Rytų frontas 1941-1945

Sukurti forumo atsakymai

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 25)
  • Autorius
    Įrašai
  • atsakymas į: Pabaigai artėjant. Karl Knoblauch #37077
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    2-oji oro oro pajėgų šarvuotųjų grenadierių divizija „Hermanas Geringas“

    šarvuoti fuzilieriai parašiutininkai

    parašiutininkų tankistų fuzilierių

    Kolegos, mano nuomonė būtų tokia. Jeigu skaitytojas supranta, ką perskaito šiuose kelių žodžių kratiniuose – vertimas lietuvių kalba geras. Ar šiuo atveju jis geras? Mūsų kraštui šie terminai nėra tinkami.

    Be to, ar šie terminai savalaikiai XX a. kariuomenėje? Kokios jų atsiradimo aplinkybės?

    Sutikime, tarp grenadierius ir fuzilierius yra skirtumų, o verčiant, šiuos skirtumus reikėtų atspindėti tam tikro lygio tekstuose, bendroji šių sąvokų reikšmė Vermachte viena – motorizuoti pėstininkai.

    Detaliuose tyrinėjimuose tuos skirtumus derėtų išskirti. Ar tai daryti atitinkamo vertimo pagalba – atviras klausimas.

     

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Pabaigai artėjant. Karl Knoblauch #37061
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    Desantinis motorizuotų pėstininkų batalionas.

    Būtų įdomu išgirsti kitų kolegų nuomonę.

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: "Verslo klasė" #37049
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    Aleksandr:

    Straipsnyje yra atsakymas. 84 pulkas 6-ji kuopa. Tai 9-ji NKVD divizija, kuri saugojo geležinkelio įrenginius ir ypatingai svarbius pramoninius objektus. Šiandien galima teigti, kad straipsnio teiginys- „Sovietai į bažyčią nevaikščiojo, jų karininkai nuo ryto maudėsi Dubysoje, tad apie karą jiems pranešė liuftvatfė’, neteisingas. Po darbo archive Maskvoje tapo aišku,kad NKVD garnizonai, kurie saugojo įvairius tiltus Lietuvoje pastoviai palaikidavo ryšį su vadavietemis. Postas iš Seredžiaus konkrečiai su 6-os kuopos vadu vyr. lt. Jagotincevu Kaune. Maždaug kas 1,5 valandos garnizonai pranešinėdavo apie padėtį, o kuopos vadai pranėšdavo į pulko vadavietę Vilniuje. Tad jau apie 6 val. ryto garnizonas žinojo apie karo pradžia.
    Tolimesni įvykiai: 41.6.22d. 19.45 pulko vadui buvo pranešta, kad nutruko ryšys su Seredžiumi. 21.45- padaryta išvada [įrašas pulko suvestineje]-bombardavimo metu garnizonas visiškai sunaikintas.
    Keista, divizijos nuostolių suvestineje nuosekliai išvardyti visi žuve ar dinge be žinios garnizonų vadai, bet Seredžiaus tilto garnizono vado I. Burlakovo nėra. Gal jis liko gyvas?

    Gedas:

    Dėkui, labai įdomios žinios. Galėjo ir išgyventi, žinoma.

    Sutikčiau, kad čia neteisintas ir pernelyg vaizdingas išsireiškimas – būtų neįtikėtina, kad garnizonas nežinotų apie prasidėjusį karą. Kai diversantai juos užgriuvo, sargyba kaip tik surinkinėjo vieną (ar du, jau nepamenu) kulkosvaidžius, buvo išrausti apkasai. Vadinasi ruoštasi kariniams veiksmams. Tiesa, diversantai pasirodė po lėktuvų antskydžio.
    Bet teiginio apie maudymąsi neatsiimu – mat sargybos telefonas buvo kaip tik įrengtas prie tilto ar net ant pačio tilto – diversantai mini, kad nupjaustė tilte esančio telefono laidus.

    Aleksandr:

    Iš kur tą informaciją apie karininkų maudinės? Agentura VBS? 🙂 Tame NKVD garnizone buvo tik vienas „karininkas“ -I. Burlakov. Nebent pakvietė svečius iš aerodromines kuopos…O jei rimtai…

    Вильнюс- командиру 9 дивизии войск НКВД полковнику Истомину. 21.6.41г. принято в 17.40: «На участке всей дивизии перейти к выполнению №24/101. Огневые средства гарнизонов держать в полной боевой готовности на объктах. Лично вам держать связь с соответствующими штабами армий и с органами НКВД. Учебным подразделениям продолжить учебу по программе.»

    Gedas:

    Nereikia būti vien „dokumentų žmogumi“ – esą, jei dokumentuose kas nefiksuota, to ir nebuvo.
    Ar čia kažkas labai jau neįtikėtino, kad žmonės nueina nusimaudyt į greta, už keliasdešimt metrų tekančią upę? Ar manot, kad garnizonas apie tai raportuodavo į Kauną ir tai turėtų atsisipindėt dokumentuose?..
    Ir būtent iš tos pajuokiamos „VBS agentūros“ žinių dar gerokai iki pasirodant oficialiems dokumentams buvo padaryta išvada, kad tiltą Seredžiuje užėmė „Brandenburgas“.

    Šiuo atveju „Огневые средства гарнизонов держать в полной боевой готовности“ nepavyko, jei tikėti diversantų ataskaita – užpultos tilto apsaugos bent vienas kulkosvaidis buvo išardytas (matyt kaip tik surinkinėjo).
    P.S. Jūs gi pats buvote liudininku (per dieną bent porąsyk – kai ieškojom tilto ir vienos fotografijoje fiksuotos vietos Tautušių apylinkėse) kaip vietiniai žmonės geba tiksliai nurodyti vietą. Kam gi juos taip pajuokti ir tokią informaciją nurašyti į „nerimtą“? Gal tuomet neverta jų ir apklausinėti ir apsiribot vien archyvais?
    Popieriuje visada atspindima tik dalis realybės ir nemaža dalis jos lieka įvykio liudininkų atmintyje. Reikia gebėti tarp abiejų laviruoti, o ne nurašyti vieną visiškai, o kita remtis be išlygų.

    Aleksandr:

    Pasakisiu atvirai. Man visai nepatiko tas pašaipus tonas, kurio buvo aprašyti tų liudnų dienų įvykiai. Taip, karšta vasaros diena pora kareivelių galėjo nusimaudyti, bet iš straipsnio galima suprasti, kad sovietų karininkams 41.06.22d. nuo pat ryto rupėjo tik maudinės.
    Dar klausimas. Iš kur duomenys, kad vokiečių lakūnų buvo numuštas butent G. Stoliarenkos pilotojamas lektuvas?

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Vilkaviškis #34424
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    Lygtais šiaurinėje miesto dalyje. Vilkaviškiečiai pasakys konkrečiau.

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Lietuviškoji 95(252)-oji šaulių kuopa #36639
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    eppanzer rašė:

    Ne tik tiesiogiai pavaldžią, bet netgi įvardintą kaip 5-ą pulko kuopą. O ar Hilfswilligen – ne ūkio savanoriai darbininkai, kurie mūšiuose nedalyvaudavo? Virėjai, vežėjai, siuvėjai ir kt.? Natūraliai kyla klausimas – kuo remiantis kuopa pavadinta lietuviška? Ar joje iš viso buvo lietuvių? Aš čia tik spėlioju, nes minėto periodo vokiečių kariuomenėje praktiškai visai nesigaudau.
    O nuorodoje į kuopos organizaciją (jeigu čia tikrai tokia pati kuopa) akivaizdus didelis kiekis pistoletų-kulkosvaidžių. kam iš vis tokia kuopa buvo skirta?Kodėl ji iš vienos divizijos "persikėlė" į kitą?

    Šiuo metu tiek ir teaišku. Aiškinuosi toliau. Dėl Hilfswilligen, taip yra vadinami kitos nei vokiečių tautybės savanoriai Vokietijos karinėse pajėgose Rytų fronte. http://de.wikipedia.org/wiki/Hilfswilliger

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Lietuviškoji 95(252)-oji šaulių kuopa #36637
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    eppanzer rašė:

    Šiaip tai daugiau nei keistas pavadinimas Jägerkompanie, nes šaulių kuopos grenadierių pulke (Grenadierregiment) rodos buvo vadinamos Grenadierkompany? Šiuo atveju tai turėtų būti kažkokia atskira kuopa. net neįsivaizduoju, kokie buvo jos etatai, kokius uždavinius ji vykdė, iš ko buvo komplektuojama. Kaip ji iš viso atsirado?

    Paprastai tai, kad padalinys buvo perduotas pėstininkų divizijos pavaldumui, nereiškia, kad jis negalėjo įeiti į aukštesnio lygio junginių sudėtį, tačiau šiuo atveju keičiama numeracija, kuri sutampa su minėtų pėstininkų divizijų numeriais. Klausimas, kiek šios nacionalinės kuopos suformavimas galėjo būti oficialus. Turimuose divizijos organizacijos dokumentuose tam laikotarpiui nieko panašaus nesimato. Kad tokio tipo padalinys egzistavo ir jo etatus matome šiame puslapyje http://www.wwiidaybyday.com/kstn/kstn131a1dez43.htm

    Minėtoje nuorodoje rašo, kad „5) Von den 121 „M-Stellen“ sind in den befohlenen Gebieten 16 mit Hilfswilligen zu besetzen davon 8 im Troß. Die Wahl der Stellen bleibt dem Führer der Einheit überlassen.“ Lietuviškai: Iš 121 eilinių etatų 16 turi būti užpildyta iš savanorių nurodytose vietovėse, 8 iš jų turi būti įtraukti į tiekimo ir pagalbinių dalinių sudėtį. Šias pozicijas paskirsto padalinio vadas[/b:32wjjgse]. Bent jau man ši detalė pasirodė įdomi. Rezultate beieškant tokių savanorių 1944-aisiais Lietuvoje, jų galėjo atsirasti kur kas daugiau ir kuopa tapo lietuviška. Bet tai tik spėjimai…

    Prisegtame apdovanojimo pažymėjime matome šaulių kuopą tiesiogiai pavaldžią grenadierių pulkui.

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Kaunas, 1941 birželio 24 #34530
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    Štai taip tomis dienomis atrodė pontoninis tiltas ties Marvos dvaru. 122. PD 409-ojo pėstininkų pulko nuotraukos.

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: "Verslo klasė" #35909
    Avatar
    Martynas
    Keymaster
    "quattro51":3or8hrxs wrote:
    Kur būtų galima paskaityti trečią dalį? Už sms jos jau nebuvo galima nusipirkti, o žurnalo nepirkau. <img src=“ title=“Confused“ />[/quote:3or8hrxs]
    Didieji tankų mūšiai Lietuvoje (III): VIENIŠO SOVIETŲ GALIJOTO IŠŠŪKIS[/url:3or8hrxs]

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Kaunas, 1941 birželio 24 #34535
    Avatar
    Martynas
    Keymaster
    "Kaukas":10suh7l2 wrote:

    Apie 15 val. – vadovaujami mjr. J. Garolio ir ltn. J. Dženkaičio, Aleksoto sukilėliai įsitvirtina Nemuno šlaituose ir pradeda tilto gynybą, trukdydami raudonarmiečiams veržtis per tiltą į miestą. Tačiau jiems iš užnugario pasiunčiamos tanketės. Žuvo keletas sukilėlių, vadas J. Dženkaitis nuo sužeidimų mirė ligoninėje birželio 25 dieną. Pajutę sukilėlių bandymą pasiekti tiltą ir sutrukdyti jo susprogdinimą, raudonarmiečiai paskuba Aleksoto tiltą susprogdinti, nors tuo metu jis yra užtvenktas jų pačių besitraukiančios kariuomenės.

    http://www.patriotai.lt/straipsnis/2008 … vykiu-seka[/quote:10suh7l2]
    Deja, nuoroda neveikia, tačiau matomai ten nebuvo paminėta tai, kad tiltą rusai susprogdino birželio 23 d. vakare, lygiai 23 val. Šis laikas žinomas iš tos pačios istorijos pirminio šaltinio. Ar kas nors dar turite kokių nors šaltinių, kuriuose būtų minimas laikas valandų tikslumu ir kuris nesutaptų su šia versija?

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Kaunas, 1941 birželio 24 #34534
    Avatar
    Martynas
    Keymaster
    "eppanzer":b0ayu6gw wrote:
    "Martynas":b0ayu6gw wrote:
    Birželio 24 d. apie 14 val. 30 min. buvo pradėtas puolimas siekiant užimti dar nesunaikintą Aleksoto tiltą, tačiau patirta nemažai nuostolių ir puolimas buvo nutrauktas. Tiltą stebėjęs divizijos vadas pranešė, kad jis susprogdintas. [/quote:b0ayu6gw]Labai jau paini informacija. Aš tai linkęs perskaityti ir taip, kad pradėtas puolimas tikintis užimti nesusprodintą tiltą. Puolimo metu vadas pamatė, kad jis susprogdintas. Neįmanoma taip susprogdinti Aleksoto tilto, kad to nepastebėtų ir nepažymėtų dokumentuose: puolimo metu tokią tai tokią valandą tiltas buvo susprogdintas. Tuo labiau, kad ši informacija prieštarauja pateikiamai visuose kituose šaltiniuose. Ir, pasakysiu atvirai, man tokia informacija skamba nerealiai[/quote:b0ayu6gw]
    Divizijos vadas apie susprogdintą tiltą oficialiai pranešė puolimui pasibaigus. Nematau reikalo perfrazuoti to, kas yra dokumentuose ir kas buvo atkartota ankstesniame pranešime. Reikia kelti smulkesnius dokumentus, nieko nepadarysi, kad divizijos, kurios veikimo rajone radosi tiltas, kovinis žurnalas neskelbia tikslaus to tilto susprogdinimo laiko. O tai vis dėlto gali kelti abejonių, ar tiltas nebuvo susprogdintas iki divizijai pasiekus tilto prieigas ir tamstos reakcija yra sveikintina <img src=“ title=“Smile“ />
    O vienokių ar kitokių šaltinių yra, štai wiki rašo, kad „Antrojo pasaulinio karo pradžioje rusų generolo Ivano Šlemino 1941 m. birželio 24 d. įsakymu Aleksoto tiltas užminuotas, o birželio 26 d. – susprogdintas. Vokiečių okupacijos metais pastatytas laikinas pontoninis tiltas ir juo visą okupacijos laikotarpį buvo naudojamasi.“

    "eppanzer":b0ayu6gw wrote:
    [quote:b0ayu6gw]Martynas rašė:
    25 dienos ryte paaiškėjo, kad dalis divizijos tiltų statybos dalinio Brüko 123 dėl prasto kelių pravažumo užstrigo Kazlų Rūdos miškuose, trūko dviejų kolonų. [/quote:b0ayu6gw]Mano supratimu [u:b0ayu6gw]Brüko 123[/u:b0ayu6gw] ir reiškia Brueckenkolonne , t.y. 123-ia tiltų kolona. Kaip kolonai galėjo pritrūkti dar dviejų kolonų? Galėjo pritrūkti būrių ar kitų padalinių, bet jokiu būdu ne kolonų. Šiame forume jau cituotas puslapis:
    http://army.armor.kiev.ua/engenear/nem-pontony-b.shtml,[/quote:b0ayu6gw]
    O čia jau tikrai painu. Reiktų pridėti, kad trūko DAR dviejų kolonų, tai galėjo būti Brüko 122 ir Brüko B 1./406.

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Kaunas, 1941 birželio 24 #34532
    Avatar
    Martynas
    Keymaster
    "aleksandr.n":nou3ktnh wrote:
    Yra kiek kitokia informacija apie Aleksoto tiltą. Leitenanto Dženkaičio burys apie 17-18 val. (41.6.23d.) dar kovojo dėl Aleksoto tilto.[/quote:nou3ktnh]Bevartant 123. PD dokumentus pavyko atrasti duomenų papildančių turimą informaciją. Birželio 24 d. apie 14 val. 30 min. buvo pradėtas puolimas siekiant užimti dar nesunaikintą Aleksoto tiltą, tačiau patirta nemažai nuostolių ir puolimas buvo nutrauktas. Tiltą stebėjęs divizijos vadas pranešė, kad jis susprogdintas. Kolkas dėl chronologijos trūkumo galima spėti, kad tiltą rusai susprogdino birželio 24 d. pavakario valandomis, bet ne vėliau nei dienos pabaigoje. Buvo nuspręsta (kaip ir buvo numatyta, jeigu tiltai bus sunaikinti) šiauriau Marvos dvaro montuoti pontoninį tiltą. Naktį iš 24 į 25-ąją į tilto vietą buvo perkeltas XXVIII-ojo armijos korpuso priešakys, kurį sudarė 123. ir 122. PD daliniai, pirmiausia ir buvo numatyta perkelti šiuos dalinius. Dar neprasidėjus pontoninio tilto montavimui vokiečiai įrengė perkėlą pirmiesiems daliniams perkelti iki kol tiltas bus sumontuotas. 25 dienos ryte paaiškėjo, kad dalis divizijos tiltų statybos dalinio Brüko 123 dėl prasto kelių pravažumo užstrigo Kazlų Rūdos miškuose, trūko dviejų kolonų. Pagal inžinierių karininko skaičiavimus tilto montavimas turėjo būti baigtas apie 12 val., ko pasekoje kėlimąsis perkėla buvo nutrauktas, tačiau tik apie 18 val. pontoniniu tiltu pradėjo keltis likę korpuso priešakio daliniai, apie 21 val. per tiltą persikėlė paskutinis korpuso priešakio dalinys – 850-asis artilerijos batalionas.

    Taigi tiltas gyvavo viena diena ilgiau.

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Vilniaus įgulos atsitraukimo keliai #36556
    Avatar
    Martynas
    Keymaster
    atsakymas į: Vilniaus įgulos atsitraukimo keliai #36554
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    Arvydas rašė:

    http://www.alfa.lt/straipsnis/11897675/Vilniaus.tvirtoves.griutis=2011-07-15_07-43/?pn=1
    Būtų išgirsti specų nuomonę, aš šiame klausime nenusimanau. Nors žinant A.Lukšo kompetenciją kažkaip nesitiki, kad ten yra kažkas tokio.
    P.S. Permečiau tą straipsnį akimis ir iš paskutinės frazės supratau, kad aš jį jau esu kažkada skaitęs, gal net komentvęs. Ir ta frazė tikrai bus pretendentas į metų grybo titulą 🙂 .
    Užėmusi Kauną ir sulaukusi pastiprinimo, 5-oji armija iki rugpjūčio pabaigos užėmė visą Suvalkiją ir įsiveržė į Rytprūsius
    Aha, rugpjūčio pabaigoje įsiveržė į Rytprūsius
    .

    Labai informatyvus tekstas. VISOS Suvalkijos RA nebuvo užėmus iki pat 1944 m. spalio vidurio. Vokiečių įtvirtinimų linijų sistemos artėjant link Rytų Prūsijos turėjo savo pavadinimus, pvz.: Ostpreussen Schutzstellung IIa, tačiau rašeiva ne tą turėjo mintyje 🙂

    Stultum est timere quod vitare non potes

    atsakymas į: Vilniaus įgulos atsitraukimo keliai #36551
    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    Taip, susitiksime.

    Stultum est timere quod vitare non potes

    Avatar
    Martynas
    Keymaster

    Iš 4-osios tankų divizijos 103-iojo tankų artilerijos pulko kovos kelio (http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/PanzerArtReg/PAR103-R.htm):

    „1944 m. spalio 5 d. į pietus nuo 4-osios tankų divizijos baro prie Šiaulių prasidėjo naujas sovietų puolimas su pagrindine smūgio kryptimi Klaipėdos link, ko pasekoje spalio 10 d. buvo pasiekta Baltijos jūra, o armijų grupė „Šiaurė“ prarado susisiekimą sausuma su Vokietija. Ankstesniame operatyviniame rajone buvęs pulkas buvo sustiprintas tankų artilerijos pulko „Didžioji Vokietija“ IV-iuoju batalionu ir 436-iuoju sunkiosios artilerijos batalionu, spalio 8 d. vakare jam buvo įsakyta judėti Mažeikių, Viekšnių kryptimi. 4-oji tankų divizija tapo naujai formuojamo armijų grupės pietinio fronto Ventos ruože dalimi. Pulkas be II-ojo bataliono per Ežerę toliau judėjo Mažeikių kryptimi, II-asis batalionas judėjo per Laižuvą su užduotimi kuo skubiau užimti pozicijas į pietvakarius nuo Meižių ežero, kovos grupės Schultz, kuriai buvo priskirtas, rajone. Tuo tarpu priešas nepastebėtai buvo prasiveržęs iki Viekšnių geležinkelio stoties ir spalio 9 d. kolonos priekyje važiavęs kapitonas Kilius įvažiavo tiesiai į priešo rajoną. Išskyrus adjutantą žuvo visa mašinos įgula. Kapitonas Kalbfleisch’as perėmė bataliono vado pareigas, dar po kelių dienų bataliono vadu tapo kapitonas Klarmeyer’is. Batalionas atrėmė besiveržiantį priešininką ir siekiant atkovoti geležinkelio stoties rajoną ir Ventos ruožą kartu su 35-uoju tankų pulku puolė priešą padarydamas jam daug nuostolių. Pulko padaliniai kartu su 33-iuoju motorizuotų pėstininkų pulku pradėjo kontroliuoti Ventos ruožą tarp Leckavos ir Viekšnių. 2-a baterija buvo išsidėsčiusi dešiniajame divizijos sparne ties Liekni (nenustatyta gyvenvietė) ir tame rajone palaikė kontrpuolimą bei spalio 10 d. 33-iojo motorizuotų pėstininkų pulko kartu su 510-uoju sunkiųjų tankų batalionu be 1-os kuopos pradėtą puolimą Pikelių kryptimi. Kitos baterijos palaikė kontrpuolimą ties Mažeikiais, kur priešas buvo nustumtas į kitą Ventos krantą. Po pietų padedant pulkui, be II-ojo bataliono, po stipraus pasipriešinimo Pikeliai buvo užimti. Kairėje, ties Viekšniais, sunkiai puolant kovos grupė Hoffmann (35-asis tankų pulkas be II. Bn., 12-asis motorizuotų pėstininkų pulkas be II. Bn., 103. TAP II. Bn.) uždarė fronto spragą su kairiuoju kaimynu ir nutraukė kontrpuolimą. Nuo 1944 m. spalio 11 iki 14 d. toliau vyko mūšiai ties Pikeliais. Nuo 1944 m. spalio 13 d. su stipriu poveikiu kovas remia visas pulkas. Pagrindinės priešo pajėgos buvo sumuštos, atkovota apie 8 km fronto linijos.“

    Vertimas iš vokiečių kalbos mano.

    Peržiūrėjau 4-osios tankų divizijos Geležinio kryžiaus Riterio kryžių gavėjų sąrašą ir aplinkybių aprašymuose radau keletą susijusių įrašų.

    1944 m. spalio 9 d. 35-ojo tankų pulko vadas Schultz, Fritz-Rudolf su kovos grupe Schultz Viekšnių stoties rajone sunaikino 2-3 divizijas (neaišku, kas turima mintyje, turbūt padaliniai) Viekšnių stoties rajone.

    1944 m. spalio 9 d. 12-ojo motorizuotų pėstininkų pulko būrio vadas Flechsig, Gerhard kontrpuolimu sunaikino į Viekšnių stoties rajoną įsiveržusį priešą.

    1944 m . spalio 14/15 d. 49-ojo tankų naikintojų bataliono (225. PD pavaldume) būrio vadas Göbel, Kilian susiaurino priešo placdarmą į pietus nuo Kurmaičių. Geležinio kryžiaus Riterio kryžiui rekomenduotas 225. PD.

    Stultum est timere quod vitare non potes

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 25)