Naujų lėktuvų modelių kūrimas Sovietų Sąjungoje. Problemos karo išvakarėse

Naujų lėktuvų modelių kūrimas Sovietų Sąjungoje. Problemos karo išvakarėse

Sau 15, 2009 Komentarų: 12

Antrojo pasaulinio karo bendros tematikos svetainėse aviacijai skiriama palyginti mažai dėmesio, todėl šiek tiek užpildyti šią spragą bandome straipsnių skyrelį papildydami dokumentu, kuriame kalbama apie naujų lėktuvų kūrimo problemas Sovietų Sąjungoje karo išvakarėse. Dokumento tekstas yra gan sudėtingas ir sausokas, jis gali būti labiau įdomus aviacijos specialistams. Kita vertus ir eiliniams tyrinėtojams šis dokumentas gali padėti labiau suprasti Sovietų Sąjungos aviaciją karo pradžioje ištikusios katastrofos priežastis. Dokumento tekstas sunkiai „pasidavė“ vertimui, tad lietuviškame tekste galimos klaidos ir netikslumai. Todėl mokantiems rusų kalbą pateikiame ir dokumento tekstą originalo kalba.
Taip pat siūlome paskaityti 1943 metais lietuvių karių savaitraštyje spausdintą straipsnį, kuriame pasakojama apie 179-osios šaulių divizijos prieštankinio diviziono vienos baterijos kovos kelią pirmomis SSRS-Vokietijos karo dienomis.

Naujienos

Apie autorių

The author didnt add any Information to his profile yet

Šiame puslapyje komentarų: 12

  1. Aleksandr.n says:

    Čekuolis rašo:
    "Hitlerininkams užpuolus Sovietų Sąjungą, Vlasovas organizavo gynybą, daug prisidėjo stabdant vokiečius prie Maskvos. Už tai apdovanotas Raudonosios Vėliavos ordinu (nors tuo metu Raudonoji armija patyrė daugybę smūgių ir Stalino įsakymu ordinai bei medaliai dalijami nebuvo), o vėliau net gavo Sovietų Sąjungos didvyrio vardą ir Auksinę žvaigždę. Pagrindinis šalies laikraštis „Pravda“ paskelbė karvedžių, tarp kurių buvo ir Vlasovas, nuotraukas su antrašte: „Maskvos gynėjai.“

    Ordinai ir medaliai tikrai nebuvo dalinami, o duodami už nuopelnus. Vlasovui niekada nebuvo suteiktas Tarybų Sąjungos didvirio vardas. Vlasovas nuo 41.11.30d. vadovavo 20-ai Vakarų fronto armijai. Tarp kitko Vlasovas tapo generolu 1940 metais, taigi 39-ju.

    Toliau Čekuolis rašo:
    "Po pasižymėjimo Maskvos mūšyje Vlasovas paskirtas vadovauti pasiruošimams Kijevo gynybai. "

    Vėl "blinas". Viskas buvo atvikščiai. Nuo 41.07.23d. Vlasovas vadovavo 37-ai armijai, kuri tiesiogiai gine Kijevą.

    "Vlasovas Kijeve bandė įrodyti Stalinui, kad artėja katastrofa, kad reikia išsaugoti karius, o ne žemės gabalą ar miestą. Bet Stalinas užsispyrė: „Ginti iki paskutinio kraujo lašo.“

    Vlasovas buvo tik armijos, o ne fronto vadas, kuris galėjo su Stalinu bendrauti šią tema. Nėra duomenų, kad iki 1941m. lapkričio mėn. Stalinas aplamai girdėjo apie tokį generolą Vlasovą. Tik kai Žukovas, kuris asmeniškai pažinojo Vlasovą, kai jis iki 1941m. kovo mėn. vadovavo 99-ai šaulių divizijai, pasiulė jo kandidatūrą 20-os armijos vadu, Stalinas galejo apie jį išgirsti.

    Tačiau prie Kijevo priartėję vokiečiai nė nesiruošė pulti apkasų, mat tokie veiksmai būtų prieštaravę generolo Hainco Guderiano (Heinz Wilhelm Guderian) sukurtam bitzkrygo, žaibiško karo, planui. 1941 metų rugpjūtį hitlerininkai su savo šarvuočių daliniais apėjo miestą ir pradėjo jį supti. Aukšti vadai Kremliuje ir Vlasovas Kijeve bandė įrodyti Stalinui, kad artėja katastrofa, kad reikia išsaugoti karius, o ne žemės gabalą ar miestą. Bet Stalinas užsispyrė: „Ginti iki paskutinio kraujo lašo.“

    Na čia reikia atskira straipsnį rašyti šią temą. Čekuolis galėjo bent susipažinti su informaciją, kad 1941 m. rugpjūčio mėn. vermachtas šturmavo 37-os armijos gynybos ruožą, bet prasiveržti nepavyko. Tik 1941m. rugsėjo mėn. buvo į rytus nuo Kijevo apsupta RA Piet-Vakarių fronto grupotė.

    Hitlerininkai apsupo Raudonosios armijos Kijevo grupuotę, ir užvirė garsusis Kijevo „katilas“. Galų gale, gerokai pavėluotai, iš Maskvos atėjo įsakymas trauktis. Beveik visi mūšiuose dalyvavę kariai žuvo arba pateko į nelaisvę.

    Na ne visiškai taip. Prasiveržė apie 30 -35 000 karių, jų tarpe pats Vlasovas, Bagramianas, 21-os armijos vadas Kuznecovas, 26-os armijos vadas Kostenko, 38-os armijos vadas Feklenko ir t.t. Bet nuostoliai iš tikro buvo milžiniški.

    "Tačiau Antrosios smogiamosios armijos ir generolo Vlasovo žygis baigėsi nesėkme – 1942-ųjų birželį jo vadovaujami daliniai buvo apsupti ir sunaikinti. Pavaldiniai siūlė savo vadui sėsti į lėktuvą ir bėgti (lėktuvą buvo paruošę), bet generolas atsisakė. Jis liko vokiečių užimtoje teritorijoje ir pasislėpė pas vieną kolūkietį. Slapstytis teko neilgai – po dešimties dienų žmogelis savo svečią išdavė hitlerininkams. Rusijos valstiečiai nejautė didelės meilės bolševikams."

    Perskaičiau gan daug knygų apie 2-os SA tragediją, bet niekur negirdėjau apie šį epizodą. Ir tai nenuostabu. Vlasovui niekas nebutu leides pabegti. Armija bandė prasiveržti iš apsupties ir armijos vadas turėjo vadovauti mūšiams ir prasiveržti arba žuti karo lauke. Be to tai buvo miškų-pelkių rajonas. Maistas ir amuniciją armijai kartais buvo tiekiama lektuvais išmetant parašiutais arba be jų.

    1943-ųjų pavasarį Vlasovas parašė antibolševikinį atsišaukimą, vadinamąją Smolensko deklaraciją, kurioje aiškino, kad jis ir jo šalininkai kovoja ne prieš motiną Rusiją, o už ją, prieš stalinizmą ir bolševikus. Milijonai to atsišaukimo egzempliorių iš lėktuvų išmėtyti virš Raudonosios armijos pozicijų. Proklamacijoje buvo prierašas: „Kai pamatysi vokiečių kareivį, parodyk jam šį lapelį. Su tavim elgsis gerai.“ Proklamacijos suveikė – raudonarmiečiai pasidavinėjo tūkstančiais.

    Ar Čekuolis gali pateikti faktų, kur 1943 metais raudonarmiečiai pasidavinėjo tūkstančiais, perskaite Vlasovo proklamaciją. Kada, koks frontas, kokia armija? Čia iš serijos "viena bobute pasakė".

    Padėtis tapo grėsminga, ir Stalinas suskubo keisti karo charakterį. Buvo paskelbta, kad tai „Tėvynės karas“, motinos Rusijos gynyba.

    Tai buvo pasakyta Stalino kalboje 1941m. liepos 3d.
    Ir t.t.

  2. Gintas says:

    Apsupus armija visada stengdavosi vadovybę evakuoti, o kareivius palikdavo likimo valiai, epizodas, kad atsisakė evakuotis man atrodovisai kito generolo 1941 m. kuris atsisakė evakuotis, o veržėsi su savo kariais ir per prasiveržimą žuvo

  3. Arvydas says:

    gal galėtum apie tą kitą epizodą konkrečiau, nes nelabai aišku ką turi mintyje.

  4. Aleksandr.n says:

    Man yra žinomas tik vienas atvejis, kai RA vadovybės įsakymu (pabrežiu įsakymu), pagrindiniai grupuotes vadai buvo evakuoti palikdami kitus karius. Tai įvyko 1942m. liepos pirmomis dienomis prie Sevastopolio, kai povandeniu laivu buvo evakuota Pajūrio armijos ir Juodosios jūros laivyno vadovybė. Su kariais buvo paliktas vienos iš divizijų vadu generolas Novikovas.

  5. Gunas says:

    Apie Čekuolį dar. Naujame "Istorijso" žurnalo numeryje yra jo straipsnis apie vikingus. Vėl pilna briedo, suplakta į krūvą nesuderinami faktai, epochos, pripaistyta apie vikingų laivų tipus, pridaryta "atradimų"… Bijau, kad Čekuolis apskritai klaidina skaitytojus savo paviršutiniškais straipsneliais, namų šeimininkių lygio "analizėmis'. Sunku vertinti tas temas, kuriomis nesidomi, bet tos, kuriose bent kažkiek žinau- pilna klaidų. Ko gero, ir kitos ne išimtis… Vienintelis dalykas ko galima iš jo pasimokyti- sugebėjimas dėstyti ir įtikinamai atrodyti 🙂

  6. Jexter says:

    Gal "Istorijoms" reiktų kokį netrumpą laišką parašyti, kad yra ir geresnių rašytojų už A. Čekuolį.

    Įdomu kaip ten su visais jo pasakojimais apie valstybes ir t.t.? Nusimanančių reiktų paklausti.

    Pamenu kadaise apie globalizaciją šnekėjo ten taip pat smarkiai į lankas nuvažiavo.

    Gal jau tikrai ponui Algimantui laikas užtarnautam poilsiui?

  7. Arvydas says:

    po ilgesnių apmastymų priėjau išvados, kad gal nereiktų "kalti prie sienos" pono Algimanto, gal vis tik žiūrėkime į jo tekstus atlaidžiau, taip kaip mums siūlo kolega rix svetainės diskusijose? http://www.rytufrontas.net/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?524.10 Žurnalui "Istorijos" galima apie tai parašyti, bet ar verta? Gal geriau kas nors iš mūsų pabandykime tam žurnalui kaip alternatyvą pasiūlyti savo tekstą? Gal taip būtų konstruktyviau? Šios pastabos netaikau kolegai Gunui, žinau, kad jo tekstai eina kitam žurnalui.

  8. Gunas says:

    Iš tiesų, didelės tragedijos Čekuolio straipsniuose ir laidose nematau, bet gal verta kelti klausimą iš ėsmės (nors taip nutolstame nuo gen. Vlasovo temos): nuolat kai tik spaudoje, televizijoje ar kitur pasirodo informacija istorine tema su netikslumais, iškyla dvi nuomonės: "fundamentalistų- perfekcionistų", kad VISKAS turi būti teisingai ir tiksliai, ir kita- "oportunistų"- "ko jūs norit, čia gi skirta visuomenei, kas čia tokio, NIEKAS visvien nepastebės"… Labiau linkstu prie pirmųjų, nes manau, kad visgi turi būti kažkokios "nukrypimų" ribos ir atlaidžiai žiūrint skatinama ir toliau pro pirštus žiūrėti į detales.

  9. Hotas says:

    cekuolis kaip cekuolis ,o apie vlasova as is savo tevo girdejau jis siek tiek su juo bendravo niekuo neissiskyre is kitu vadu toks buvo laikas

  10. Gintas says:

    Ir kiek metų tavo tėvui? Ir kur bendravo?

  11. Žalgiris says:

    Raudonarmiečiai,žinodami,kad prieš juos kovoja vlasovininkai,dešimtimis ir šimtais pereidavo į POA pusę.Bet kad taip masiškai,perskaitę Smolensko deklaraciją,vargiai…Greičiausiai eilinis Čekuolio išpūstas burbulas.

  12. Žalgiris says:

    Atsiprašau.POA vieninteliame mūšyje 1945 balandžio mėn.Oderio fronte kovojo.Iki 1944m.lapkričio tokio junginio,kaip POA tiesiogiai nebuvo.Raudonarmiečiai pereidavo į vokiečių pusėje kovojusių rusiškų dalinių pusę.

Komentuoti

Jūs turėtumėte prisijungti , jei nori pakomentuoti.