkrečius duomenis pateikia apie 25 korpusus. Apie Maskvos karinės apygardos korpusus duomenų nepateikia. Bendra buhalterija – apie du nutyli visai, dar apie du neturi duomenų. Bet kritikuoja. Na na…

    Trumpas nukrypimas nuo temos. Pabandysiu trumpai paaiškinti tiems, kurie galbūt nežino, kas tai yra mechanizuotas korpusas. Prieškarinio pavyzdžio mechanizuotas korpusas (MK) – tai karinis junginys, susidedantis iš dviejų tankų divizijų (TD) ir vienos motorizuotos divizijos (MD) bei kelių smulkesnių dalinių: artilerijos, žvalgybos, ryšių, ūkio ir t.t. Pilnai sukomplektuotas korpusas turėjo turėti 1031 tanką: po 375 kiekvienoje TD, 275 MD ir 6 korpuso valdyboje. 1941 metų pradžioje buvo trisdešimt MK, kurių numeriai buvo nuo 1 iki 30. 1941 pavasarį 29MK buvo išformuotas ir karo pradžioje jų buvo 29, numeriai buvo nuo 1 iki 28 ir 30.

    Kai supratau, kad V.Gryzunas “pametė” du korpusus, pasidarė įdomu: kuriuos? Kur jie buvo dislokuoti? Kiek tankų buvo juose? Nedaug teko pavargti, radau – V.Gryzunas “pametė” 5MK ir 30MK.

    Bet iš eilės. V.Gryzuno teksto išnašose nurodomi du jo naudojami informacijos šaltiniai: autorių kolektyvo studija “1941 metai – pamokos ir išvados” ir Drogovozo “Geležinis DVRA kumštis”. Yra toks nuostabus žmonijos išradimas – internetas. Šio išradimo pagalba galima pasižiūrėti į abu aukščiau nurodytus šaltinius.

    Lentelė iš “1941 metai – pamokos ir išvados”

    2 lentelė. Vakarų pasienio karinių apygardų mechanizuotų korpusų sukomplektavimas karo pradžioje

    Pastaba. Skliausteliuose nurodytas naujų tankų (KV ir T-34) skaičius

    Sutrumpinimai lentelėje: KA – karinė apygarda; YKA – ypatingoji karinė apygarda.

    Lentelė įdomi, pakankamai informatyvi, bet joje duomenys pateikiami tik apie Vakarų pasienio apygardų mechanizuotus korpusus. Todėl iš karto pabandom pažiūrėti ir į kitą V.Gryzuno naudojamą duomenų šaltinį – I.Drogovozo “Geležinis DVRA kumštis”.

    3 lentelė. Mechanizuotų korpusų tankų kiekybinė sudėtis

    Turint šias dvi lenteles, galima jau daryti ir kai kuriuos pastebėjimus.

    Pirma pastaba – tarp kitko. V.Gryzuno tekste sakoma, kad 28MK buvo Šiaurės Kaukazo karinėje apygardoje, o lentelėje aiškiai parašyta – Užkaukazės karinė apygarda. Klaida ne esminė, bet kruopštumo reikėtų daugiau.

    Antra pastaba – jau iš esmės. Labai nemalonu tai rašyti, bet – V.Gryzunas sąmoningai nutylėjo duomenis iš I.Drogovozo lentelės apie 5MK ir 30MK. Ko buvo tikimasi? Kad ne kiekvienas susiras “Geležinį kumštį” ir pasižiūrės į 22 puslapyje esančią lentelę? Sutinku, 5MK tankų skaičiai ten pateikti bendroje sumoje su 57TD ir 61TD, atitinkamai 30MK irgi bendroje sumoje su kitomis dviem divizijomis. Bet tada taip reikia ir sakyti – yra dar du korpusai, bet tankų skaičius juose pateiktas bendroje sumoje su dar dviem divizijom, atskirti jų nesugebu. Tai kodėl nutylėjo? Turiu dvi versijas. Pirma – pateikus visus duomenis ne tokia įspūdinga būtų V.Suvorovo menamų klaidų aritmetika. Antra versija. Galbūt V.Gryzunas pasimetė, pamatęs lentelės paskutinę eilutę: 30MK + 59, 69TD. Nesutrumpintas šis užrašas atrodytų taip: 30MK + 59TD, 69TD. Būtent paskutinis dėmuo (69TD) ir galėjo sutrikdyti. Reikalas tame, kad iki karo pradžios buvo suformuota 61 tankų divizija, jų numeriai ėjo iš eilės, be tarpų, nuo 1TD iki 61TD. I.Drogovozo pateikiamoje lentelėje staiga iš kažkur išdygsta 69TD. Aha, o jei V.Suvorovas teisus kalbėdamas apie 112TD ( plačiau apie tai bus kalbama žemiau). O viskas yra elementaru ir proziška: korektūros klaida. Išplėstinis užrašas turėtų būti toks: 30MK + 59TD, 69MD (motorizuota divizija). Tiek apie nutylėtus korpusus.

    Jei atsimenat, apie Maskvos karinės apygardos korpusus V.Gryzunas rašė taip:

    Ir, pagaliau, apie septintą ir dvidešimt pirmą (Maskvos KA) mechanizuotus korpusus duomenų nėra. Žinoma tik kiek tankų juose buvo bendroje sumoje. O jei jų nėra nei sovietiniuose nei postsovietiniuose istoriniuose leidiniuose, įskaitant ir paskutiniųjų metų leidinius, tai iš kur jie gali atsirasti pas mūsų užsienio pilietį?

    Va taip. Duomenų apie tuos du nebuvo ir būti negalėjo. Tik bendra suma. Pažiūrim į 3-ią lentelę – tikrai, tik bendra suma. Pažiūrėję į lentelę atidžiau, pamatysime, kad bendra suma taip pat parašyti Pabaltijo karinės apygardos ir Leningrado karinės apygardos korpusų tankų skaičiai. Su pastaraisiais dviem išeitis rasta – duomenys paimti iš 2-os lentelės. Maskvos karinės apygardos korpusai ten nepaminėti. Todėl ir teigia – nėra tokių duomenų. Ir nebuvo. Įskaitant ir paskutiniųjų metų leidinius… Ar tikrai?

    Mano turima V.Gryzuno knyga išleista 2004 metais. Nurodyta joje ir pirmojo leidimo metai – 2003-ieji.

    Siūlau pavartyti M.Meltiuchovo knygą “Praleista Stalino galimybė. Sovietų Sąjunga ir kova už Europą: 1939 – 1941”. Leidimo metai – 2000-ieji. Norintys ją paskaityti ir mokantys rusų kalbą, gali tai padaryti internete. Knygos internetinis adresas – militera.lib.ru/research/meltyukhov. Lenteles paanalizuoti ypatingo rusų kalbos mokėjimo nereikia. Štai viena iš jų. Ji yra prieduose, numeris 13.

    4 lentelė. Mechanizuotų korpusų sukomplektavimas

    * Korpuso valdyba išformuota 1941 m. pavasarį
    ** Bendras Tolimųjų Rytų fronto tankų skaičius.

    Maskvos karinės apygardos mechanizuotus korpusus lentelėje randame be didesnių pastangų. Duomenys apie kiekvieną korpusą pateikti atskirai. Norint, galima atlikti ir sudėties veiksmą: 959 + 175 = 1134. Palyginam gautą skaičių su skaičiumi nurodytu 3-ioje lentelėje – būtent tiek nurodyta buvus tankų Maskvos karinės apygardos mechanizuotuose korpusuose ir I.Drogovozo lentelėje. Prastai ieškojo šių duomenų istorikai iš Jaroslavlio… O gal žinojo apie M.Meltiuchovo studiją, bet vėl nutylėjo. Gal galvojo – nepatikimas. Beje, dėl patikimumo. Kas norit, pabandykit palyginti 2, 3 ir 4 lenteles ir pabandykit rasti jose esminių skirtumų. Norintiems tai daryti rekomenduočiau jas atsispausdinti ant popieriaus, taip bus lengviau lyginti. Aš tikrinau truputį kitaip – bandžiau rasti pirminį šaltinį iš kurio paimti duomenys. V.Meltiuchovo lentelėje pateiktų dalies duomenų pirminį šaltinį radau, tiesa tai duomenys apie 1941.02.10. tankų skaičių – lentelės antras stulpelis iš dešinės. Dokumentų rinkinys “1941 metai”, išleista Maskvoje, 1998 metais. Tomas 1, dokumentas Nr. 282.

    № 282. Raudonosios Armijos Generalinio štabo operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojui generolui–majorui A.M.Vasilevskiui raštas apie formuojamų mechanizuotų korpusų komplektavimą tankais

    № 566685

    1941 metų vasario 22 d.

    Pateikiu suminį žiniaraštį apie formuojamų mechanizuotų korpusų komplektaciją tankais asmeniniam naudojimui 3.

    PRIEDAS: Minėta 2 lape.

    Raudonosios Armijos Generalinio štabo
    viršininko padėjėjas
    generolas-majoras (V.Ivanovas)
    Ginkluotės skyriaus viršininkas
    brigados vadas (Škurenkovas)
    Formuojamų mechanizuotų korpusų komplektavimo tankais suminis žiniaraštis
    (įskaitant 1941 m. gaunamus tankus)

    PASTABA:
    *) Tankų skaičius 41.02.20.
    **) Planinis tankų skaičius mechanizuotuose korpusuose 42.01.01.

    Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinis archyvas. Fondas 16. Apyrašas 2951. Byla 242. lapai 226-228. Mašinraštis ant blanko: “SSRS Gynybos liaudies komisariatas. Darbininkų ir Valstiečių Raudonoji Armijos Generalinis štabas.” Originalas. Žymos: “Visiškai slaptai”, “Ypatingos reikšmės”. Originalas parašas. Priedas – patvirtinta kopija.

    Peržiūrėjus šį dokumentą, galima padaryti keletą išvadų. Pirma išvada. Maskvos karinėje apygardoje buvo vienas “didelis” mechanizuotas korpusas, jau 1941 vasarį turėjęs beveik 800 tankų. Kitas apygardos korpusas – “mažas”, su šimtu tankų. Kita išvada. M.Meltiuchovas savo lentelėms sudaryti naudoja duomenis iš archyvinių dokumentų, todėl nėra pagrindo abejoti jo pateikiamų duomenų patikimumu.

    Na gerai, tegul bus, kad V.Gryzunas gal nepasitikėjo M.Meltiuchovu. Viena iš galimų nepasitikėjimo priežasčių – šis keliose vietose pamini V.Suvorovą ir pamini ne iš blogosios pusės. Tada galima pažiūrėti į kitus šaltinius. Pavyzdžiui, kad ir į tinklalapio rkka.ru dukterinį tinklalapį mechcorps.rkka.ru/files/mechcorps.

    Šiame tinklalapyje yra daug autentiškų dokumentų, o pagyrimų V.Suvorovui čia tikrai nerasit. Gyvuoja šis tinklalapis internete nuo 1999 spalio 28 dienos. Nuorodų į šį tinklalapį kaip į duomenų šaltinį galima rasti net ir pastaraisiais metais išėjusiose kai kuriose Antrojo pasaulinio karo tematikos knygose. Peržvelgiau šio tinklalapio naujienų archyvą. Maskvos karinės apygardos 7MK korpuso statistika ten įdėta 1999 metų gruodžio 5 dieną.

    Remiantis išsakytais argumentais darau išvadą – duomenų apie Maskvos karinės apygardos mechanizuotus korpusus V.Gryzunas galėjo rasti dar prieš rašydamas savo knygą. Variantai – arba blogai ieškojo, arba rado, bet nutylėjo. Nė vienas variantas garbės jiems nedaro.

    Ir baigiat aritmetinę temą. Tankų skaičius mechanizuotuose korpusuose karo su Vokietija pradžioje – “guminis” reikalas. Skirtingų autorių darbuose galima sutikti skirtingus skaičius. Nepaisant to, V.Gryzunas savo įrodinėjimams naudoja I.Drogovozo pateikiamus duomenis kaip galutinės tiesos instanciją. Kas įdomiausia, kad taip apie savo pateikiamus duomenis negalvoja pats I.Drogovozas. Po 3-ia lentele yra štai toks prierašas: “Kituose šaltiniuose randami kiti skaičiai. Taip, pagal Vladimirskio duomenis, Kijevo ypatingosios karinės apygardos 9MK buvo 300 tankų, 19MK – 450, 22MK – 707. Kaip matome, skirtumai pakankamai dideli”. Bet ir šio prierašo V.Gryzunas įsigudrino nepastebėti. Nenaudingas…

    -2-

    Bet gal užteks apie klaidas menamas. Geriau paieškokim tikrų klaidų. Pradžiai smulki klaidelė. Citata iš V.Suvorovo “Paskutinė respublika”, 1 dalis, 5 skyrius, 17 psl.

    ”O dabar mes – apie tai, kad jokios “Pergalės dienos” prie Stalino nustatyta nebuvo. Pirmosios Vokietijos sutriuškinimo metinės – 1946 gegužės 9 – paprasta diena kaip visos. 1947 gegužės 9 – paprasta diena. Ir visi kiti jubiliejai. Jeigu išpuldavo sekmadienis, tą dieną nedirbdavo, neišpuldavo – dirbdavo.”

    Ir be jokių išvedžiojimų tekstas iš oldgazette.ru. Vaizdumo dėlei iš pradžių tekstas originalo kalba.

    “Известия”
    24 декабря 1947г., №302(9524), стр.1.

    В Президиуме Верховного Совета СССР
    Президиум Верховного Совета СССР постановил:
    1. Во изменение Указа Президиума Верховного Совета СССР от 8 мая 1945 года считать день 9 мая – праздник победы над Германией – рабочим днем.
    2. День 1 января – новогодний праздник – считать нерабочим днем.

    Vertimas į lietuvių kalbą:

    “Izvestija” 1947 m. gruodžio 24 d., Nr.302, psl.1
    SSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiume
    SSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas nusprendė:
    1. Pakeičiant 1945 metų gegužės 8 dienos SSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaką, gegužės 9 dieną – pergalės prieš Vokietiją šventę – laikyti darbo diena.
    2. Sausio 1 dieną – naujametinę šventę – laikyti nedarbo diena.

    Paaiškinu. V.Suvorovas teigia, kad 1946-aisiais ir 1947-aisiais gegužės 9-oji nebuvo išeiginė diena. Tačiau kaip matyti iš pateikto dokumento, tai netiesa. Įsakas išleistas 1947 metų gruodį, vadinasi gegužės 9-oji darbo diena tapo tik nuo 1948 metų. Jei kam įdomu, 1946-ųjų gegužės 9-oji buvo trečiadienis, 1947-ųjų gegužės 9 – ketvirtadienis.

    Bet čia tik tarp kitko. Apšilimui, taip sakant. Toliau reikalai šiek tiek įdomesni.

    -3-

    V.Suvorovas “Diena M”, 14 dalis “Kada buvo suformuota 112-oji divizija?” (166 – 167 psl.):

    “Patikrinau ir tankų divizijas.
    Stalinas jų turėjo 61.
    Oficialiai.
    O iš tikrųjų jau 1941 kovą sovietinių tankų divizijų skaičius peršoko skaičių 100 ir pasileido vis aukštyn ir aukštyn. Ir to patvirtinimui nereikia kuistis po visiškai slaptus archyvus. Užtenka atversti enciklopediją “Didysis Tėvynės karas” (206 psl.). Ši knyga praėjo valstybinę ir karinę cenzūrą, ją redagavo armijos generolas M.M.Kozlovas, generolas-pulkininkas G.V.Sredinas, generolas-leitenantas P.A.Žilinas ir dar daug žinomų generolų, profesorių, mokslo daktarų, narių-korespondentų ir kt. Iš šio mokslinio darbo sužinome, kad armijos generolas A.L.Getmanas (1941 metais – pulkininkas) 1941 metų kovą tapo 112-osios tankų divizijos vadu. Yra ir kiti šio klausimo liudijimai.

    Jei kas nors iš karinių istorikų abejoja, tai reikia tiesiog patikrinti duomenis apie visas kitas triženklį numerį turinčias tankų divizijas.

    Pavyzdžiui, apie 111-ąją tankų diviziją. Ji buvo Užbaikalėje. Birželio 22-ąją, sužinojus apie Vokietijos užpuolimą, vyko gyventojų mitingai. Mitingai taip pat vyko ir užnugario rajonų kariniuose daliniuose. Užbaikalės karinės apygardos istorija (“Lenino ordino Užbaikalės”. 96psl.) praneša, kad 1941 metų birželio 22 dieną asmeninės sudėties mitingai vyko 36 ir 57 motošaulių, 61 ir 111 tankų divizijose”. Negalėjo vykti 111-osios tankų divizijos pasipiktinusių karių mitingas, jeigu tokia divizija neegzistavo.

    Tegul kiekvienas istorijos mėgėjas žvilgeli į savo kolekciją apie sovietines divizijas ir palaiko mane: 1941 birželio 21-ąją jau egzistavo mažiausiai šios tankų divizijos: pulkininko G.M.Michailovo 101-oji, pulkininko I.D.Ilarionovo 102-oji, pulkininko V.G.Burkovo 104-oji, pulkininko A.N.Pervušino 106-oji, pulkininko P.N.Domračevo 107-oji.”

    Jei taip gražiai prašo žvilgtelėti – kodėl gi ne. Žvilgtelėjau. Ir štai ką radau. Triženklius numerius turėjo 10 (dešimt) tankų divizijų. Jų numeriai buvo tokie: 101, 102, 104, 105 ir be tarpų nuo 107 iki 112. Trumpai apie kiekvieną jų.

    101 tankų divizija. Vadas pulkininkas G.M.Michailovas. Performuota iš 26 mechanizuoto korpuso 52 tankų divizijos.
    102 tankų divizija. Vadas pulkininkas I.D.Ilarionovas. Performuota iš 26 mechanizuoto korpuso 56 tankų divizijos.
    104 tankų divizija. Vadas pulkininkas V.G.Burkovas. Performuota iš 27 mechanizuoto korpuso 9 tankų divizijos.
    105 tankų divizija. Vadas pulkininkas A.S.Beloglazovas. Performuota iš 27 mechanizuoto korpuso 53 tankų divizijos.
    107 tankų divizija. Vadas pulkininkas P.M.Domračiovas. Performuota iš 69 motorizuotos divizijos.
    108 tankų divizija. Vadas pulkininkas S.A.Ivanovas. Suformuota 59 tankų divizijos atskirojo ryšių bataliono ir 119 tankų pulko bazėje.
    109 tankų divizija. Vadas pulkininkas S.P.Černobajus. Suformuota 59 tankų divizijos bazėje.
    110 tankų divizija. Vadas pulkininkas P.G.Černovas. Performuota iš 23 mechanizuoto korpuso 51 tankų divizijos.

    Apie aukščiau išvardintas aštuonias tankų divizijas galima teigti – visos jos buvo suformuotos anksčiau egzistavusių dalinių bazėje, formuojamos jos buvo remiantis viena direktyva. Tos direktyvos man rasti nepavyko, bet radau Generalinio štabo viršininko įsakymą, kalbantį apie tų divizijų suformavimo faktą. Rinkinys “SSRS gynybos liaudies komisaro įsakymai. 1941 birželio 22 – 1942 m.” Dokumentas Nr. 15.

    Įsakymas dėl tankų divizijų suformavimo
    Nr. 0058 1941 liepos 19

    1. Sutinkamai su Raudonosios Armijos Generalinio štabo 41.07.08. direktyva Nr.-Org/524661, nuo 41.07.18. laikyti suformuotomis 101, 102, 104, 105, 107, 108, 109, 110 tankų divizijas; 103 ir 106 motošaulių divizijos nuo šios datos pereina rezervinių armijų vado žinion.

    2. 26MK motociklininkų pulką perduoti 108-osios tankų divizijos vado žinion divizijos motošaulių pulko formavimui.

    Iš 102-osios tankų divizijos perduoti 108-ajai tankų divizijai 76-mm pabūklų artilerijos divizioną divizijos prieštankinės gynybos pulko išskleidimui.

    27MK motociklininkų pulką perduoti Maskvos karinės apygardos vado žiniai ir dislokuoti jį Kubinkoje.

    3. 26MK ir 27MK korpusų valdybas ir likusias korpusinę ir divizines dalis perduoti rezervinių armijų vado žinion, o vadovaujančiosios sudėties ir eilinių perteklių perduoti Maskvos karinės apygardos vado žiniai.

    4. 103, 106 motorizuotose divizijose ir 107 tankų divizijoje iki atskiro nurodymo palikti po antrą motošaulių pulką, 103 ir 106 motorizuotose divizijose turėti po vieną tankų batalioną.

    5. Iki 41.07.22. aprūpinimo valdybų viršininkams baigti komplektuoti visas tankų ir motorizuotas divizijas trūkstama ginkluote, inventoriumi ir asmenine sudėtimi.

    Gynybos liaudies komisaro pavaduotojas Raudonosios Armijos Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Žukovas

    Fondas 4, apyrašas 11, byla 62, 236-237 psl. Originalas

    Su likusiomis dviem tankų divizijomis iškilo šiokių tokių problemų. Pradėkim nuo 111 tankų divizijos. Štai kokią informaciją apie ją suteikia tinklalapis mechcorps: vadas pulkininkas I.V.Ševnikovas, pradėta formuoti 1941 metų liepos 26 dieną, remiantis Užbaikalės karinės apygardos vado įsakymu Nr.0096, 82-osios motorizuotos divizijos 123 tankų pulko pagrindu.

    Pirma abejonė kilo dėl minimo įsakymo. Tam, kad būtų pradėtas formuoti naujas karinis junginys, karinės apygardos vado įsakymo neužtenka, tam reikalingas gynybos ministro įsakymas ir generalinio štabo direktyva. Bet tiek to, sakykim, kad minėtas apygardos vado įsakymas remiasi aukštesnių vadų įsakymais ir direktyvomis. Galbūt.

    Antra abejonė kilo dėl to, kad nenurodytas korpusas, kuriai priklausė minima 82 motorizuota divizija. I.Drogovozo knygoje yra dar viena naudinga lentelė, kurioje išvardyti korpusų vadai ir jiems priklausančios tankų ir motorizuotos divizijos. Pagal šią lentelę pabandžiau nustatyti divizijos priklausomybę.

    5 lentelė. DVRA mechanizuoti korpusai

    Sutrumpinimai:
    g-m – generolas–majoras;
    g-l – generolas–leitenantas;
    k-d – divizijos vadas (komdiv);
    MŠD – motošaulių divizija;
    MCP – motociklininkų pulkas.

    Tikrai nustebau, kai neradau šioje lentelėje 82 motorizuotos divizijos. Tik po kurio laiko tinklalapyje mechcorps.rkka.ru sugebėjau rasti informaciją, kad 82 motorizuota divizija priklausė 1941 kovą išformuotam 29 mechanizuotam korpusui ir nuo to laiko ši divizija buvo tiesiogiai pavaldi 17-osios armijos vadovybei.

    V.Suvorovas rašo, kad birželio 22 dieną vyko 111 tankų divizijos karių mitingas. Remiasi jis leidiniu “Lenino ordino Užbaikalės”. Pasakysiu iš karto – šio leidinio paieškos buvo bevaisės. Tada pradėjau ieškoti šalutinių įrodymų. Ir radau – rusų kariniame-istoriniame forume vif2ne.ru. Vienas iš lankytojų šiuo klausimu rašo maždaug taip: iš tikro tame leidinyje taip parašyta, bet tai paprasta spausdinimo klaida. Mitingavo ne 111 tankų divizija, o 111 tankų pulkas. Apsidžiaugiau, kad radau šio rebuso sprendimą, nes ir man pačiam tokia pat mintis buvo kilusi. Tačiau nutariau patikrinti, kokioje divizijoje buvo 111 tankų pulkas (tai patikrinti gali kiekvienas norintis, pulkų priklausomybės lentelė yra tinklalapyje rkka.ru/ihandbook). Ir teko nusivilti. Pasirodo, 111 tankų pulkas buvo Šiaurės Kaukazo karinės apygardos 27 mechanizuoto korpuso 56 tankų divizijos sudėtyje. Nieko neįrodyta, klausimai liko.

    Su panašiomis problemomis susidūriau ieškodamas duomenų ir apie 112-ąją tankų diviziją. Vėl gi V.Suvorovas, teigdamas, kad 112 tankų divizijos vadu pulkininkas A.L.Getmanas buvo paskirtas 1941-ųjų kovo mėnesį, cituoja leidinį, kurio rasti iki šiol nepavyko – enciklopediją “Didysis Tėvynės karas”. Ir vėl atsakymo pabandžiau ieškoti tuose pačiuose vif2ne.ru brūzgynuose. Ir vėl forumo lankytojai teigia lygiai tą patį – spaustuvės klaida. Iš tikrųjų, teigia jie, ten yra parašyta, kad armijos generolas A.L.Getmanas (1941 metais – pulkininkas) 1941 metų kovą tapo 112-osios tankų divizijos vadu, tačiau sumaišyta ar tai 3 su 8, ar III su VIII. Tačiau šiuos argumentus paneigia kitas forumo lankytojas, sakantis, kad mėnesio pavadinimas toje enciklopedijos vietoje yra užrašytas ne romėniškais ar arabiškais skaitmenimis, o žodžiu. Tikrai negaliu tvirtinti, kad yra vienaip ar kitaip. Tačiau esu labiau linkęs patikėti klaidos versija. Ir štai dėl ko. Visi šaltiniai sako, kad pulkininkas A.L.Getmanas tikrai buvo 112 tankų divizijos vadas. Taip pat visi šaltiniai vienbalsiai tvirtina, kad iki tol A.L.Getmanas buvo 30-ojo mechanizuoto korpuso štabo viršininkas. Būtent šio korpuso 239-osios motorizuotos divizijos 122 tankų pulko pagrindu ir buvo suformuota 112 tankų divizija. 30 mechanizuotas korpusas buvo pradėtas formuoti 1941-ųjų kovą. Negalėjo būti taip, kad dar iš tik ką pradėto formuoti korpuso sudėties būtų išskiriamas vienas pulkas ir jo pagrindu čia pat pradedama formuoti nauja divizija. O ir pats A.L.Getmanas negalėjo vienu metu būti mechanizuoto korpuso štabo viršininkas ir tankų divizijos vadas… Bet abejonės vis tiek išlieka. Rimtų įrodymų nėra, tik abstraktūs samprotavimai. Rimtas įrodymas būtų, jei pavyktų rasti įsakymą ar direktyvą apie šių dviejų divizijų formavimą. Su datom ir pavardėm. Tada būtų galima tvirtai pasakyti – yra taip, o ne kitaip.

    P.S. Jau parašius šį skyrelį kilo mintis – nejaugi niekas iš didelio antisuvorovininkų būrio nieko nerašė apie šimtinius numerius turinčių tankų divizijų formavimo laiką? Pasirodo – rašė. A.Isajevas vos ne klasikiniu tapusiame kūrinyje “Antisuvorovas”. Ištraukos necituosiu, norintis gali susirasti – apie tai A.Isajevas kalba 5 dalyje “Apie bambukines divizijas ir armijas – vaiduoklius”. Rašoma praktiškai tas pat – apie tai, kad divizijos buvo suformuotos jau prasidėjus karui, nurodomos vadų pavardės ir iš kokių dalinių šios divizijos buvo performuotos. Taip pat nurodoma ir aukščiau minėta genštabo direktyva, pagal kurią šios divizijos buvo formuojamos. Bet… bet A.Isajevas kalba tik apie 101 – 110 divizijas. Ir nei žodžio apie 111 ir 112-ąją! Nei žodelio apie buvusį-nebuvusį 111-osios tankų divizijos karių mitingą birželio 22 dieną ar apie enciklopedijoje galbūt klaidingai parašytą A.L.Getmano paskyrimą 112-osios tankų divizijos vadu 1941-ųjų kovą. Todėl mintis, kad čia kažkas ne taip tik dar labiau sustiprėjo.

    -4-

    Mano supratimu, esminė V.Suvorovo tezė – SSRS ruošėsi užpulti Vokietiją 1941 metų liepos 6 dieną. Iš jo seka išvestinis teiginys – karo pradžioje SSRS karinių nesėkmių pagrindinė priežastis – ruošimasis vien tik puolimui ir kariuomenės koncentracija PRIE PAT sienos. Kad netuščiažodžiaut – citata iš knygos “Paskutinė respublika”. Mano turimoje knygoje ši citata yra 305-306 psl. Tai 21 dalis, 6 skyrius.

    ”Čia mane ir pertrauks: tai kodėl gi sovietinis pranašumas nepasireiškė keturiasdešimt pirmųjų birželį? Priežastis paprasta: Raudonoji Armija ruošė agresiją. Ši priežastis turi daug pasekmių ir kiekviena iš jų vedė į katastrofą. Raudonoji Armija ruošė agresiją ir todėl tankai buvo ordomis surinkti prie pat sienos (lygiai taip pat darė ir vokiečiai, tiktai tankų pas mus buvo daugiau). Sudavus netikėtą smūgį mūsų tankistus iššaudė dar iki jiems pribėgant iki savo tankų, o tankus sudegino arba užgrobė be ekipažų. (Mūsų netikėto smūgio atveju anoj pusėj efektas būtų buvęs toks pat, su pataisa, kad vokiečių armijoj tankų buvo septynis kartus mažiau nei sovietinėje, todėl sutriuškinimo uždavinys tik paprastesnis.) Raudonoji Armija ruošė agresiją, todėl štabai ir ryšių mazgai buvo pritraukti prie sienos. (Anoj pusėj – toks pat vaizdas.) Netikėtas smūgis – ir tankų masės liko be valdymo.”

    Nors ir gerbiu V.Suvorovą, nenutylėsiu akivaizdžios aritmetinės-loginės klaidos. Septyni kartai. Maždaug tiek gausime, jei padalinsime visų SSRS turimų tankų skaičių (skirtingais duomenimis 23-25 tūkst.) iš Vokietijos tankų, esančių pasienyje, skaičiaus ( apie 3,5 tūkst.). Būkim “biedni”, bet teisingi – dalinti reikia vienos ir kitos pusės tankus, esančius tik pasienyje ir tokiu atveju gauname ne septynis, o tik keturis kartus. Panašų skaičių gautume ir padalinę absoliučiai visus vienos ir kitos pusės turimus tankus.
    Priėjome prie dominančio teiginio – tankai ordomis (kaip vaizdinga!) pasienyje. Prie pat sienos, jei pirmosiomis netikėto užpuolimo minutėmis tankistai nespėjo nubėgti iki tankų. Tiesiog apokalipsinis vaizdelis – sprogimai, kulkosvaidžių ir automatų kalenimai, lekia skeveldros ir švilpia kulkos. Užsimiegoję tankistai vienais apatiniais kiek įkabindami skuodžia link tankų, bet… Negalima šaipytis iš tokių dalykų. Ir nesišaipyčiau, jeigu… Jeigu taip būtų buvę. Jei būti visiškai tiksliam, taip buvo, bet buvo tik vienoje vietoje – Breste. Tačiau apie viską iš eilės.

    Patvirtinti arba paneigti V.Suvorovo versiją – tankai ir tankistai buvo sunaikinti pirmosiomis valandomis, nes jie buvo prie pat sienos, – galima labai paprastai. Bandykime nustatyti, kur pirmosiomis karo valandomis buvo sovietiniai tankai. Prie pat sienos ar šiek tiek toliau. Tikriausiai sutiksite, kad yra prasmė analizuoti tik Vakarų pasienio karines apygardas, kitose apygardose esantys tankai bent pirmosiomis dienomis santykinai buvo saugūs. Taigi turime penkias karines apygardas ir septyniolika mechanizuotų korpusų jose. Pradėsime nuo Šiaurės ir eisime į Pietus. Bendras armijos išsidėstymo vaizdas pateikiamas www.rytufrontas.net/straipsniai/suvorovo_klaidos/Suvorovo%20klaidos%20-%201%20zemelapis.jpg>šiame žemėlapyje. (šaltinis – rkka.ru)

    Leningrado karinė apygarda, prasidėjus karui – Šiaurės frontas. Du mechanizuoti korpusai – 1MK ir 10MK.
    1MK – dislokacijos vieta – Pskovo apylinkės, išskyrus 1TD, kuri buvo Alakurtoj ir Kairale.
    10MK – dislokuotas Leningrado apylinkėse. Iki sienos su Vokietija toloka.
    Gal kas nors pasakys – bet juk siena su Suomija tai visai arti! Atsakymas į tokį teiginį elementarus – karo veiksmai su Suomija prasidėjo tik po geros savaitės.

    Pabaltijo ypatingoji karinė apygarda, prasidėjus karui – Šiaurės-Vakarų frontas. Du mechanizuoti korpusai – 3MK ir 12MK.
    Apygardos žemėlapis.
    3MK. Birželio 18 dieną visi korpuso daliniai, gavę pavojaus signalą, paliko pastovios dislokacijos vietas ir išsidėstė taip: 2-oji tankų divizija Gaižiūnų ir Ruklos apylinkėse, 5-oji tankų divizija keli kilometrai į pietus nuo Alytaus, o 84-oji motorizuota divizija Kaišiadorių rajono miškuose (beje, 1941metų birželio 21 dieną šioje divizijoje buvo išleistas įsakymas, draudžiantis naktimis kūrenti laužus). Priešo aviacija šią diviziją aptiko tik birželio 23-iosios ryte. Tankų divizijos taip pat nuostolių nuo pirmų antskrydžių nepatyrė.
    12MK. Iki 1941 metų birželio 18 dienos korpuso tankų divizijos buvo dislokuotos Latvijoje – Rygoje ir Liepojoje, o korpuso valdyba – Jelgavoj. Tik šio korpuso 202-oji motorizuota divizija buvo Radviliškyje. Gavus įsakymą, daliniai pajudėjo sienos link ir birželio 20-ąją apsistojo naujai numatytose vietose 70-120 km iki sienos: 23TD – į šiaurę nuo Telšių, 28TD – 20 km į šiaurę nuo Šiaulių, 202MD divizija birželio 22-osios rytą buvo Kelmės rajone. Visi šie judėjimai leido išvengti nuostolių nuo pirmųjų aviacijos antskrydžių – bombos krito į tuščius karinius miestelius.
    Abu korpusai nuo pirmojo smūgio praktiškai nenukentėjo.

    Vakarų ypatingoji karinė apygarda, prasidėjus karui – Vakarų frontas. Šeši mechanizuoti korpusai – 6MK, 11MK, 13MK, 14MK, 17MK, 20MK.
    Apygardos žemėlapis.
    6MK – dislokacijos vieta – Bialystoko apylinkės. Iki sienos apie 100 km. Pavojaus signalas paskelbtas 2val.10min. ir visos divizijos buvo išvestos į numatytas išskleidimui vietas. Oro smūgiai buvo suduoti į jau tuščius karinius miestelius. Keli sužeisti, technika nenukentėjo.
    11MK – Volkovyskas – Gardinas. Iki sienos 70-120 km. Pirmosiomis valandomis buvo bombarduotos vienos iš divizijų kareivinės, duomenų apie žymesnius nuostolius nėra.
    13MK – dislokuota kiek arčiau sienos (Gainovka – Bielsko-Podlasiki – Bocki), tačiau iki jos vis tiek apie 70-100 km, todėl artilerijai nepasiekiamas. Pavojaus signalas paskelbtas 2 val. nakties, štabas perėjo į lauko vadavietę miške. Korpuso daliniai nebuvo užklupti netikėtai.
    14MK. Didžiausi nuostoliai šio korpuso 22TD, dislokuotos Breste. Tai šiai divizijai tinka V.Suvorovo minimi apokalipsiniai vaizdai. Šio korpuso 30TD ir 205MD divizijos nuo priešo aviacijos antskrydžių patyrė tik nedidelių nuostolių.
    17MK. Dislokacijos vieta – Baranovičiai ir Nesvyžius. Iki sienos virš 200 km.
    20MK. Dislokacijos vieta – Borisovas, t.y. į Rytus nuo Minsko. Nėra nė kalbos apie pirmos dienos nuostolius.

    Kijevo ypatingoji karinė apygarda , prasidėjus karui – Pietvakarių frontas. Aštuoni mechanizuoti korpusai – 4MK, 8MK, 9MK, 15MK, 16MK, 19MK, 22MK, 24MK.
    Apygardos žemėlapis
    4MK. Dislokacijos vieta – Lvovas (80 km nuo sienos). Pagal pavojaus signalą buvo pakeltas 2 val. nakties. Žinių apie kokius nors žymesnius nuostolius nėra.
    8MK. Dislokacijos vieta – Drogobyčius – Stryjus (70-100 km nuo sienos). Pakeltas pagal pavojaus signalą ir išvyko pasienio, Sano upės link. Maršo metu vienas iš korpusui priklausančios 7MD pulkų buvo bombarduotas. Žuvo 70, sužeista 120 karių. Tai patys didžiausi birželio 22 nuostoliai tarp visų šios apygardos mechanizuotų korpusų.
    9MK. Buvo apygardos rezerve, Šepetovkos – Novograd-Volinskio rajone (220-250 km nuo sienos).
    15MK. Brodai – Kremenecas (100-135 km nuo sienos). Vienas iš 73TD pulkų buvo dislokuotas netoli Brodų aerodromo ir buvo bombarduojamas.Technikos nuostolių nėra, 2 kariai žuvo.
    16MK. 12-osios armijos sudėtyje, dislokuotas 350 km nuo sienos. Pirmieji susidūrimai su priešu – tik birželio 23 d.
    19MK. Apygardos rezerve, Žitomiro – Berdičevo – Kazatino rajone (350-380 km nuo sienos).
    22MK. Korpuso štabas ir dvi divizijos – Rovne (150 km nuo sienos). Priešakinė šio korpuso 41TD – Vladimiro-Volinskio rajone (15 km nuo sienos). Apšaudytas priešo toliašaudės artilerijos. Nuostoliai – 10 žuvusiųjų.
    24MK. Buvo dislokuotas Proskurovo rajone, t.y. giliame užnugaryje. Priklausė apygardos rezervui. Skirtingai nei daugelis kitų rezervinių dalinių, pirmosiomis dienomis fronto linijos link permetamas nebuvo.

    Odesos karinė apygarda, prasidėjus karui – Pietų frontas. Du mechanizuoti korpusai – 2MK, 18MK.
    2MK. Naktį iš birželio 21-osios į birželio 22-ąją išėjo iš nuolatinės dislokacijos vietų ir susitelkė Kišiniovo – Kotovsko – Tiraspolio rajone. Birželio 22-osios ryte gavo naują įsakymą – judėti sienos link. Be nuostolių.
    18MK. Akermano – Saratos – Tarutino rajone. Nuo sienos toli, pirmosiomis dienomis – be nuostolių.

    Tuo ir baigiu mechanizuotų korpusų geografijos rakinėjimą. Prisipažinsiu, kad išsiaiškinęs mechanizuotų korpusų dislokacijos vietas ir pirmųjų valandų nuostolius,j buvau nustebęs. Juk perskaičius V.Suvorovo “Paskutinę respubliką” taip viskas buvo aišku, paprasta ir suprantama: visi tankai prie pat sienos, dauguma jų pirmosios atakos metu pamušti artilerijos ugnies, tankistai iššaudyti, o kažkokiu stebuklu išlikę neturi nei kuro, nei šaudmenų (sandėliai irgi būk tai beveik visi buvo prie pat sienos, todėl pirmosiomis minutėmis padegti ar susprogdinti), todėl ir eina vokiečiai Maskvos link kaip karštas peilis per sviestą, nesutikdami jokio pasipriešinimo. Pasirodo, kad ne viskas taip paprasta: nei visi tankai pirmosiomis minutėmis pamušti, nei tankistai iššaudyti. Bet sužinojau daug. Ir vis per tą V.Suvorovą…

    Naudota literatūra ir šaltiniai

    1. V.Gryzunas “Kaip Viktoras Suvorovas istoriją kūrė”, Maskva, Olma-Pres, 2004, rus.k.
    2. V.Suvorovas “Savižudybė”, Vilnius, Mintis, 2001
    3. V.Suvorovas “Diena M”, Maskva, ACT, 2003, rus.k.
    4. I.Drogovozas “Geležinis DVRA kumštis”, armor.kiev.ua/lib , rus.k.
    5. Autorių kolektyvas “1941 metai. Pamokos ir išvados”, militera.lib.ru/h/1941 , rus.k.
    6. M.Meltiuchovas “Praleista Stalino galimybė. Sovietų Sąjunga ir kova už Europą 1939 – 1941 metais”, militera.lib.ru/research/meltyukhov , rus. k.

    Šiame puslapyje 1 komentaras

    1. admin says:

      Gintas | Vas 20, 21:49 |
      Komentarai: 44

      Suvorovas, kaip pastebėjau dažnai rašo kas jam paranku, bet jai faktai tikri ir jie prieštarauja jo nuomonei jis juos nutili, pvz. jis rašė kad vokiečių generolai bukagalviai, nes puldavo dviem pagrindiniem kryptimis, o RA generolai vieną todėl jie protingi ir dar , kad jie bailiai, nes nesiginčidavo su Hitleriu ir kaip pavyzdį pateikė Rokosovskio ginčą su Stalinu kur Stalinas ir kiti vadai nenorėjo priimti Rokosovskio sprendimo, bet nepaaiškina kodėl, susirades Rokosovskio knygą viskas paiškėjo.Mat Rokosovskis ir siulė dvi pagrindinės puolimo kryptis,gautusi, kad ir Rokosovskis yra bukagalvis

      rix | Lie 07, 14:43 |
      Komentarai: 18

      Pasakysiu taip- tiek naujų APK istorijos atradymų, demaskuotų falsifikacijų ir netgi visiškų nusišnekėjimų kiek tai pateikė Suvorovas, per 60 pokarinių metų neįstengė parašyti nei vienas profesorius, akademikas ar šiaip karo interesantas kartu sudėjus. Tas, kaip nebūtų apmaudu, yra taikytina ir geriausiems XX a. lietuvių istorikams. Pavyzdžiui niekas nebeginčija, kad rusai turėjo virš 20 000 tankų (o ne buvo kelis kartus silpnesni, net iki 6-ių – pagal Žukovą), Žukovo svetimų nuopelnų savinimasis, tokių tragikomiškų pastebėjimų kaip žodžio opiumas maišymas su odiumu ir t.t. Žinoma būta klaidų, bet “Ledlaužiui” kaip pirmam darbui daug kas atleistina, netgi publicistinis stilius, kuris dažnu atveju lieka paskutiniu argumentu nepajėgiems kitaip Suvorovą paneigti pseudoteisybę iškantiems autoriams

      TomasV | Lap 05, 02:40 |
      Komentarai: 6

      As nei pries nei uz Suvorova,tik manau jis turejo galimybe prieit prie slaptu dokumentu,todel jis daro savo isvadas ir tai isdesto jais remdamasis,aisku galejo kai kur ir suklyst

    Komentuoti

    Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.