Pranešimas apie 5-osios tankų divizijos dalinių kovinius veiksmus. 1941.07.11 – Rytų frontas 1941-1945
Ar vadovavo A.Vlasovas 20-ajai armijai 1941-ųjų gruodžio mėnesį?
2008-12-24
Naujų lėktuvų modelių kūrimas Sovietų Sąjungoje. Problemos karo išvakarėse
2009-01-15

Pranešimas apie 5-osios tankų divizijos dalinių kovinius veiksmus. 1941.07.11

Svetainės „Rytų frontas“ administracija sveikina visus kolegas ir bendraminčius su Naujaisiais Metais. Tikimės, kad ir ateityje sėkmingai bendradarbiausime tyrinėdami karo Rytų fronte istoriją. Šia naujiena pradedame 2009-uosius metus ir siūlome Jums paskaityti kolegos iš Rusijos Dmitrijaus Jegorovo mūsų svetainei atsiųsto 1941 m. liepos 11 d. pranešimo apie sovietų 5-osios tankų divizijos dalinių kovinius veiksmus vertimą į lietuvių kalbą.

4 Comments

  1. Arvydas parašė:

    šiek tiek komentarų ir atsakymai į kolegos Panzermeyer iš svetainės antrasispasaulinis klausimus.
    [blockquote]Ne kažin kas, mano supratimu – stilius kiaurai "propagandinis".[/blockquote] Dėl stiliaus sutinku. Nors atsiminkime – straipsnis rašytas karo metu. Ar galėjo tas stilius būti kitoks? Tad tokio pobūdžio straipsniuose reikia bandyti išskaityti tai, kas parašyta tarp eilučių. Pavyzdžiui negalime straipsnio autoriaus apkaltinti bataljono nuopelnų menkinimu. Priešingai, tokio stiliaus straipsniuose nuopelni dažniausiai būna gerokai padidinti.
    [blockquote]Aš, aišku, totalus diletantas, bet kas tas Ltn. Trečiokas?[/blockquote] Visi čia mes panašūs, profesionalūs istorikaičia užeina pakankamai retai. Nors kaip rodo patirtis – ne šventieji puodus lipdo. Grįžtant prie Trečioko asmenybės. R.Zizo tekste parašyta ir vardas,tiesa su klaustuku – Kazys. Tikriausiai turėta mintyje S.Knezio straipsnyje http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm minimas jaunesnysis leitenantas Kazys Trečiokas. Kitas Kazys Trečiokas minimas minėtoje R.Zizo studijos žuvusiųjų sąraše (335), tačiau ten nurodomas, kad jis buvo grandinis. Tiesa, ten nenurodoma kokiame bataljone grandinis Kazys Trečiokas tarnavo. Tačiau nieko nebūto keisto, kad ir tame pačiame bataljone tarnautų du kariai tokiais pačiais vardais ir pavardėmis.
    [blockquote]Karo nuopelnų kryžiais apdovanoti keturi bataljono leitenantai, Trečioko tarp jų nėra. Tai kiek bataljone, jei čia Semaškos vadovaujamas bataljonas, buvo tų leitenantų? [/blockquote] Tikrai nežinau savisaugos bataljono etatų sąrašo. Nors pagal analogiją pažiūrėjus į Raudonosios armijos šaulių divizijos šaulių batataljono 1941 metų balandžio 5 dienos etatų sąrašą Nr.04/400-416, tai matytume, kad bataljoną turėjo sudaryti 36 vyresnieji vadai (karininkai), 102 jaunesnieji vadai (seržantai) ir 640 eiliniai. Taigi šaulių bataljone leitenantų būdavo kur kas daugiau nei 5.
    Straipsnyje neminimi vietovardžiai, tačiau rašomos tik pirmosios miestų raidės. Apytiksliai žinant vietoves, nesunku suprasti, kad W. tai Voronežas, K. – Kijevas, Ch. – Charkovas. Ir pagrindinis vietovardis o. – Ostrogožskas. Pagal aprašymą ir šias vietoves galima manyti, kad straipsnyje kalbama apie Raudonosios armijos 1943 metų sausio 13 – 27 vykdytą Ostrogožsko – Rosošansko operaciją. Tikriausiai būtent nuo šio puolimo ir traukėsi su vengrų, italų ir vokiečių daliniais 7-asis bataljonas. Ir šio atsitraukimo metu jis buvo patekęs į kelis lokalius apsupimus. Tikriausiai prasiveržimų iš šių lokalių apsupimų aprašymas ir tapo pagrindu legendai apie prasiveržimą iš Stalingrado katilo.
    Tiek informacijos sugebėjau išpešti iš šio teksto. Bet kuriuo atveju reikalingi tolimesni šio įdomaus klausimo tyrinėjimai.

  2. Gintas parašė:

    pagal 1941 m lapkričio mėn. etatus karininkų 32, puskarininkių atskyrai nenurodyta, tik bendras skaičius su kareiviais 523, bet pavyzdžiui 252-jame Lietuvos policijos batalione 1942 m. rugpjūčio mėn. tarnavo 21 karininkas, 88 puskarininkiai ir 402 kareiviai, o 13-jame 1942 m. kovo mėn. tik 14 karininkų ir 368 kariai.

  3. Aleksandr.n parašė:

    Norečiau šiek tiek pataisyti ir papildyti kolegą Arvydą. Raide W pažymetas miestas tikrai ne Voronežas. Įvykiai apie kurios rašo Trečiokas vyko 1942m. pavasarį. Voronežas buvo dalinai (pagrindinai vakaryne miesto dalis) užimtas vermachto tik 42.07.06d. Pacituosiu ištauką:
    «Netrukus pasiekiame pirmąjį batalionui skirtą užimti punktą, miestelį W., kuriame išsodiname pusę kuopos. Išsodintiems bataliono vadas ir ryšio karininkas pabrėžia gauto uždavinio svarbumą ir palinki sėkmės jį vykdant.
    Rytojaus dieną, pasiekę P. miestą, išsodiname ir antrąją pusę kuopos. Atsisveikinę leidžiamės tolyn ir kitos dienos rytą atvykstame į W. miestą, kur galutinai išsikraujame ir išskirstome žmones, kurie, maždaug po puskuopį, išvežiojami sunkvežimiais į skirtas jiems stovėjimo vietas.» Mano versija W-miestelis yra gel. stotis VOROŽBA. P- yra POLTAVA. Keblumai kyla tik dėl kito W miesto. Gal tai VALKI?
    O toliau viskas kaip iš pypkes. O- tai OSTROGOŽSKAS. Sulyginau aprašomus įvykius su generolo Moskalenkos memuarais. Gan gerai atitinka datos ir vietoves. Iš Ostrogožsko mišri vengrų-vokiečių grupė traukesi į piet-vakarius ALEKSEJEVKA miestelio link. Miestelis tekste pažymetas raide A. Kaimas I- tai ILOVSKOJE (dabar Ilovka) kaimas 10 km į šiaure nuo Aleksejevka. Vokiečių 43.01.20d. operpranešyme rašoma: «2-ji vengrų armija traukiasi. 168 PD ir 13-os vengrų lengvosios divizijos likučiai bande prasiveržti iš Ostrogožsko. 1-ji tankų divizija (vengrų) sutriuškinta». Toliau dar vokiečių 43.01.21d. operpranešyme rašoma: «26 PD(pest. divizija) iš Kramerio korpuso (2-ji vengrų armija) pasieke Ilovajskaja (t.b. Ilovskoje). 168 PD kartu su 10-os ir 13-os vengrų lengvujų divizijų likučiais išsiverže iš Ostrogožsko į piet-vakarius. Likusieji 1 TD (vengrų) daliniai kol kas Budennyj rajone».
    B miestelis tai BIRIUČEK (dabar Krasnogvardejskoje). N.O. tai NOVYJ OSKOL miestas. Toliau tekste B- BELGORODAS. Ch-CHARKOVAS. K-KIJEVAS. R- tai gali buti pvz. ROVNO miestas.
    Dar pridursiu, kad šie mūšiai nebuvo lengvas žiemos pasivaikščiojimas po laukus. Ostrogožsko-Rosošansko operacijos metu RA, kaip savo memuaruose rašo gen. Moskalenko,
    paemė belaisviais daugiau kaip 71 000 vokiečių ir vengrų karių. Žuvo apie 52 000 vokiečių ir vengrų karių. Nuo saves pridursiu, kad žuvusiujų skaičius matomai tradiciškai padidintas, o belaisvių –teisingas. Po šių mūšių vengrų armiją iki 1944m. rūgpjučio men. buvo nauduojama tik kovose su partizanais ir užnugario objektų apsaugai.

  4. Viktoras parašė:

    5td vadas 1941m buvo P.Rotmistrovas.1944m tas pats P.Rotmistrovas bet jau budamas 5 Gv tanku armijos vadas dalyvavo musiuose Lietuvoje.Jo vadovaujama tanku armija ,pradedant operacija "Bagrationas" Baltarusijoj iki rugpjucio men Raseiniu raj buvo tiek netekusi tanku ir savaeigiu,kad ,jei tiket rasytojui V.Bogomolovui,rusu Genstabas asmeniskai jo armijai skyre 530 tanku ir 280 SAU.

    Dokumento tekstą aptarinėti siūlau čia esančiuose komentaruose http://www.rytufrontas.net/e107_plugins/content/content.php?content.62 – Arvydas

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.