Rinkinys Nr.1

Rinkinys Nr.1

Vas 21, 2009 Komentarų: 20

SSRS ginkluotųjų pajėgų kiekybinė ir kovinė sudėtis Didžiojo Tėvynės karo laikotarpiu (1941 – 1945). Statistinis rinkinys Nr.1 (1941 birželio 22). (Боевой и численный состав вооруженных сил СССР в период Великой отечественной войны (1941 – 1945 г.г.). Сатистический сборник №1 (22 июня 1941 г.))
Toks gremėzdiškas šio leidinio pavadinimu. Supaprastintai jį dažniausiai vadina Rinkiniu Nr.1. Pagaliau turime galimybę jums pateikti tą pusiau legendinį, V.Suvorovo išpopuliarintą ir išaukštintą rinkinį. Norintys gali patikrinti ar tiesą rašo V.Suvorovas (įskaitant ir paskutinėje knygoje “Paskutinė respublika. Antra knyga”), mojuodamas nuorodomis į šį rinkinį, apie būk tai karo pradžioje buvusius 1400 tankų T-34 ir 711 KV.
Ne vien tankų skaičiumi šis rinkinys įdomus, jame rasite ir daugiau įdomių duomenų. Tik visada reikia turėti mintyje, kad ir šis rinkinys yra sudarytas pakankamai seniai ir nėra galutinės tiesos instancija.

Naujienos

Apie autorių

The author didnt add any Information to his profile yet

Šiame puslapyje komentarų: 20

  1. Arvydas says:

    Nežinau kaip atrodo jums, bet mano supratimu tai yra vienas iš solidžiausių pastarojo laikotapio publikacijų spaudoje apie Antrąjį pasaulinį karą. Dar daugiau – tai istorinė "bomba". Karo istorijos tyrinėtojams tos fotografijos yra tikras lobis.
    Straipsnio tekstas buvo paskelbtas ir Delfyje. Nežinau, koks yra "Vilniaus dienos" tiražas, tačiau Delfio skaitytojų skaičius yra tikrai labai didelis. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, Delfio skaitytojai šiam straipsniui buvo abejingi. Viena to priežasčių – straipsnis buvo "nukištas" į portalo užkampį, tad straipsnio tikriausiai daug kas tiesiog nepamatė. Kita priežastis – na prisipažinkim, kad karo istorija rūpi tik siauram profesionali istorikų ir šiek tiek platesniam karo istorijos mėgėjų rateliui. O gaila…

  2. quattro51 says:

    Kiek supratau, Vilniaus šturmo chronologiją, Reinerio Stahelio ir Ivano Černiachovskio trumpas biografijas pateikėte jūs? Nes delfi.lt straipsnyje to nebuvo.

  3. Aleksandr.n says:

    Straipsnis gan įdomus. Turiu vieną pastabą. Autorius rašo:

    Tą pačią dieną Vilniaus prieigas pasiekė pirmieji sovietinės kariuomenės daliniai. Vilniaus apsupčiai ir šturmui III Baltarusijos fronto vadas, armijos generolas Ivanas Černiachovskis, skyrė daugiau nei 200 tūkst. karių, virš pusės tūkstančio tankų ir iki tūkstančio artilerijos pabūklų. Stipriai spaudžiami daugiau nei dešimteriopai gausesnio priešo, vokiečių daliniai, apsupti ir patirdami milžiniškų nuostolių, mieste laikėsi iki liepos 13 dienos.

    Su autorius teiginiu apie «dešimteriopai gausesnį priešą» nenorėčiau sutikti. Pabandykime kartu paanalizuoti. Vilniu šturmavo 3-jo Baltarusijos fronto 5-оs, 5-os gvardijos tankų armijos ir 3-jo gvardijos mechanizuoto korpuso daliniai. Jau 1944.07.9d. ryto 5-os gvardijos tankų armijos daliniai buvo išvesti iš Vilniaus: 29-as tankų korpusas užėme Novoselkų, o 3-is gvardijos tankų korpusas pasiekė Hazbijevičių(dabar Kazbėjai) kaimus. Iš 5-os armijos mūšiuose dėl Vilniaus tiesiogiai dalyvavo tik 65-jo korpuso 3 divizijos( 97, 144 ir 371 ŠD). 72-jo korpuso divizijos kovėsi prie Maišagalos, Paberžės ir Suderves ir supo miestą iš vakarų. Tiesiogai mūšiose dėl Vilniaus trumpą laiką dalyvavo šio korpuso 277 ir 215 ŠD.
    Šaulių divizijoje pagal etatą 04/550 buvo 9 380 karių.
    Tankų korpuse pagal 1944.01 etatą buvo 10 977 karių.
    3 Gv. mechanizuotame korpuse 1944. 05.27d. buvo 16 090 karių.
    Taigi iš 5-os armijos su armijos pavaldumo daliniais Vilniaus šturme teoriškai dalyvavo apie 50 000 karių, 5-os gvardijos tankų armijos su armijos pavaldumo daliniais apie 26-27 000 karių ir 3-as Gv MK- 16 000 karių. Iš viso apie 93 000 karių. Bet tai skaičiai tinka 1944.06.22d., t.y. priš Baltarusijos operacijos pradžia. Per mūšius Baltarusijoje daliniai patyre nemažus nuostolius.Jie galėjo siekti 25-30 procentų. Taigi realiai Vilniaus šturme skirtingu laiku dalyvavo apie 45 000- 70 000 karių.

  4. Aleksandr.n says:

    Straipsnyje rašoma
    Stipriai spaudžiami daugiau nei dešimteriopai gausesnio priešo, vokiečių daliniai, apsupti ir patirdami milžiniškų nuostolių, mieste laikėsi iki liepos 13 dienos. Per savaitę trukusius mūšius žuvo apie 8000 vokiečių karių, o dar apie 5200 buvo paimti į nelaisvę. Iš apsupties žiedo pavyko ištrūkti tik menkiems gynybinių pajėgų likučiams. Tikslūs sovietinės kariuomenės nuostoliai neskelbiami, tačiau įprastai puolančiųjų žūsta ir būna sužeidžiama gerokai daugiau, nei įsitvirtinusių gynėjų.

    Nenorečiau su tuo sutikti.
    Pateiksiu 5-os armijos šaulių divizijų negrižtamus nuostolius(žuvusieji ir dinge be žinios) nuo 44.07.08d. iki 44.07.13d. imtinai.
    144 ŠD – 263.
    97 ŠD – 70.
    371 ŠD- 15
    215 ŠD -196
    277 ŠD -23
    Armijos ir 65-jo ŠK pavaldumo daliniai – 31.
    Dėja, kol kas nepavyko rasti 5-os Gv. tankų armijos ir 3-jo Gv. mechkorpuso nuostolius.
    Nenorėčiau kategoriškai tvirtinti, kad tai visi 5-os armijos nuostoliai šturmuojant Vilnių. Tai galima sužinoti CAMO, peržiurint divizijų kasdienes operativines suvestines. Duomenys paimti iš saito:
    http://www.obd-memorial.ru/
    Dar norečiau pridurti, kad kartais yra klaidinga nuomonė, kad
    puolančiųjų žūsta ir būna sužeidžiama gerokai daugiau, nei įsitvirtinusių gynėjų. Kai garnizonas yra apsuptas ir reikia nepalankiomis salygomis veržtis iš apsupties, garnizono nuostoliai buna žymiai didesni nei puolančiujų. Tai parodė Bresto tvyrtovės gynimas, Sevastopolis ir Vilnius.

  5. Gintas says:

    kur būtų galima pamatyti tas nuotraukas?

  6. Dadis says:

    Taip, labai puikus straipsniukas – pritariu Arvydui.
    Vieną nuotrauką iš straipsnio galima pamatyti čia:

    http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=254468

    Šį puslapį reiktų laikas nuo laiko patikrinti – gal daugiau nuotraukų ten atsiras.

  7. Dadis says:

    Pastabėlė apie vokiečių nuostolius kovose dėl Vilniaus – JAV karo laikų naujienų "Universal Newsreel" 1944.12.22 laidoje pateikiami tokie skaičiai – 5000 žuvusių ir 8000 paimtų į nelaisvę.

  8. Aleksandr.n says:

    Vikipedija rašo, kad užimant Vilniu žuvo 2 906 tarybiniu kariu. Tai nepreštarauja mano pateiktems skaičiams.

  9. Arvydas says:

    klaidžiodamas internete netikėtai radau vieną livejournal'ą, kuriame aptariamas Arūno straipsnis. http://szhaman.livejournal.com/196336.html#cutid1 Menka citata
    [blockquote]Переводить все титаническое усилие мозга мне лень. [/blockquote] Nemokantiems rusų kalbos vertimas – "Išversti visas šias titaniškas proto pastangas tingiu."
    Atsakysiu analogiškai – versti visą tą pagiežos kupiną tekstą tingiu ir aš. Tikiuosi, kad dauguma "Rytų fronto" lankytojų moka rusų kalba ir sugebės įvertinti visus ten pateikiamus teiginius.

  10. Dadis says:

    Arvydai, tas ponas Szhaman yra ligonis – į jo rašliavą nereikia kreipti dėmesio.
    Aš kažkada bandžiau su juo diskutuoti – užbanino be ilgų kalbų.
    Beje, atkreipkit dėmesį, kaip ponulis Szhaman diskutuoja su tūlu vytauc – jokių rimtų argumentų, vieni išsisukinėjimai ir nuorodos į kažkieno atsiminimus, kurie net nelabai su diskusijos tema susiję.

  11. Gunas says:

    Taškymasis seilėmis, būdingas nacionalbolševikams… Kitus kaltina agresyvumu, o pats…

  12. Arvydas says:

    tai būdinga visiems ultra-kraštutiniams: ultra-kairiems, dešniems, raudoniems, baltiems, rudiems, etc.
    Taip, Arūno straipsnyje yra klaidelių ir štampų. Sakykim tas neatsargiai išsprūdęs dešimteriopas pranašumas. Tačiau šio straipsnio vertė yra ta, kad jis priverčia istorikus (mėgėjus ir profesionalus) dar kartą atkreipti dėmesį į šį Antrojo pasaulinio karo istorijos fragmentą. Juk jis yra iš esmės netyrinėtas. Kiek karių buvo iš vienos ir kitos pusės, kiek technikos turėjo, kokie nuostoliai buvo?
    Gal kas imsi šios temos?

  13. HEAT says:

    Kaip tik po ranka pasitaikė memuarai, yra nemažas gabalas apie Vilniaus šturmą, kaip jis atrodė tankisto akimis.
    http://www.iremember.ru/content/view/467/19/lang,ru

  14. HEAT says:

    P.S Linką neteisingai suprato forumo variklis, numetė ",ru" nuo galo.
    Taigi geriau kopijuoti į naršyklės langą

  15. Dadis says:

    Paskaičiau tą interviu – super. Be jokių užuolankų, tiesiai-šviesiai… Vieni iš geriausių mano skaitytų atsiminimų apie APK.

  16. Gintas says:

    Bet pagal autorių tik trys sovietų tankai kovėsi dėl Vilniaus !lol

  17. Arvydas says:

    [blockquote]Bet pagal autorių tik trys sovietų tankai kovėsi dėl Vilniaus !lol [/blockquote] Ne visai taip. Bandom padėti Gintui ir tiems, kas nemoka rusų kalbos.
    [i]Утром, восьмого июля, я получил приказ проследовать в распоряжение командира одного из полков 144-й стрелковой дивизии.[/i]
    Vertimas.[i] Liepos aštuntos dienos rytą aš gavau įsakymą nuvykti pas 144 šaulių divizijos vieno iš pulkų vadą.[/i]
    Tad autorius aiškiai rašo, kad jo vadovaujami trys tankai kovojo su vienos iš šaulių divizijos šaulių pulku. Kiek tankų kovojo kitose vietose tas atsiminimų autorius nematė ir matyti negalėjo. Jis aprašo tai, ką matė jis pats – tai yra mūšius vienoje konkrečioje Vilniaus vietoje.

  18. rix says:

    Sutinku, kad antroji Vilniaus okupaciją yra mažai tirta, nes dauguma autorių vis dar remiasi prieš kelis dešimtmečius sovietinės propagandos skelbtais duomenimis, ypač dėl vokiečių nuostolių. Konkrečiai šitame straipsnyje kažkaip pasigendu aliuzijų į generolą Tolsdorfa, visgi svarbi figūra buvo. Žodžiu nearti dirvonai tyrimams.

  19. Padla says:

    Sutapatinau nuotraukas su dabartinem 2005 metu orto foto nuotraukom. Va kas gavosi.
    [IMG]http://i26.tinypic.com/2dbo5zo.jpg[/IMG]

  20. Todd says:

    Dėkui. Dabar galima matyti bendrą situaciją žemėlapyje. Archyvuose turėtų gulėti tokias žvalgybines aerofotonuotraukas lydintis vokiečių nubraižytas indeksinis lapas. Bet jo nebuvo tarp gautų nuotraukų, dėl ko Arūnui teko pačiam identifikuoti vietoves.

Komentuoti

Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.